Gedėsime, kol esame gyvi ir paskui…

Algimantas Vincas KAZLAUSKAS (1932–2024)

Eidamas 93-iuosius gyvenimo metus, rugpjūčio 30 d. Amžinojo poilsio atgulė buvęs gražiškietis, vėliau – kybartietis, politinis kalinys Algimantas Vincas Kazlauskas.

Algimantas – išskirtinė asmenybė Gražiškių istorijoje. Gimęs 1932 m. birželio 12 d. Duonelaičių kaime, valstiečio muzikanto šeimoje, jau vaikystėje išsiskyrė ypatingais gabumais ne tik muzikoje, paveldėtais iš garsaus armonikieriaus tėčio. Gražiškių progimnazijoje, o vėliau vidurinėje mokykloje jis pasižymėjo kaip ypač aktyvus mokinys – pirmutinis muzikantas, dainininkas, solistas, literatas, fotografas, motociklininkas, elektrikas. Nykiame pokario kaime tik paauglys Algimantas sugebėdavo pasižaboti vėją, kad jo namuose žibalinę spingsulę pakeistų elektra.

1949 m. pavasarį susikūrus progimnazijos mokytojų ir vyresniųjų klasių mokinių būreliui, palaikiusiam ryšius su partizanais, Algimantas tapo jų ryšininku, platino pogrindžio spaudą, taisė partizanams radijo aparatus, amuniciją.

Okupantų suimtam ir užverbuotam partizanų būrio vadui išdavus, Algimantas kartu su kitais 3 mokiniais ir 4 pedagogais būrelio nariais 1953 m. sausio 23 d. buvo suimtas ir nuteistas 25 m. kalėti griežtojo režimo lageriuose. Po Stalino mirties, praėjus daugiau kaip 3 metams, patriotai iš stalininės katorgos buvo paleisti. Siekti vidurinio mokslo Algimantui teko kartu su žymiai jaunesniais mokiniais.

Sėkmingai baigęs Gražiškių vidurinę mokyklą, abiturientas įstojo į Kauno politechnikos institutą, bet apsižiūrėjus, kad pirmakursis studentas – buvęs politinis kalinys, nepasibaigus pirmam semestrui iš aukštosios mokyklos jis buvo pašalintas. Vaikinui teko pasitenkinti Kauno politechnikumu, nors vėliau buvo konkrečių mėginimų pašalinti ir iš šios mokymo įstaigos. Tik atsiradus drąsių užtarėjų, Algimantui pavyko įgyti elektriko specialybę, pagal kurią sėkmingai dirbo Kybartų prekybos įrengimų gamykloje.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, A. V. Kazlauskas aktyviai dalyvavo politiniame visuomeniniame gyvenime, rūpinosi gimtinės reikalais, Gražiškių kultūriniu gyvenimu. Gyvendamas Kybartuose jis dešimtmečius, iki gilios senatvės, dalyvavo Gražiškių ansamblyje „Gražupis“ – dainavo, grojo, akompanavo… Ir Amžinojo poilsio vieta čia pat – šalia savo žmonos bendraklasės, Gražiškių kapinėse atgulusios anksčiau… Kur gimta, augta, mokytasi, kovota, skaudžiai nukentėta…

Gedėsime šviesaus atminimo Tėvynės patrioto, jau paskutinio pogrindinės grupės nario, bendramokslio, draugo. Kol esame gyvi ir paskui…

Albinas PETRULIS

Užsk. 1551