Buvo buvo, kaip nebuvo…

Kaip vil­ka­viš­kie­čiui bu­vo įkan­dęs… kro­ko­di­las

Dai­nius JU­RE­VI­ČIUS, Vil­ka­viš­kio li­go­ni­nės chi­rur­gas:

– Pri­si­mi­nęs ke­le­rių me­tų se­nu­mo nu­ti­ki­mą daž­nai nu­si­šyp­sau. Jo pa­mirš­ti ne­lei­džia ir ko­le­gos chi­rur­gai, vis pa­si­šai­py­da­mi, kad šiais lai­kais Li­go­nių ka­sa man to­kio po­kšto ne­bū­tų do­va­no­ju­si. Ko ge­ro, už li­go­nio gy­dy­mą bū­tų te­kę su­mo­kė­ti iš sa­vo ki­še­nės, mat į li­gos is­to­ri­ją įra­šiau ne tą li­gos ko­dą.

Ta­da ne­se­niai bu­vo pra­dė­ta rei­ka­lau­ti kiek­vie­ną diag­no­zę žy­mė­ti nu­ro­dy­tu ko­du. Bu­vo­me dar neįp­ra­tę to da­ry­ti, li­gų ko­dų bu­vo gau­sy­bė. At­siun­tė sto­riau­sias kny­gas, ku­rio­se sun­ku su­vok­ti sis­te­mą. To­dėl pri­rei­kus už­ra­šy­ti ko­duo­tą diag­no­zę, rei­kė­da­vo il­giau­siai var­ty­ti mi­nė­tą kny­gą.

Ge­rai net neat­si­me­nu, ko­kia bu­vo tik­ro­ji diag­no­zė, ku­rią rei­kė­jo įra­šy­ti do­ku­men­tuo­se. Sup­lu­kęs var­čiau sto­rą­ją kny­gą, ieš­ko­jau, o ten pri­ra­šy­ta vi­so­kiau­sių, ma­no aki­mis žiū­rint, ne­są­mo­nių. Pa­vyz­džiui, ko­dais rei­kia pa­žy­mė­ti ir tai, kad pa­cien­tas gau­na ma­žas pa­ja­mas, jo so­cia­li­nė ge­ro­vė ne­pa­kan­ka­ma. Ko­du žy­mi­ma ir to­kia in­for­ma­ci­ja, kaip „ne­su­ta­ri­mai su kai­my­nais, gy­ven­to­jais ar šei­mi­nin­ku“.

Ieš­kant rei­kia­mo ko­do akys už­kliu­vo už „kro­ko­di­lo įkan­di­mo“. Ėmiau ir įra­šiau šios diag­no­zės ko­dą. Įsi­vaiz­da­vau, kad vis tiek nie­kas ne­tik­rins ir nie­kam čia neį­do­mu, ką mes ra­šo­me.

Jau bū­čiau be­veik ir už­mir­šęs po­kštą, jei ne Li­go­nių ka­sos su­reng­tas se­mi­na­ras li­go­ni­nė­je. Aiš­kin­da­mi vi­so­kias nau­jo­ves ir ko­da­vi­mo su­bti­ly­bes, Li­go­nių ka­sos at­sto­vai lyg tarp kit­ko už­si­mi­nė, kad Vil­ka­viš­kio li­go­ni­nė­je bu­vęs net kro­ko­di­lo įkan­di­mo at­ve­jis. Ko­le­gos su­žiu­ro į ma­ne, o aš tu­rė­jau pro­gą įsi­ti­kin­ti, jog juo­kau­ti ne­ga­li­ma – ko­dus ir diag­no­zes vis dėl­to pa­tik­ri­na. Tą­kart nie­kas nie­ko dau­giau ne­sa­kė ir kal­tų neieš­ko­jo, bet vi­si ko­le­gos nuo to lai­ko ko­dus ra­šo la­bai at­sa­kin­gai.