|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Stop! Siena
|
|
|
Kybartų užkardos vadas Rimantas Kundreckas sakė kolegoms rusams pretenzijų neturintis – jų santykiai dalykiški.
Autorės nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Kybartų kelio poste dirbantys pareigūnai įsitikinę, kad Rusijos paskelbtas embargas didelės įtakos pasienio gyvenimui neturėjo. Tačiau rusai vilkikų vairuotojai skundžiasi, kad politikų žaidimai kelia problemų ir jiems, ir kitiems jų šalies gyventojams.
Mašinų nepadaugėjo
Jau daugiau nei metus Kybartų užkardos vado pareigas einantis pulkininkas leitenantas Rimantas Kundreckas sakė, jog transporto srautas per sieną prasidėjus embargui nei sumažėjo, nei padidėjo. Vasarą visuomet kiek padaugėja lengvųjų automobilių srautas, mat lietuviškus kurortus, ypač Druskininkus, pamėgę Kaliningrado srities gyventojai su šeimomis vyksta atostogauti, ilsėtis sanatorijose.
Per dieną sieną kerta maždaug 350 lengvųjų ir 200 krovininių automobilių, 300 pėsčiųjų. Tokie pat skaičiai buvo ir pernai šiuo metu.
Užkardos vadas sakė neturįs pretenzijų Rusijos pusėje dirbantiems pasieniečiams, nes darbas vyksta sklandžiai, jokių specialių trukdžių šiuo metu nebūna. Negirdėjo ir vairuotojų nusiskundimų, kad kažkas būtų dėl kokios nors priežasties neįleistas į Rusiją. Beje, Kybartų pasieniečiai Rusijos piliečių į savo šalies teritoriją neįleidžia gan dažnai, nes griežtai kontroliuoja jų ir automobilių dokumentus, vizas, finansinę galimybę išgyventi mūsų šalies teritorijoje, vizitų tikslus, taip pat – ar asmuo nėra ieškomas pareigūnų ir pan.
– Turime atsakingai tikrinti trečiųjų šalių piliečius, nes saugome ne tik savo valstybės, bet ir visos Europos Sąjungos sieną, – sakė R. Kundreckas.
Atvyksta apsipirkti
Nors dažnas įsivaizduoja, jog tik lietuviai į gretimą šalį vyksta nusipirkti pigesnių prekių, Rusijos piliečiai mūsų parduotuvėse lankosi tikrai ne rečiau. Tik jie perka ne cukraus, cigarečių ar degalų, kurie Kaliningrado srityje domina sutaupyti litą kitą ketinančius mūsų tautiečius, o renkasi daug platesnį ir brangesnių prekių asortimentą.
Straipsnio video:
Rusai į Lietuvą atvyksta ne tik kokybiškesnių maisto prekių, bet ir automobilių detalių, medžioklės ar žvejybos įrangos, drabužių, avalynės. Šie daiktai kaimyninėje šalyje kainuoja keliskart brangiau.
R. Kundreckas sakė, jog nuo Rusijos embargo pradžios praėjo per mažai laiko, kad būtų galima daryti apibendrintas išvadas. Galbūt kaimynai dar turi sukaupę lietuviškų gaminių atsargų ir tik joms pasibaigus pajusime didesnį judėjimą per sieną.
Užkardos vadas sakė neturįs pretenzijų Rusijos pusėje dirbantiems pasieniečiams, nes darbas vyksta sklandžiai, jokių specialių trukdžių šiuo metu nebūna.
Veža lašinius
Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto viršininkas Raimondas Šapoka sakė iš kolegų lenkų girdėjęs, jog Lenkijos pasienyje su Rusija jau buvo sulaikytas apie 200 kg lašinių ir dešrų kontrabandą gabenęs kaliningradietis. Vyras lašinių paltis slėpė tarsi mūsiškiai cigaretes – specialiose mašinos ertmėse įrengtose slėptuvėse.
Muitininkai įsitikinę, kad Rusijos paskelbto maisto produktų embargo pasekmes labiau pajus Lenkijos pasienio tarnybos. Šioje šalyje mėsos ir pieno gaminiai pigesni, tad rusai apsipirkti labiau vyksta ten.
Kelio posto viršininkas tik iš sieną kertančių vilkikų vairuotojų yra girdėjęs, kad Rusijos muitininkai, paskelbus embargą, pradėjo reikalauti papildomų sertifikatų, kurie įrodytų, jog krovinyje – ne Europos Sąjungoje ar kitose „nedraugų“ šalyse gamintos prekės. Patys Rusijos muitininkai kolegų apie papildomus reikalavimus neinformavo.
Kenčia patys
Kybartų muitininkams teko girdėti priekaištų iš Rusijos vilkikų vairuotojų, kad eilėse prie sienos tenka laukti ilgiau. Tačiau Lietuvos muitininkai čia niekuo dėti: mūsų pusėje tvarka nepasikeitė ir vilkikai į Rusiją įleidžiami iškart, kai tik gaunamas signalas iš kaimyninės šalies muitinės.
Su kolegomis rusais ir toliau dalykiškai bendraujantys muitininkai tvirtino, jog dėl papildomų trukdžių labiausiai nukenčia pačios Rusijos piliečiai, nes jų vilkikai sudaro daugiau nei 90 proc. visų kertančių sieną krovininių automobilių.
– Mūsų valstybė dėl tokių trukdžių tikrai nenukenčia, nes ilgiau eilėse užtrunkantys vilkikų vairuotojai čia išleidžia daugiau pinigų. Jie eina į kavines, parduotuves, ieško pramogų, – svarstė R. Šapoka.
Kalbinta Kybartų „Maximos“ prekybos centro darbuotoja Rasa sakė, kad Rusijos piliečius tenka aptarnauti kasdien, nors nepastebėjo, jog pastaruoju metu jų būtų padaugėję. Anot pardavėjos, svečiai iš Kaliningrado srities dažniausiai perka kokybiškesnes lietuviškas dešras, daug šokolado gaminių, brangesnių konservuotų maisto produktų.
Apeina įstatymus
Apie politiką nenoriai su žurnalistais kalbėję vilkikų vairuotojai neslėpė, kad Rusijos paskelbtas embargas jiems pridarė papildomų rūpesčių. Kroviniai muitinėje tikrinami daug kruopščiau, reikalaujama vežamų prekių sertifikatų, dėl to patikrinimas užtrunka ilgiau, tad sugaištama daugiau laiko.
– Politikai žaidžia savo žaidimus, o nuo jų kenčia paprasti žmonės, – nerimavo Romanu prisistatęs vilkiko vairuotojas. – Visus gabenamus krovinius, taip pat ir maisto produktus, Rusijos muitininkai skenuoja rentgeno spinduliais. Paskui tie apšvitinti maisto produktai keliauja į parduotuves, juos valgo ir vaikai. Ar valdžiai rūpi paprasto žmogaus sveikata?
Romanas sakė, kad jam toks padidintas dėmesys europietiškoms prekėms kelia juoką, nes Rusija yra Rusija.
– Mūsų žmonės visuomet randa išeitį iš padėties: užsienietiškoms prekėms „susiveikia“ rusiškus sertifikatus ir kroviniai vis tiek pasiekia tikslą, – sakė kaliningradietis Romanas. – Mūsų šalies vadovams labiau reikėtų rūpintis vidine tvarka, eilinio žmogaus gerove, o ne visą pasaulį nuteikti prieš save. Nuo to mes, eiliniai rusai, tik nukenčiame.
Kybartų kelio poste dirbantys pareigūnai įsitikinę, kad Rusijos paskelbtas embargas didelės įtakos pasienio gyvenimui neturėjo. Tačiau rusai vilkikų vairuotojai skundžiasi, kad politikų žaidimai kelia problemų ir jiems, ir kitiems jų šalies gyventojams. |
Jau daugiau nei metus Kybartų užkardos vado pareigas einantis pulkininkas leitenantas Rimantas Kundreckas sakė, jog transporto srautas per sieną prasidėjus embargui nei sumažėjo, nei padidėjo. Vasarą visuomet kiek padaugėja lengvųjų automobilių srautas, mat lietuviškus kurortus, ypač Druskininkus, pamėgę Kaliningrado srities gyventojai su šeimomis vyksta atostogauti, ilsėtis sanatorijose.
Per dieną sieną kerta maždaug 350 lengvųjų ir 200 krovininių automobilių, 300 pėsčiųjų. Tokie pat skaičiai buvo ir pernai šiuo metu.
Užkardos vadas sakė neturįs pretenzijų Rusijos pusėje dirbantiems pasieniečiams, nes darbas vyksta sklandžiai, jokių specialių trukdžių šiuo metu nebūna. Negirdėjo ir vairuotojų nusiskundimų, kad kažkas būtų dėl kokios nors priežasties neįleistas į Rusiją. Beje, Kybartų pasieniečiai Rusijos piliečių į savo šalies teritoriją neįleidžia gan dažnai, nes griežtai kontroliuoja jų ir automobilių dokumentus, vizas, finansinę galimybę išgyventi mūsų šalies teritorijoje, vizitų tikslus, taip pat – ar asmuo nėra ieškomas pareigūnų ir pan.
– Turime atsakingai tikrinti trečiųjų šalių piliečius, nes saugome ne tik savo valstybės, bet ir visos Europos Sąjungos sieną, – sakė R. Kundreckas.
Nors dažnas įsivaizduoja, jog tik lietuviai į gretimą šalį vyksta nusipirkti pigesnių prekių, Rusijos piliečiai mūsų parduotuvėse lankosi tikrai ne rečiau. Tik jie perka ne cukraus, cigarečių ar degalų, kurie Kaliningrado srityje domina sutaupyti litą kitą ketinančius mūsų tautiečius, o renkasi daug platesnį ir brangesnių prekių asortimentą.
Straipsnio video:
Rusai į Lietuvą atvyksta ne tik kokybiškesnių maisto prekių, bet ir automobilių detalių, medžioklės ar žvejybos įrangos, drabužių, avalynės. Šie daiktai kaimyninėje šalyje kainuoja keliskart brangiau.
R. Kundreckas sakė, jog nuo Rusijos embargo pradžios praėjo per mažai laiko, kad būtų galima daryti apibendrintas išvadas. Galbūt kaimynai dar turi sukaupę lietuviškų gaminių atsargų ir tik joms pasibaigus pajusime didesnį judėjimą per sieną.
Užkardos vadas sakė neturįs pretenzijų Rusijos pusėje dirbantiems pasieniečiams, nes darbas vyksta sklandžiai, jokių specialių trukdžių šiuo metu nebūna.
Kauno teritorinės muitinės Kybartų kelio posto viršininkas Raimondas Šapoka sakė iš kolegų lenkų girdėjęs, jog Lenkijos pasienyje su Rusija jau buvo sulaikytas apie 200 kg lašinių ir dešrų kontrabandą gabenęs kaliningradietis. Vyras lašinių paltis slėpė tarsi mūsiškiai cigaretes – specialiose mašinos ertmėse įrengtose slėptuvėse.
Muitininkai įsitikinę, kad Rusijos paskelbto maisto produktų embargo pasekmes labiau pajus Lenkijos pasienio tarnybos. Šioje šalyje mėsos ir pieno gaminiai pigesni, tad rusai apsipirkti labiau vyksta ten.
Kelio posto viršininkas tik iš sieną kertančių vilkikų vairuotojų yra girdėjęs, kad Rusijos muitininkai, paskelbus embargą, pradėjo reikalauti papildomų sertifikatų, kurie įrodytų, jog krovinyje – ne Europos Sąjungoje ar kitose „nedraugų“ šalyse gamintos prekės. Patys Rusijos muitininkai kolegų apie papildomus reikalavimus neinformavo.
Kybartų muitininkams teko girdėti priekaištų iš Rusijos vilkikų vairuotojų, kad eilėse prie sienos tenka laukti ilgiau. Tačiau Lietuvos muitininkai čia niekuo dėti: mūsų pusėje tvarka nepasikeitė ir vilkikai į Rusiją įleidžiami iškart, kai tik gaunamas signalas iš kaimyninės šalies muitinės.
Su kolegomis rusais ir toliau dalykiškai bendraujantys muitininkai tvirtino, jog dėl papildomų trukdžių labiausiai nukenčia pačios Rusijos piliečiai, nes jų vilkikai sudaro daugiau nei 90 proc. visų kertančių sieną krovininių automobilių.
– Mūsų valstybė dėl tokių trukdžių tikrai nenukenčia, nes ilgiau eilėse užtrunkantys vilkikų vairuotojai čia išleidžia daugiau pinigų. Jie eina į kavines, parduotuves, ieško pramogų, – svarstė R. Šapoka.
Kalbinta Kybartų „Maximos“ prekybos centro darbuotoja Rasa sakė, kad Rusijos piliečius tenka aptarnauti kasdien, nors nepastebėjo, jog pastaruoju metu jų būtų padaugėję. Anot pardavėjos, svečiai iš Kaliningrado srities dažniausiai perka kokybiškesnes lietuviškas dešras, daug šokolado gaminių, brangesnių konservuotų maisto produktų.
Apie politiką nenoriai su žurnalistais kalbėję vilkikų vairuotojai neslėpė, kad Rusijos paskelbtas embargas jiems pridarė papildomų rūpesčių. Kroviniai muitinėje tikrinami daug kruopščiau, reikalaujama vežamų prekių sertifikatų, dėl to patikrinimas užtrunka ilgiau, tad sugaištama daugiau laiko.
– Politikai žaidžia savo žaidimus, o nuo jų kenčia paprasti žmonės, – nerimavo Romanu prisistatęs vilkiko vairuotojas. – Visus gabenamus krovinius, taip pat ir maisto produktus, Rusijos muitininkai skenuoja rentgeno spinduliais. Paskui tie apšvitinti maisto produktai keliauja į parduotuves, juos valgo ir vaikai. Ar valdžiai rūpi paprasto žmogaus sveikata?
Romanas sakė, kad jam toks padidintas dėmesys europietiškoms prekėms kelia juoką, nes Rusija yra Rusija.
– Mūsų žmonės visuomet randa išeitį iš padėties: užsienietiškoms prekėms „susiveikia“ rusiškus sertifikatus ir kroviniai vis tiek pasiekia tikslą, – sakė kaliningradietis Romanas. – Mūsų šalies vadovams labiau reikėtų rūpintis vidine tvarka, eilinio žmogaus gerove, o ne visą pasaulį nuteikti prieš save. Nuo to mes, eiliniai rusai, tik nukenčiame.
Publikuota: 2014-08-29 17:56:01
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|