|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kūryba
|
|
|
Audronė Gurinskienė iš natūros tapė vandens lelijas.
Autorės nuotr.
Renata VITKAUSKIENĖ
Praeitą savaitę vyko keramikų ir tapytojų pleneras „Sūduvių žemė: Bartninkai 2014“.
Lietuvos kultūros tarybai skyrus finansavimą Vilkaviškio kultūros centro parengtam projektui, pasimokyti vieni iš kitų į Bartninkus suvažiavo skirtingų kartų ir kūrybinės patirties menininkai.
Jų kūrybinėmis dirbtuvėmis penkias dienas buvo tapusi Babeckų šeimos kaimo turizmo sodyba. Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro dailės studijos vadovė Stasė Zelinauskaitė į plenerą pakvietė buvusius savo mokinius, priėmė pas ją tebesimokančias merginas, kurios galvoja ateitį susieti su menu.
Keramikos paslapčių bendraminčius mokė buvęs S. Zelinauskaitės mokinys Andrius Janulaitis. Keramikas, su moliu dirbantis nuo 2002 m., yra perpratęs ne vieną jo apdorojimo technologiją. Plenere A. Janulaičio mokiniais buvo ir jokios patirties keramikos srityje neturintys, ir jau pažengę kūrėjai. Meistrui pasiūlius, jie išmėgino senovinę raugo keramikos technologiją.
Raugo keramika – vienas iš archajiškiausių molio apdirbimo būdų. Jo istorija siekia daugiau nei tūkstantį metų. Šitą techniką žmonės taikė, kol dar nemokėjo glazūruoti.
„Ši unikali ikiglazūrinė keramika naudota tik Baltijos kraštuose. Kad molio dirbiniai nepraleistų vandens ir tiktų naudoti buityje, juos padengdavo raugu. Kelias dienas natūraliai džiūvęs lipdinys vėliau 5–6 valandas degamas 1000 °C temperatūroje ir ištrauktas iš krosnies karštas išsyk merkiamas į vėsų natūralų raugą. Šis užkepina molio poras, – aiškino keramikas A. Janulaitis. – Burbuliuodamas, bėgdamas žemyn raugas pridega prie daikto visokiais ornamentais. Iš raugo ištrauktas gaminys merkiamas į vandenį, kad šis užfiksuotų spalvų tonus. Į taip apdorotą molinį indą vanduo geriasi kur kas mažiau negu į tą, kuris yra tik išdegtas, bet neglazūruotas.“
„Raugas būna panašus į raugiamą duonai, užmaišytas iš kukurūzų, miltų ir rugių“, – sakė S. Zelinauskaitė, šitą senovinę techniką pati išmėginusi jau anksčiau.
Taikant raugo technologiją dirbinys pasipuošia savotišku ir vienetiniu dekoru. Visas procesas – grynas rankų darbas. Technologija sujungia pagrindinius gamtos elementus. Molis – tai žemė, krosnis – ugnis, raugas – gyvybės kupinas vanduo. Raugo keramikos dirbiniai įdomūs istoriškai ir patraukia akį archajišku grožiu, atrodo lyg būtų nulipdyti iš duonos. Padaryti antrą lygiai tokį patį daiktą dėl technologijos specifikos neįmanoma.
Plenero dalyviai prilipdė tiek darbų, kad jie netilpo į vieną degimo krosnį, tad ekspromtu iš šamotinių plytų teko statyti dar ir antrą.
Straipsnio video:
„Dar pabandysime kelis dirbinius apdirbti raku technika“, – plenerui persiritus į antrąją pusę sakė A. Janulaitis ir paaiškino, kad tai yra senas, japonų taikytas molio apdorojimo būdas. Į degimo krosnį dedamas natūraliai išdžiūvęs ir glazūra padengtas dirbinys. Degamas molis sutvirtėja, o glazūra pasidaro lipni kaip medus. Išdegintas karštas lipdinys metamas į medžio pjuvenas. Šios nepraleidžia oro, nuo karščio išdega deguonis, vykstant redukcijos procesui glazūra pakeičia spalvą.
Plenero vadovė S. Zelinauskaitė svarstė: „Kai šitie žmonės liks vieni, gal mėgins susikurti kokį laužą ir užsiims keramika, gal šiek tiek „susirgs“ moliu. Nuolat skubantis ir į tam tikrus reikalavimų bei rutinos rėmus įspraustas žmogus lipdydamas turės galimybę pabūti su savimi, įsiklausyti į save.“
Ši kūrybinė stovykla buvo skirta tam, kad menininkai galėtų išmėginti kelias dailės rūšis. Tapybos darbų Bartninkuose sukūrė Audronė Gurinskienė, Simona Šalaševičiūtė. Restauratorė Jolanta Skrinskaitė pagal istorinę nuotrauką nutapė senąją Bartninkų bažnyčią – tokią, kokia ji buvo iki apgriaunant.
Plenere kūrė menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė, Milda Urbšytė, Martynas Krupinskas, kiti kūrybingi žmonės.
„Be kūrybos, čia dar ir bendraujama, susitinka buvę bendramoksliai, tarp jų atsinaujina ryšiai, – sakė S. Zelinauskaitė. – Surinkti jaunus kūrėjus į šitą stovyklą lengva nebuvo. Kita vertus, sunkumo priežastis mane džiugina, nes visi kalbinti atvažiuoti jauni menininkai turi darbus. Smagu, kad baigę dailės studijas mano buvę mokiniai netapo bedarbiais. Vilkaviškio vaikai – alkani meno, siekiantys žinių. Dalis jų keliauja po įvairias šalis. Būtent ši patirtis man padėjo plenerui parinkti globalizacijos temą.“
Praeitą savaitę vyko keramikų ir tapytojų pleneras „Sūduvių žemė: Bartninkai 2014“. |
Lietuvos kultūros tarybai skyrus finansavimą Vilkaviškio kultūros centro parengtam projektui, pasimokyti vieni iš kitų į Bartninkus suvažiavo skirtingų kartų ir kūrybinės patirties menininkai.
Jų kūrybinėmis dirbtuvėmis penkias dienas buvo tapusi Babeckų šeimos kaimo turizmo sodyba. Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro dailės studijos vadovė Stasė Zelinauskaitė į plenerą pakvietė buvusius savo mokinius, priėmė pas ją tebesimokančias merginas, kurios galvoja ateitį susieti su menu.
Keramikos paslapčių bendraminčius mokė buvęs S. Zelinauskaitės mokinys Andrius Janulaitis. Keramikas, su moliu dirbantis nuo 2002 m., yra perpratęs ne vieną jo apdorojimo technologiją. Plenere A. Janulaičio mokiniais buvo ir jokios patirties keramikos srityje neturintys, ir jau pažengę kūrėjai. Meistrui pasiūlius, jie išmėgino senovinę raugo keramikos technologiją.
Raugo keramika – vienas iš archajiškiausių molio apdirbimo būdų. Jo istorija siekia daugiau nei tūkstantį metų. Šitą techniką žmonės taikė, kol dar nemokėjo glazūruoti.
„Ši unikali ikiglazūrinė keramika naudota tik Baltijos kraštuose. Kad molio dirbiniai nepraleistų vandens ir tiktų naudoti buityje, juos padengdavo raugu. Kelias dienas natūraliai džiūvęs lipdinys vėliau 5–6 valandas degamas 1000 °C temperatūroje ir ištrauktas iš krosnies karštas išsyk merkiamas į vėsų natūralų raugą. Šis užkepina molio poras, – aiškino keramikas A. Janulaitis. – Burbuliuodamas, bėgdamas žemyn raugas pridega prie daikto visokiais ornamentais. Iš raugo ištrauktas gaminys merkiamas į vandenį, kad šis užfiksuotų spalvų tonus. Į taip apdorotą molinį indą vanduo geriasi kur kas mažiau negu į tą, kuris yra tik išdegtas, bet neglazūruotas.“
„Raugas būna panašus į raugiamą duonai, užmaišytas iš kukurūzų, miltų ir rugių“, – sakė S. Zelinauskaitė, šitą senovinę techniką pati išmėginusi jau anksčiau.
Taikant raugo technologiją dirbinys pasipuošia savotišku ir vienetiniu dekoru. Visas procesas – grynas rankų darbas. Technologija sujungia pagrindinius gamtos elementus. Molis – tai žemė, krosnis – ugnis, raugas – gyvybės kupinas vanduo. Raugo keramikos dirbiniai įdomūs istoriškai ir patraukia akį archajišku grožiu, atrodo lyg būtų nulipdyti iš duonos. Padaryti antrą lygiai tokį patį daiktą dėl technologijos specifikos neįmanoma.
Plenero dalyviai prilipdė tiek darbų, kad jie netilpo į vieną degimo krosnį, tad ekspromtu iš šamotinių plytų teko statyti dar ir antrą.
Straipsnio video:
„Dar pabandysime kelis dirbinius apdirbti raku technika“, – plenerui persiritus į antrąją pusę sakė A. Janulaitis ir paaiškino, kad tai yra senas, japonų taikytas molio apdorojimo būdas. Į degimo krosnį dedamas natūraliai išdžiūvęs ir glazūra padengtas dirbinys. Degamas molis sutvirtėja, o glazūra pasidaro lipni kaip medus. Išdegintas karštas lipdinys metamas į medžio pjuvenas. Šios nepraleidžia oro, nuo karščio išdega deguonis, vykstant redukcijos procesui glazūra pakeičia spalvą.
Plenero vadovė S. Zelinauskaitė svarstė: „Kai šitie žmonės liks vieni, gal mėgins susikurti kokį laužą ir užsiims keramika, gal šiek tiek „susirgs“ moliu. Nuolat skubantis ir į tam tikrus reikalavimų bei rutinos rėmus įspraustas žmogus lipdydamas turės galimybę pabūti su savimi, įsiklausyti į save.“
Ši kūrybinė stovykla buvo skirta tam, kad menininkai galėtų išmėginti kelias dailės rūšis. Tapybos darbų Bartninkuose sukūrė Audronė Gurinskienė, Simona Šalaševičiūtė. Restauratorė Jolanta Skrinskaitė pagal istorinę nuotrauką nutapė senąją Bartninkų bažnyčią – tokią, kokia ji buvo iki apgriaunant.
Plenere kūrė menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė, Milda Urbšytė, Martynas Krupinskas, kiti kūrybingi žmonės.
„Be kūrybos, čia dar ir bendraujama, susitinka buvę bendramoksliai, tarp jų atsinaujina ryšiai, – sakė S. Zelinauskaitė. – Surinkti jaunus kūrėjus į šitą stovyklą lengva nebuvo. Kita vertus, sunkumo priežastis mane džiugina, nes visi kalbinti atvažiuoti jauni menininkai turi darbus. Smagu, kad baigę dailės studijas mano buvę mokiniai netapo bedarbiais. Vilkaviškio vaikai – alkani meno, siekiantys žinių. Dalis jų keliauja po įvairias šalis. Būtent ši patirtis man padėjo plenerui parinkti globalizacijos temą.“
Publikuota: 2014-08-25 17:01:25
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|