|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda 2 kambarių tvarkingą vidinį butą Maironio g., Vilkaviškyje (49 m², IV a., namas renovuotas, pilnai išmokėta renovacija, langai plastikiniai, pakeisti radiatoriai, įstiklintas balkonas, kambariai nepereinami, durys šarvuotos, dvigubos, signalizacija, 56 000 Eur). Tel. 0 614 82 403.
Galioja iki: 2024-10-19 16:04:57
Parduoda dirbamą žemę Sausininkų k., Bartninkų sen. Tel. 0 614 06 069.
Galioja iki: 2024-10-20 08:58:54
Parduoda atjunkytus paršelius. Tel. 0 614 11 665.
Galioja iki: 2024-10-20 14:10:20
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Mūsų rajone
|
|
|
Iš sveiko ir gerai įmitusio gyvulio išlošia ir pardavėjai, ir supirkėjai.
Andriaus GRYGELAIČIO nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Apie pusę tūkstančio litų už parduotą karvę tikėjęsi gauti Totorkiemio kaimo gyventojai pasijuto apgauti ir įskaudinti. Gyvulių supirkėjai už ją nedavė nė dvidešimtinės.
Nutarė parduoti
Totorkiemyje gyvenantys bei ūkininkaujantys Neringa ir Darius Čiuprinskai į gyvulius superkančią biržiečių bendrovę „Agaras“ kreipėsi radę skelbimą laikraštyje. Mat viena iš šeimos karvučių po veršiavimosi pradėjo lysti, ją buvo sunku pamelžti. Šeima nutarė, kad ketverių metų gyvulį vertėtų parduoti mėsai, o patiems įsigyti kitą, lengviau melžiamą karvę.
Čiuprinskai pasakojo, kad susiskambino su minėta bendrove ir netrukus atvyko supirkėjas. Jis supažindino ūkininkus su įkainiais.
Pasak N. Čiuprinskienės, supirkėjas sakė galįs pinigus sumokėti vietoje, bet tuomet ūkininkai galėtų gauti tik minimalią kainą – litą už gyvojo svorio kilogramą. Tad už 380 kg svėrusią karvutę šeima būtų gavusi vos 380 litų.
Čiuprinskai sakė, kad supirkėjas tikino, neva gyvulį labiau apsimokėtų parduoti kaip skerdeną. Jei gyvulys negydytas, per pastaruosius du mėnesius neleisti vaistai, jo mėsa turėtų būti gera, tad galima gauti net po 3,50 Lt už skerdenos kilogramą.
Ūkininkai paskaičiavo, jog iš tokio dydžio karvutės išeitų apie 160 kg skerdenos, tad galėtų uždirbti apie 560 litų. Tai būtų kur kas daugiau, nei parduodant pagal gyvąjį svorį.
Kaina šokiravo
Ūkininkai su supirkėjų atstovu pasirašė sutartį ir nurodė sąskaitą, į kurią turi būti pervesti pinigai. N. Čiuprinskienė jau mintyse skaičiavo, kad pinigų pakaks trims dukrelėms būtiniausiems pirkiniams prieš rugsėjį.
Tačiau po kelių dienų iš UAB „Agaras“ paštu gavusi sąskaitą faktūrą moteris neteko žado. Dokumente buvo parašyta, kad už skerdenos kilogramą firma mokės tik 10 centų, tad už visą karvę, pridėjus PVM mokestį, ūkininkams priklauso 19,49 Lt.
– Skambinau supirkėjams ir klausiau, kodėl moka tik tokią kainą, nors buvo žadėta keleriopai daugiau. Išgirdau, kad karvė buvo brokuota, serganti. Žadėjo atsiųsti tai patvirtinančius dokumentus, bet jokių karvės ligos įrodymų nesulaukėme, – pasakojo nusivylusi N. Čiuprinskienė.
Anot D. Čiuprinsko, su tokia situacija jau susidūrė ne jie vieni. Vasaros pradžioje ta pati firma išbrokavo jo brolio karvę, o pernai panašią sumą už gyvulį gavo ir sesuo.
– Suprantu, kai karvė serga, gydoma vaistais, tai jos skerdiena maistui gali netikti. Bet mūsiškė juk nebuvo gydyta, – išbrokavimo priežastis svarstė N. Čiuprinskienė. – Mes jaučiamės apgauti ir norime, kad gyvulius parduodantys žmonės žinotų, kaip gali būti, tad aklai nepasitikėtų supirkėjais.
Rizikuoja atlyginimu
UAB „Agaras“ Pirkimų skyriaus vadovas Remigijus Šedys paaiškino, jog jų firma iš tiesų už superkamus gyvulius atsiskaito dviem būdais – pagal gyvąjį svorį ir už skerdenas. Tie augintojai, kurių gyvuliai sveiki ir gerai įmitę, gyvulius linkę parduoti pagal skerdenas. Kurių gyvuliai mažo svorio, geriau parduoda pagal gyvąjį svorį, nes tuomet pinigai garantuotai sumokami vietoje.
Pasak R. Šedžio, šiuo atveju vairuotojas-ekspeditorius siūlė tokį supirkimo variantą todėl, kad karvė iš pažiūros jam pasirodė nesveika: buvo labai liesa, šlubavo. Supirkėjas įtarė, jog skerdena gali būti išbrokuota, todėl paprasčiausiai nenorėjo rizikuoti.
– Gyvulių supirkėjas turi pirmiausia pats vizualiai įvertinti prekę, kiek už ją galima mokėti. Jeigu jis sumokės pinigus, o gyvulys bus išbrokuotas, suma bus atskaityta iš darbuotojo atlyginimo, – supirkimo tvarką paaiškino R. Šedys. – Supirkėjas tikrai negalėjo garantuoti, jog gyvulio pardavėjas gaus vieną ar kitą sumą. Tiesiog paaiškino, kad jei karvė pasirodys sveika, tuomet mokama suma bus didesnė, nei parduodant pagal gyvąjį svorį.
Vertina specialistai
R. Šedys paaiškino, jog kiekvienam gyvulio pardavėjui prie sutarties yra įteikiama skerdenos kainų lentelė, kur jis gali susipažinti, pagal ką ir kaip bus įvertinta jo prekė. Tokia lentelė buvo įteikta ir Čiuprinskams.
Gyvulio pardavėjas pasirašo sutartį ir pats raštiškai patvirtina, ar gyvulys buvo gydytas vaistais. Žemiausia kaina, 0,10 Lt už skerdenos kilogramą, vertinama maistui netinkama mėsa.
– Ar skerdena tinkama maistui, vertiname ne mes, supirkėjai, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Šiuo atveju mėsą tyrę specialistai nustatė, jog karvės užpakalinės kairės pusės ketvirtyje yra daugybinės kraujosruvos, kelio sąnario uždegimas, daugybiniai nekrotizuotų audinių plotai, hemoraginis pleuritas, plaučių aspiracija, raumeniniai gyvulio audiniai sunykę, riebalinis audinys – drebučių konsistencijos, skerdiena vandeninga. Todėl visą skerdieną specialistai išbrokavo.
Neturi kur dėti
Veterinarijos specialistų išvadas žurnalistams pateikęs UAB „Agaras“ atstovas sakė, jog labai apgailestaująs, kad klientai liko nepatenkinti. Jis patikino, jog firma tikrai nesuinteresuota brokuoti skerdienos, nes dėl to patiria nuostolių: mėsos parduoti negali, o išlaidos degalams, žmonių atlyginimams patiriamos.
R. Šedys garantavo, kad veterinarų išvados tikrai paštu išsiųstos ir Čiuprinskams, tad jie turėtų dokumentus gauti. Paprastai šie dokumentai pardavėjams išsiunčiami tik tuomet, kai šie pageidauja susipažinti su specialistų išvadomis.
– Mes irgi suinteresuoti pirkti tik gerą produkciją, nes tik tokią galime realizuoti, – sakė R. Šedys. – Visuomet džiaugiamės, kai ūkininkai siūlo gerą, įmitusį gyvulį. Tuomet laimime ir mes, ir pardavėjai būna patenkinti. O maistui netinkamos skerdenos neturime kur dėti. Paprastai ją parduodame šunų augintojams, tačiau jei gyvulys labai ligotas, jo mėsa gali apsinuodyti net šunys. Todėl specialistai reikalauja tokią skerdeną utilizuoti. Taigi mums tokie atvejai tik nuostolingi.
Apie pusę tūkstančio litų už parduotą karvę tikėjęsi gauti Totorkiemio kaimo gyventojai pasijuto apgauti ir įskaudinti. Gyvulių supirkėjai už ją nedavė nė dvidešimtinės. |
Totorkiemyje gyvenantys bei ūkininkaujantys Neringa ir Darius Čiuprinskai į gyvulius superkančią biržiečių bendrovę „Agaras“ kreipėsi radę skelbimą laikraštyje. Mat viena iš šeimos karvučių po veršiavimosi pradėjo lysti, ją buvo sunku pamelžti. Šeima nutarė, kad ketverių metų gyvulį vertėtų parduoti mėsai, o patiems įsigyti kitą, lengviau melžiamą karvę.
Čiuprinskai pasakojo, kad susiskambino su minėta bendrove ir netrukus atvyko supirkėjas. Jis supažindino ūkininkus su įkainiais.
Pasak N. Čiuprinskienės, supirkėjas sakė galįs pinigus sumokėti vietoje, bet tuomet ūkininkai galėtų gauti tik minimalią kainą – litą už gyvojo svorio kilogramą. Tad už 380 kg svėrusią karvutę šeima būtų gavusi vos 380 litų.
Čiuprinskai sakė, kad supirkėjas tikino, neva gyvulį labiau apsimokėtų parduoti kaip skerdeną. Jei gyvulys negydytas, per pastaruosius du mėnesius neleisti vaistai, jo mėsa turėtų būti gera, tad galima gauti net po 3,50 Lt už skerdenos kilogramą.
Ūkininkai paskaičiavo, jog iš tokio dydžio karvutės išeitų apie 160 kg skerdenos, tad galėtų uždirbti apie 560 litų. Tai būtų kur kas daugiau, nei parduodant pagal gyvąjį svorį.
Ūkininkai su supirkėjų atstovu pasirašė sutartį ir nurodė sąskaitą, į kurią turi būti pervesti pinigai. N. Čiuprinskienė jau mintyse skaičiavo, kad pinigų pakaks trims dukrelėms būtiniausiems pirkiniams prieš rugsėjį.
Tačiau po kelių dienų iš UAB „Agaras“ paštu gavusi sąskaitą faktūrą moteris neteko žado. Dokumente buvo parašyta, kad už skerdenos kilogramą firma mokės tik 10 centų, tad už visą karvę, pridėjus PVM mokestį, ūkininkams priklauso 19,49 Lt.
– Skambinau supirkėjams ir klausiau, kodėl moka tik tokią kainą, nors buvo žadėta keleriopai daugiau. Išgirdau, kad karvė buvo brokuota, serganti. Žadėjo atsiųsti tai patvirtinančius dokumentus, bet jokių karvės ligos įrodymų nesulaukėme, – pasakojo nusivylusi N. Čiuprinskienė.
Anot D. Čiuprinsko, su tokia situacija jau susidūrė ne jie vieni. Vasaros pradžioje ta pati firma išbrokavo jo brolio karvę, o pernai panašią sumą už gyvulį gavo ir sesuo.
– Suprantu, kai karvė serga, gydoma vaistais, tai jos skerdiena maistui gali netikti. Bet mūsiškė juk nebuvo gydyta, – išbrokavimo priežastis svarstė N. Čiuprinskienė. – Mes jaučiamės apgauti ir norime, kad gyvulius parduodantys žmonės žinotų, kaip gali būti, tad aklai nepasitikėtų supirkėjais.
UAB „Agaras“ Pirkimų skyriaus vadovas Remigijus Šedys paaiškino, jog jų firma iš tiesų už superkamus gyvulius atsiskaito dviem būdais – pagal gyvąjį svorį ir už skerdenas. Tie augintojai, kurių gyvuliai sveiki ir gerai įmitę, gyvulius linkę parduoti pagal skerdenas. Kurių gyvuliai mažo svorio, geriau parduoda pagal gyvąjį svorį, nes tuomet pinigai garantuotai sumokami vietoje.
Pasak R. Šedžio, šiuo atveju vairuotojas-ekspeditorius siūlė tokį supirkimo variantą todėl, kad karvė iš pažiūros jam pasirodė nesveika: buvo labai liesa, šlubavo. Supirkėjas įtarė, jog skerdena gali būti išbrokuota, todėl paprasčiausiai nenorėjo rizikuoti.
– Gyvulių supirkėjas turi pirmiausia pats vizualiai įvertinti prekę, kiek už ją galima mokėti. Jeigu jis sumokės pinigus, o gyvulys bus išbrokuotas, suma bus atskaityta iš darbuotojo atlyginimo, – supirkimo tvarką paaiškino R. Šedys. – Supirkėjas tikrai negalėjo garantuoti, jog gyvulio pardavėjas gaus vieną ar kitą sumą. Tiesiog paaiškino, kad jei karvė pasirodys sveika, tuomet mokama suma bus didesnė, nei parduodant pagal gyvąjį svorį.
R. Šedys paaiškino, jog kiekvienam gyvulio pardavėjui prie sutarties yra įteikiama skerdenos kainų lentelė, kur jis gali susipažinti, pagal ką ir kaip bus įvertinta jo prekė. Tokia lentelė buvo įteikta ir Čiuprinskams.
Gyvulio pardavėjas pasirašo sutartį ir pats raštiškai patvirtina, ar gyvulys buvo gydytas vaistais. Žemiausia kaina, 0,10 Lt už skerdenos kilogramą, vertinama maistui netinkama mėsa.
– Ar skerdena tinkama maistui, vertiname ne mes, supirkėjai, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Šiuo atveju mėsą tyrę specialistai nustatė, jog karvės užpakalinės kairės pusės ketvirtyje yra daugybinės kraujosruvos, kelio sąnario uždegimas, daugybiniai nekrotizuotų audinių plotai, hemoraginis pleuritas, plaučių aspiracija, raumeniniai gyvulio audiniai sunykę, riebalinis audinys – drebučių konsistencijos, skerdiena vandeninga. Todėl visą skerdieną specialistai išbrokavo.
Veterinarijos specialistų išvadas žurnalistams pateikęs UAB „Agaras“ atstovas sakė, jog labai apgailestaująs, kad klientai liko nepatenkinti. Jis patikino, jog firma tikrai nesuinteresuota brokuoti skerdienos, nes dėl to patiria nuostolių: mėsos parduoti negali, o išlaidos degalams, žmonių atlyginimams patiriamos.
R. Šedys garantavo, kad veterinarų išvados tikrai paštu išsiųstos ir Čiuprinskams, tad jie turėtų dokumentus gauti. Paprastai šie dokumentai pardavėjams išsiunčiami tik tuomet, kai šie pageidauja susipažinti su specialistų išvadomis.
– Mes irgi suinteresuoti pirkti tik gerą produkciją, nes tik tokią galime realizuoti, – sakė R. Šedys. – Visuomet džiaugiamės, kai ūkininkai siūlo gerą, įmitusį gyvulį. Tuomet laimime ir mes, ir pardavėjai būna patenkinti. O maistui netinkamos skerdenos neturime kur dėti. Paprastai ją parduodame šunų augintojams, tačiau jei gyvulys labai ligotas, jo mėsa gali apsinuodyti net šunys. Todėl specialistai reikalauja tokią skerdeną utilizuoti. Taigi mums tokie atvejai tik nuostolingi.
Publikuota: 2014-08-22 17:13:37
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Automobilių taršos tikrintojai pasiekė ir Vilkaviškį * Dronus perpratęs senjoras siužetais džiugina žmones
* „Korio“ grupės narių tikslas – sau ir kitiems padėti gyventi blaiviai
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?
Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Ar vartotinas žodis „piaras“?Vadinamasis piaras (iš angl. PR – public relations ) pas mus yra įgijęs neigiamą konotaciją. O pats žodis vertinamas kaip nevartotina svetimybė. Piarą reikėtų keisti terminais ryšiai su visuomene, viešieji ryšiai, savireklama.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|