Graikus sužavėjo skambiomis dainomis ir mėlynomis suknelėmis

Eglė KVIESULAITIENĖ

Vilkaviškio kultūros centro vokalinis ansamblis „Svaja“ neseniai grįžo iš Graikijos, kur dalyvavo tarptautiniame muzikos festivalyje „Together we sing“. Vilkaviškietės dainininkės Loutraki miesto gatvėse jautėsi tarsi žvaigždės, mat vietiniai moteris fotografavo ir joms plojo.

Atsitiktinė pažintis

Festivalio įspūdžiais dar gyvenanti ansamblio vadovė Rita Štrimaitienė pasidžiaugė, kad renginys Graikijoje jos kolektyvui tapo smagia pramoga, praturtinusia akiratį, praplėtusia ryšius ir leidusia garsinti savo šalies bei miesto vardą. Vadovė juokėsi, kad ansamblio moterys žiūrovus sužavėjo ne tik smagia programa, skambiais balsais, bet ir sceniniais rūbais – mėlynomis, žemę siekiančiomis sukniomis.

– Mėlyna – graikų nacionalinė spalva. Tad nuo mūsų suknelių žiūrovai tiesiog negalėjo atitraukti akių, po koncertų sutikę gatvėse mums šypsojosi, filmavo, plojo, – prisimindama juokėsi R. Štrimaitienė.

Kvietimo dalyvauti festivalyje Graikijoje „Svajos“ vadovė sulaukė visai netikėtai. Tiesa, tai nebuvo pirmas kvietimas. Vienas iš festivalio „Together we sing“ organizatorių „Svajos“ ansamblio nuotraukas pastebėjo socialiniuose tinkluose ir susiradęs vadovės kontaktus susisiekė. Nors graikas nebuvo girdėjęs vilkaviškiečių dainuojančių, jų sceninis įvaizdis pietietį tarsi užhipnotizavo. Jis paprašė atsiųsti daugiau ansamblio fotografijų ir pradėjo kviesti sudalyvauti festivalyje.

2005 metais susikūrusi, Europos Sąjungos fondų lėšomis remiama kultūrinių renginių organizatorė „Diavlos“ įvairiuose Graikijos bei Kipro miestuose nuolat rengia festivalius. Kurortiniame Loutraki mieste jų vyksta po keletą per metus. Juose dalyvauja muzikantai ir šokėjai iš įvairių bendrijai priklausančių valstybių. Festivalių tikslas – supažindinti su kitų kraštų kultūromis ir jas suartinti. Tad Loutraki gyventojams ir poilsiautojams festivaliai tapę smagia tradicija.

Su chorais ir orkestrais

Kai pasitarusi su „Svajos“ dainininkėmis R. Šrimaitienė šiemet pagaliau sutiko dalyvauti festivalyje, tikėjosi, jog dėl žiūrovų dėmesio rungsis su kitais vokalistais. Tačiau nuvykus paaiškėjo, kad programa – labai spalvinga. Tarp dalyvių buvo ne tik suaugusiųjų bei vaikų chorų, bet ir instrumentinės muzikos kolektyvų iš Čekijos, Graikijos, Lietuvos. Tiesa, vilkaviškietes pakvietęs šventės organizatorius prašė, kad jos būtinai koncertuotų su tomis nuotraukoje matytomis mėlynomis suknelėmis.

Mūsų šaliai atstovavo trys kolektyvai. Be vilkaviškiečių moterų ansamblio, į festivalį „Together we sing“ vyko Kamerinis Vilniaus universiteto Santaros klinikų mišrus choras bei Bernardinų bažnyčios vaikų choras „Švento Pranciškaus paukšteliai“.

Kiekvienas kolektyvas turėjo parengti 20 minučių trunkančią programą. „Svaja“ žiūrovus džiugino dainomis iš Dainų šventės repertuaro, taip pat linksmomis estradinėmis melodijomis, o vieną, pamalonindamos klausytojus, moterys atliko graikų kalba.

Mokėsi neskubėti

Vilkaviškiečių programą graikų žiūrovai sutiko šiltai, emocingai, negailėjo ovacijų ir pagyrų. „Svaja“ tarp festivalio dalyvių buvo vienintelis moterų ansamblis, tad turėjo didelį pasisekimą.

Vilkaviškietės labai susidraugavo su fleitisčių ansamblio iš Prahos muzikantėmis. Šios labai gyrė „Svajos“ pasirinktas dainas ir aukštą atlikimo lygį.

Penkias dienas vykusio festivalio organizatoriai renginius buvo suplanavę taip, kad dalyviai spėtų susidraugauti, pakeliauti, aplankyti turistines Graikijos vietas. Prie greito gyvenimo tempo įpratusios vilkaviškietės vokalistės stebėjosi nerūpestingu pietiečių būdu ir sakė ten pasimokiusios niekur neskubėti. Visgi vieną dalyką būtinai paskubins – iš anksto planuos kitų metų koncertines keliones.