Per ketvirtį amžiaus – daug meilės ir treji namai

Eglė KVIESULAITIENĖ

Alvito šv. Kazimiero namai gražia švente paminėjo 25-ąsias įkūrimo metines. Per ketvirtį amžiaus įstaiga išgyveno kelias pertvarkas, tačiau sugebėjo išlikti, eiti pirmyn ir daryti viską, kad globojami vaikai jaustųsi saugūs ir mylimi.

Idėjai trūko lėšų

To, kokiomis sąlygomis dabar gyvena Alvito šv. Kazimiero namų globotiniai, nepalyginsi su įstaigos gyvavimo pradžia. Prieš 25-erius metus sename klebonijos pastate įsikūrusiuose globos namuose žiemomis buvo šalta, per kiauras sienas košė vėjai, o spustelėjus šaltukui net buvo užšalę radiatoriai. Tačiau tėvų globos pristigusiems vaikams įstaiga tapo ta vieta, kurioje visada buvo juntama namų jaukuma.

Už tai, kad Alvite atsirado globos namai, dėkingi turėtume būti geradarių Margret ir Alfonso Hopingų šeimai. Po jauniausio sūnaus Marko netekties vokiečių šeima norėjo įprasminti savo širdgėlą padėdama gyvenimo skriaudžiamiems vaikams, tad kreipėsi į jų krašte „Carito“ organizacijoje dirbusį Klemensą Rotinghausą, turėjusį ryšių su Lietuvos „Carito“ organizacija.

Per K. Rotinghausą Hopingų šeima susisiekė su Marijampolės dekanato „Caritu“, kuriam vadovavo kunigas Deimantas Brogys. Jis, taip pat Vilkaviškio vyskupijos „Carito“ vadovė gydytoja Emilija Montvilienė bei tikybos mokytoja Aurelija Janušaitytė ir tapo iniciatyvos kurti katalikiškus globos namus varikliais. Kaip tik tuo metu Alvito parapija buvo atgavusi senosios klebonijos pastatą, kuriame buvo svarstoma įkurti katalikiškus globos namus vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų. Tačiau tam trūko lėšų, o vokiečiai buvo pasirengę jų rasti.

Kilnią misiją visa širdimi palaikė ir aktyviai į ją pasinėrė tik ką Alvite klebonauti pradėjęs jaunas kunigas Vytautas Kajokas.

Neatitiko reikalavimų

Parapijos namai pradėti remontuoti 1997 metų rugsėjo 25 dieną. Tai buvo pirmieji tokios paskirties globos namai ne tik dekanate, bet ir visoje Vilkaviškio vyskupijoje.

Alvito šv. Kazimiero namų įkūrimo data laikoma 1999 metų birželio 13 diena, kai juos pašventino tuometinis Vilkaviškio vyskupas Juozas Žemaitis, tačiau realiai jie pradėjo veikti nuo rugsėjo, kai apsigyveno pirmieji globotiniai. Tuomet jų buvo šeši, o vaikus prižiūrėjo ir visus mamų rūpesčius prisiėmė trys globos namų darbuotojos bei VšĮ „Alvito šv. Kazimiero parapijos vaikų globos namai“ direktoriumi tapęs kunigas V. Kajokas.

Iš pradžių susikūrusiems krikščioniškiems globos namams daug ko trūko, tačiau pagalbos ranką visada tiesė Hopingų šeima, apie save sutelkusi aibę bendraminčių iš Visbeko parapijos, Oldenburgo krašto. Į Alvitą keliskart per metus riedėjo labdaros prikrauti sunkvežimiai, kuriuos atlydėdavo pats A. Hopingas, jo šeimos nariai, kiti geradariai.

2011 m. pastatas, kuriame gyveno globotiniai, buvo rekonstruotas, apšiltintas stogas bei sienos, sutvarkytos kai kurios vidaus patalpos. Bėgant laikui augo globotinių ir juos prižiūrinčio personalo skaičius. Bet gyvenimui nestovint vietoje keitėsi reikalavimai ir globos įstaigoms. Buvo aišku, kad senajame, 1925 m. statytame, nors ir ne kartą renovuotame name globotiniai ilgai glaustis nebegalės, nes jis neatitiko vaikų globos įstaigoms keliamų reikalavimų.

Nors tuo metu virš globos įstaigos buvo pakibęs Damoklo kardas, visgi pasitelkus Europos Sąjungos fondų lėšas 2015 m. Alvite duris atvėrė naujas, erdvus, pagal europinius reikalavimus suprojektuotas dviejų aukštų pastatas su mansarda. Jis buvo pritaikytas gyventi 24 globotiniams, puikios sąlygos sudarytos darbuotojams, prižiūrintiems vaikus.

Nors šiame puikiai įrengtame pastate pilnametystės sulaukė ir į savarankišką gyvenimą išėjo ne vienas meile ir priežiūra apgaubtas globotinis, nuo praeitų metų vaikai jame nebegyvena. Vykdant institucinės globos pertvarką globotiniai buvo išskirstyti šeimynomis, jiems sukurta gyvenimui šeimoje artima aplinka. Alvito Šv. Kazimiero bendruomeniniams vaikų globos namams nupirktas privatus namas, o gražiajame raudonplyčiame liko tik vaikų dienos centras.

Pertvarkos ir išbandymai

Taigi per 25-erius metus įstaigai teko išgyventi daug pertvarkų ir išbandymų, baimintis dėl savo ateities ir išlikimo. Tačiau padedama bendruomenės, palaikoma rajono valdžios ir remiama geradarių, įstaiga nuėjo prasmingą, brandų kelią, kuriame namus ir meilę suteikė daugiau nei 100 vaikų.

Šiam gražiam keliui paminėti Alvito Šv. Onos bažnyčioje buvo surengta šventė, į kurią atvyko politikai, Savivaldybės, Šeimenos seniūnijos, visuomeninių organizacijų atstovai, svečiai, o svarbiausia – labdarių iš Vokietijos delegacija: A. Hopingas, kuriam už paramą mūsų kraštui 2009 m. buvo suteiktas Vilkaviškio rajono garbės piliečio vardas, tėvą kilnioje misijoje visada palaikantis jo sūnus Svenas, Marijampolės garbės piliečio vardą pelnęs K. Rotinghausas bei jų kolegos Hansas Varnkė, Bernardas Servušokas, Benas Liuberdingas.

Šv. Mišias aukojo trys kunigai: vienas globos namų įkūrėjų, Marijampolės dekanas kanauninkas, Šunskų parapijos klebonas D. Brogys, Alvito parapijos klebonas Audrius Kurapka ir joms vadovavęs Vilkaviškio vyskupijos generalvikaras monsinjoras Gintautas Kuliešius. Kartu su Alvito parapijos tikinčiaisiais bei šventės svečiais šv. Mišiose meldėsi ilgametis Alvito šv. Kazimiero namų vadovas, buvęs šios parapijos klebonas V. Kajokas.

Dėkojo bendraminčiams

Kaip jubiliejinėje šventėje kalbėjo Alvito šv. Kazimiero namų mecenatas ir globėjas A. Hopingas, dideli ir kilnūs darbai atlikti ne jo vieno, o visų bendraminčių ir 5 tūkst. aukotojų iš Vokietijos, Austrijos, Nyderlandų, Izraelio, Lietuvos dėka. Per daugiau nei ketvirtį amžiaus labdaringi žmonės suaukojo apie pusę milijono eurų, kurie buvo panaudoti net trims globos namų pastatams renovuoti, statyti, įrengti. Kilnių žmonių dėka mūsų rajoną lapkritį pasieks jau 32-as labdaros prikrautas sunkvežimis.

Už ilgametę paramą A. Hopingas dėkojo rajono Savivaldybės vadovams bei Šeimenos seniūnijos seniūnui Gintui Bakūnui, už bendradarbiavimą ir vaikams skiriamą meilę – Alvito šv. Kazimiero namų vadovei Ugnei Balandienei ir visam jos kolektyvui. Labdarys ir šįsyk atvyko ne tuščiomis – jubiliejaus proga įteikė simbolinį 10 tūkst. eurų čekį.

Puikios akustikos Alvito Šv. Onos bažnyčios skliautuose šventės svečiai mėgavosi įspūdingu koncertu – operos primadonos, dviejų „Auksinių scenos kryžių“ laureatės soprano Viktorijos Miškūnaitės, jos kolegos darbe bei gyvenime tenoro Jurgio Jarašiaus balsais ir Vilkaviškio jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestro (vad. Saulius Mickevičius) atliekama muzika.

Drauge su savo įstaigos jubiliejumi Alvito šv. Kazimiero namų globotiniai minėjo ir Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą 20-metį. Projektui lėšų skyrė rajono Savivaldybė.