Bibliotekoje skambėjo prisiminimai apie kaimo mokyklą

Paežerių bibliotekoje kartu su Paežerių kaimo bendruomene tradiciškai paminėjome Tarptautinę mokytojų dieną.

Renginyje dalyvavo buvusioje mūsų kaimo mokykloje dirbę pedagogai, mokyklą lankę mokiniai ir kiti svečiai. Pasveikinę mokytojus, tylos minute pagerbėme jau į amžinybę iškeliavusius pedagogus.

Toliau vyko pokalbiai. O mūsų mokytojai gali daug papasakoti! Juk dirbo ne tik pedagoginį darbą, bet ir garsino Paežerių kaimą, kraštą. Vieni kūrė muziejus, kiti leido ir tebeleidžia knygas, rengė įdomius užsiėmimus, veda edukacijas.

Istorijos mokytoja Lionė Kraulėdienė, atrodo, iš prigimties yra istorikė. Jos nuveikti dideli darbai: įkurtas ir puoselėtas mokyklos muziejus, apie mokytoją Stasį Ankevičių išleista knyga „Daktaro Vinco Kudirkos klėtelės-muziejaus saugotojas“ (ją sudarė kartu su šviesaus atminimo direktoriumi Vytautu Griniumi, leidybos klausimais tarpininkaujant mokyklos direktorei Vidai Petkevičienei). Mokytoja Lionė ilgus metus buvo direktorės pavaduotoja. Ir dabar ji negali be veiklos, dirba Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje gide, įdomiais pasakojimais žavi lankytojus.

Gražiais prisiminimais apie mokyklą pasidalino ilgaamžė Paežerių kaimo gyventoja ir ilgametė mokytoja Vida Vosylienė, kuri yra išleidusi poezijos knygą „Byra sidabro lašai“.

Negalima nepaminėti šviesaus atminimo mokytojos Justinos Kiverienės, jos didelio indėlio į kaimo istorinės atminties išsaugojimą. Sudaryta ir išleista knygelė „Sugrįžimas į Paežerių kaimo praeitį“ dar ir šiandien nepraranda populiarumo.

Daug metų Paežerių mokyklai atidavusi buvusi jos direktorė Vida Petkevičienė pasižymėjo tradicijų puoselėjimu ir prasmingais renginiais. Ilgą laiką garsėjo jos suburtas jaunųjų miškininkų būrelis. Buvusi vadovė prisiminė išleistas mokinių laidas, mokykloje dirbusius pedagogus. Dabar V. Petkevičienė skiria laiko savo pomėgiui – darbuojasi kaip archyvarė, tvarko medžiagą apie mokyklos istoriją.

Įdomiais prisiminimais, kaip anksčiau atrodė mokykla vaiko akimis, pasidalino buvusi mokinė Genovaitė Stanevičienė, dirbusi Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiąja specialiste.

Šiltais, išsamiais prisiminimais apie mokytojus, apie savo tėtį dalinosi buvęs Paežerių mokyklos mokinys Algimantas Ankevičius, mokytojo Stasio Ankevičiaus sūnus. Šis pedagogas paliko gilų pėdsaką Paežerių žemėje, kartu su bendraminčiais įkūręs Vinco Kudirkos muziejų, subūręs mokinių ir kaimo žmonių dūdų orkestrą, išleidęs tris knygeles. Viena iš jų – „Už Uralo, žemės galo“ – atsiminimai apie tremtyje patirtas baisias kančias.

Sulaukėme ir buvusio Paežerių mokyklos mokinio, dabar marijampoliečio, Suvalkijos vyturiu vadinamo literato Romualdo Ivanausko. Jis atvyko ne tuščiomis – su nauja trečiąja poezijos knyga „Sustabdytos akimirkos“, kurią pristatė renginio dalyviams. Gražiausias eiles Romualdas skyrė mokytojams. Prisiminė tuos, kurie jį patį mokė, pasakojo apie klasės draugus, mokykloje iškrėstas išdaigas.

R. Ivanausko lyriška poezijos rinktinė kaip visada spinduliuoja dvasios šilumą. Kodėl sustabdytos akimirkos? Kaip kraštiečiams sakė pats kūrėjas, „Trumpas žmogaus gyvenimas, lyg gėlės žydėjimas. Tik iliuzija, kad kelias, kuriuo žingsniuoja, skuba žmogus po saule – toks ilgas, ilgas…“

Leva ŠACIENĖ