Pilviškiečio nesutarimus su gimnazija tenka spręsti ir pareigūnams

Andrius GRYGELAITIS

Pilviškių Rožių gatvės gyventojai jau seniai pyksta dėl į jų kiemus nuolat atskriejančių kamuolių, mėtomų šiukšlių ar įvairių kitokių daiktų. Kai kurie vyresni žmonės susitaikė su esama situacija, tačiau yra ir tokių, kurie nenori tylėti.

Teko keisti įpročius

Prieš trejus metus į Pilviškius atsikraustęs Juozas Švetkauskas – į pensiją išėjęs buvęs pareigūnas. Gyvenamąją vietą pakeitęs vyras tikėjosi ramiai leisti dienas, tačiau, jo nuostabai, viskas pasisuko netikėta linkme.

Įsigijusį keletą metų negyventą namą Rožių gatvėje, šalia Pilviškių „Santakos“ gimnazijos, jį gana greitai ėmė lankyti neprašyti svečiai. Tai – pertraukų metu ar po pamokų parūkyti ar kitais būdais svaigintis skubėdavę gimnazistai. Kadangi vyras ne visada būdavo namuose, grįžusiam jam ne kartą teko iš savo teritorijos išvyti būrį jaunuolių.

„Šitas namas kurį laiką buvo apleistas, tad jie čia reguliariai lankydavosi. Prireikė nemažai laiko, kol pasikeitė įpročiai“, – kalbėjo J. Švetkauskas.

Vyras pasakojo, kad gana ilgai jaunimas rinkdavosi ne vien į jo sklypą, bet ir į šalimais stovinčios jungtinės metodistų bažnyčios teritoriją. Ten, pasak pilviškiečio, vakarėliai neretai vykdavo iki paryčių. Prieš porą metų vieno tokio „susirinkimo“ metu net buvo padegtos bažnyčios durys.

Tik po to, kai Juozas į JAV parašė minėtos bažnyčios atstovams laišką apie tai, kas vyksta jų teritorijoje, ši buvo sutvarkyta, o vietos jaunuoliai dabar savo pasibuvimams šventorių renkasi vis rečiau.

Gavo baudą

Nors dabar į J. Švetkausko namus vietinis jaunimas ir neina svaigintis, tačiau į jo kiemą vis dar kartais užsuka. Dažniausiai tuomet, kai per kūno kultūros pamokas atspiria futbolo kamuolį.

„Tiesą pasakius, besikartojančios situacijos jau įgriso. Kaimynai pasakojo seniai nuleidę rankas. Galima sakyti, jog dabar vienas kovoju dėl visos gatvės interesų. Į mano kiemą atėję pasiimti atspirtų kamuolių gimnazistai keikiasi, koneveikia mane necenzūriniais žodžiais, spjaudosi, netgi demonstratyviai šiukšlina. Keisčiausia, kad į tai mokytojai išvis nereaguoja arba dar blogiau – kartais per pamokas jie apskritai neprižiūri vaikų“, – stebėjosi pašnekovas.

Jis prisiminė rugsėjo pradžioje įvykusią nemalonią situaciją, kai eilinį sykį į jo kiemą atskriejo kamuolys. Atėjęs jo pasiimti jaunuolis elgėsi agresyviai, todėl J. Švetkauskas nusprendė kamuolį grąžinti ne gimnazistui, o mokytojui.

„Tarpusavyje apsižodžiavome. Kai jaunuolis pabandė jėga atimti kamuolį, apliejau jį vandeniu. Netrukus jis pasišalino, o vaikino draugai į mano kiemą ėmė mėtyti akmenis. Jų surinkau gal pusę kibiro. Maždaug po valandos prie mano namų prisistatė policijos pareigūnai. Kažkas jiems pranešė apie įvykusį incidentą. Negana to, kažkas leptelėjo, kad turiu šaunamąjį ginklą, todėl policininkai mane sulaikę maždaug valandą namuose darė kratą. Aišku, jokio ginklo nerado, nes jo neturiu. Galiausiai pats gavau baudą dėl pasipriešinimo pareigūnams“, – apmaudo neslėpė J. Švetkauskas.

Nemalonus incidentas

Pilviškietis pasakojo, kad ne vien pamokų metu į jo valdas atskriejantys kamuoliai trukdo ramiai gyventi. Kovodamas už savo teises vyras per labai trumpą laiką įsivėlė į savotišką karą su vietos jaunuoliais. Pastarieji gana dažnai žiemos metu jo namus apmėto sniego gniūžtėmis, rudenį – gilėmis ar kaštonais, apspardo vartus ir tvorą. Juozas keletą kartų jau yra keitęs verandos langus. Vienas iš jų, suskilęs akivaizdžiai nuo iš gatvės įskriejusio daikto, yra ir šiandien.

Galbūt ir būtų galima pagalvoti, kad J. Švetkauską kankina paranoja, jei ne vienas įvykis. Tuo metu, kai su pilviškiečiu kalbėjomės, gatve keletą kartų motociklais lėtai pravažiavo ir tarytum situaciją iš šalies stebėjo pora jaunuolių. Net tada, kai su Rožių gatvės gyventoju atsisveikinome, šie du jaunuoliai bandė užkirsti kelią redakcijos automobiliui, mėgino trukdyti važiuoti. Laimei, incidentas į rimtesnį neišsirutuliojo. Visgi jis privertė susimąstyti, jog J. Švetkausko pasakojimas apie jį nuolat užkabinėjančius vaikus nėra laužtas iš piršto.

Žinoma situacija

Pilviškių seniūnas Vytautas Judickas pripažino, kad jam situacija puikiai žinoma. Anot jo, nuolat iš gimnazijos stadiono į privačias teritorijas lekiantys kamuoliai išties vargina vietos gyventojus, tačiau, seniūno teigimu, tai dar nėra didžiausia problema.

„Blogiausia, kad paskui kamuolius bėgantys vaikai retai kada dairosi į šalis ir nuolat tarsi akis išdegę išlekia į gatvę. Taip jie rizikuoja patekti po automobilių ratais. Panašių incidentų jau yra nutikę. Laimei, dar niekas rimčiau nenukentėjo. Net mūsų seniūnijos darbuotoja kartą vos spėjo sustabdyti automobilį, kai prieš jį atlėkė kamuolys“, – pasakojo seniūnas.

Jis teigė ne kartą apie tai kalbėjęs su Pilviškių „Santakos“ gimnazijos direktore Danute Valiūniene, siūlęs jai aptverti mokyklos teritoriją specialiu tinklu, tačiau iki šiol pokalbiai buvo bevaisiai.

Pati įstaigos vadovė pripažino, kad problema egzistuoja ir apie ją nuolat kalbamasi su vaikais. Visgi suaugusiųjų žodžiai ne visada pasiekia jaunuolių ausis.

„Vaikai yra vaikai. Visus juos sukontroliuoti tikrai labai sunku. Suprantu J. Švetkausko nepasitenkinimą, tačiau tikrai ne visą jo elgesį pateisinu. Vyriškis pats dažnai elgiasi agresyviai, kabinėjasi prie kitų, šaukia, keikiasi. Jis tokiu elgesiu kaip tik iššprovokuoja vaikų atsaką. Šis vyras ir man yra ne kartą skambinęs, tačiau pokalbiai niekada nevyko adekvačiai. Dažniausiai atsiliepusi į skambutį galiu tik išklausyti, ką jis man sako, tačiau pati įsiterpti neturiu kada“, – teigė D. Valiūnienė.

Ne vienus metus

Gimnazijos direktorė prisiminė keletą nemalonių situacijų, kurios nutiko su J. Švetkausku. Mokyklos vadovė pasakojo, kaip kartą į vyro kiemą nuspirto kamuolio nuėjusi pasiimti kūno kultūros mokytoja buvo aplieta kibiru vandens. Kitą sykį jau pats pilviškietis buvo atėjęs į gimnazijos teritoriją ir agresyviai metė kamuolį mokytojai į veidą. Tąkart jam buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie vyrui skyrė baudą.

Rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkė Kristina Siriūnienė neslėpė, kad dėl tarp mokyklos atstovų ir J. Švetkausko besitęsiančio konflikto reguliariai į iškvietimus tenka vykti pastaruosius dvejus metus.

„Šiuo atveju konfliktas jau yra įsisenėjęs, tad neretai viršų ima principai ir emocijos. Jei atvirai, manau, kad čia tiesiog trūksta paprasčiausio susikalbėjimo ir žmogiškumo. Mes privalome reaguoti į iškvietimus, tačiau manau, kad šiuo atveju būtų galima išsiversti ir be policijos pareigūnų. Juk čia nėra jokio kriminalo. Reikia tik kitokio požiūrio į situaciją“, – svarstė K. Siriūnienė.

Problemos sprendimas – čia pat

Gali būti, kad incidentų apskritai greitai nebekils. D. Valiūnienė sakė, kad jau derasi su viena įmone, kuri žada pagaminti specialius stovus ir tinklą, padėsiantį apsaugoti gyventojus nuo į gatvę išlekiančių kamuolių. Šiam tikslui mokykla jau yra numačiusi maždaug 3 tūkst. eurų.

„Jei orai leis, tinklą pastatysime dar šiais metais. Jei ne, pavasarį jis tikrai bus. Iki šiol delsėme tai daryti, nes vis galvojome, kad gausime lėšų antram stadiono darbų etapui, kurio metu ir esame numatę teritoriją apjuosti tvora. Visgi pamatėme, kad delsti nėra ko. Mūsų mokytojai ir taip jau vengė naudotis futbolo aikšte, į ją eidavo tik „iš reikalo“. Tikiuosi, jog užtiesus tinklą ramiau bus visiems – ir Rožių gatvės gyventojams, ir mokyklos bendruomenės nariams“, – vylėsi gimnazijos direktorė.

Tiesa, ji pabrėžė, jog tinklas bus tiesiamas tik iš vienos pusės – prie senosios futbolo aikštės, esančios šalia Rožių gatvės. Aplink neseniai rekonstruotą pagrindinį mokyklos stadioną naują tvorą tikimasi apjuosti tuomet, kai tam bus gauta papildomų lėšų.