Klimato kaita keičia ir statybų reglamentus

Aplinkos ministerija patvirtino naują statybos techninį reglamentą „Statybinė klimatologija“.

Įvairūs pavojingi hidrometeorologiniai reiškiniai (smarkūs lietūs ir dėl jų kylantys poplūdžiai, stiprūs vėjai, kruša, sausros ir kt.) pridaro vis daugiau nuostolių, todėl būtina užtikrinti, jog projektuojami statiniai jau būtų pritaikyti atsižvelgiant į dabartinį ir būsimą Lietuvos klimatą.

Naujasis reglamentas leis projektuotojams įvertinti tinkamas apsaugos nuo neigiamo klimato kaitos poveikio priemones ir atsižvelgti į regiono klimatinę specifiką. Reglamente pateikti klimatiniai duomenys bus naudojami planuojant teritorijas, projektuojant statinius, jų konstrukcijas, šildymo, kondicionavimo, vėdinimo ir kitas inžinerines sistemas, vandentiekio, elektros perdavimo linijas. Taip pat jais remiantis bus apskaičiuojama statinių gyvavimo trukmė, vėjo, sniego, lietaus apkrovos, įvertinami šilumos nuostoliai dėl lauko oro infiltracijos per pastatų išorines konstrukcijas.

Reglamentas bus privalomas visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, statinių naudotojams ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas.

Lietuvos klimato duomenys apskaičiuojami įvertinus oro temperatūrą, drėgnumą, vėjo kryptį ir greitį, kritulių kiekį, sniego dangos storį, apledėjimą, dirvožemio temperatūrą. Šiuos duomenis apdorojo ir pateikė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai, daugiausia remdamiesi 1991–2020 m. laikotarpio stebėjimais. Pagal naujausius duomenis projektuojami nauji statiniai bus atsparesni ekstremaliems hidrometeorologiniams reiškiniams.

Mūsų šalies klimato pokyčiai yra neatsiejama visoje Žemėje vykstančių procesų dalis. Vidutinė metinė oro temperatūra, lyginant skirtingus laikotarpius, Lietuvoje išaugo net 1, 2 laipsnio. Nors vidutinis metinis kritulių kiekis išaugo nežymiai (3 proc.), tačiau paskutiniu metu daugėja atvejų, kai per labai trumpą laiką iškrenta ypač didelis kritulių kiekis. O, pavyzdžiui, maksimalus dirvožemio įšalimo gylis Vilniuje sumažėjo nuo 170 iki 124 cm, Biržuose – nuo 154 iki 99 cm.

Pagal naujausius duomenis projektuojami statiniai bus atsparesni ekstremaliems hidrometeorologiniams reiškiniams.

„Santakos“ inf.