|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Skaitytojų laiškai
|
|
|
Daiva RIKLIENĖ
Sekmadienį Vilkaviškio rajone lankėsi 40 Aleksoto bendruomenės narių su kuriais ryšius iki šiol palaiko buvęs Vilkaviškio bendruomenės pirmininkas Petras Žilionis.
Pirmasis sustojimas buvo prie Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus paminklo. Pagerbę K. Grinių visi atvyko tiesiai į Vilkaviškį. Šiame mieste svečių laukė maloni staigmena - prie įvažiavimo į Vilkaviškio miestą esančio ženklo pasitikom su muzika, duona ir druska. Aprodėm savo mieląjį Vilkaviškį, apie istorinius įvykius pasakojo Antanas Žilinskas. Po ekskursijos Vilkaviškio katedroje vyko šv. mišios, kurias aukojo kartu su grupe atvykęs Aleksoto klebonas Valius Zubavičius. Iš Vilkaviškio visi patraukėm į Paežerius, kur Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro direktorė Jurgita Morozaitė sudarė sąlygas aplankyti nuostabų Paežerių dvarą. Įsimintiniausia akimirka buvo kai Paežerių dvaro didžiojoje salėje vienam iš atvykusių svečių - Sauliui Juliui Bazevičiui - buvo įteikta senovinė žvakidė.
Paežerių dvaro istorija rašo, kad mirus Vladimirui Gavronskiui, jo žmona A. Gavronskienė nesugeba išlaikyti dvaro ir jį perduoda bankininkui Jonui Vailokaičiui. Vailokaitis turėjo keturis brolius Juozą, Praną, Antaną ir Viktorą bei tris seseris Oną, Agotą ir Petronėlę. Sesui Agota Vailokaitytė ištekėjo už ūkininko Švilpio ir gyveno Šakių rajone, Sparvinių kaime. Jų dukra Stasė Švilpaitė ištekėjo už Bazevičiaus, gyveno Marijampolėje kur susilaukė sūnaus Sauliaus, kuris ir atvyko su grupe į Vilkaviškio rajoną. Nuo 1950 m. šeima apsigyveno Kaune, todėl Saulius tikras kaunietis, bet gilios šaknys susiję ir su mūsų Paežerių dvaru.
Po gražių, vieni kitiems išsakytų žodžių aplankėme oficiną, užlipome į Belvederio bokštą. Ledainėje, kartu su muziejininke Aušra Mickevičiene sumušę sviestą, gardžiai jį ragavome su kaimiška duona.
Didžiausia vertybė ir turtas visada buvo ir yra žmonės. Tenka pasitikti ne vieną grupę ar delegaciją, bet tokių šiltų žmonių, labai retai sutinkam. Džiaugiamės, kad vakar savo apsilankymu, kauniečiai paliko dalelę entuziazmo, geros energijos ir mums.
Aleksoto seniūnija apima pietvakarinę Kauno miesto dalį kairiajame Nemuno krante. Teritorija 24 kv. m. Grupės gretose buvo ne tik Aleksoto seniūnijos seniūnė, Aleksoto bendruomenės centro įkūrėja, aktyvi narė nuolat organizuojanti puikius renginius ir pilietines akcijas Liukrecija Navickienė, Aleksoto bendruomenės centro valdybos pirmininkas Zenonas Šalna, Aleksoto klebonas Valius Zubavičius, bet ir seniūnaičiai, amatininkai, verslo atstovai, muzikos atlikėjai, bei kiti aktyvūs kauniečiai.
Sekmadienį Vilkaviškio rajone lankėsi 40 Aleksoto bendruomenės narių su kuriais ryšius iki šiol palaiko buvęs Vilkaviškio bendruomenės pirmininkas Petras Žilionis. |
Pirmasis sustojimas buvo prie Lietuvos Prezidento Kazio Griniaus paminklo. Pagerbę K. Grinių visi atvyko tiesiai į Vilkaviškį. Šiame mieste svečių laukė maloni staigmena - prie įvažiavimo į Vilkaviškio miestą esančio ženklo pasitikom su muzika, duona ir druska. Aprodėm savo mieląjį Vilkaviškį, apie istorinius įvykius pasakojo Antanas Žilinskas. Po ekskursijos Vilkaviškio katedroje vyko šv. mišios, kurias aukojo kartu su grupe atvykęs Aleksoto klebonas Valius Zubavičius. Iš Vilkaviškio visi patraukėm į Paežerius, kur Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro direktorė Jurgita Morozaitė sudarė sąlygas aplankyti nuostabų Paežerių dvarą. Įsimintiniausia akimirka buvo kai Paežerių dvaro didžiojoje salėje vienam iš atvykusių svečių - Sauliui Juliui Bazevičiui - buvo įteikta senovinė žvakidė.
Paežerių dvaro istorija rašo, kad mirus Vladimirui Gavronskiui, jo žmona A. Gavronskienė nesugeba išlaikyti dvaro ir jį perduoda bankininkui Jonui Vailokaičiui. Vailokaitis turėjo keturis brolius Juozą, Praną, Antaną ir Viktorą bei tris seseris Oną, Agotą ir Petronėlę. Sesui Agota Vailokaitytė ištekėjo už ūkininko Švilpio ir gyveno Šakių rajone, Sparvinių kaime. Jų dukra Stasė Švilpaitė ištekėjo už Bazevičiaus, gyveno Marijampolėje kur susilaukė sūnaus Sauliaus, kuris ir atvyko su grupe į Vilkaviškio rajoną. Nuo 1950 m. šeima apsigyveno Kaune, todėl Saulius tikras kaunietis, bet gilios šaknys susiję ir su mūsų Paežerių dvaru.
Po gražių, vieni kitiems išsakytų žodžių aplankėme oficiną, užlipome į Belvederio bokštą. Ledainėje, kartu su muziejininke Aušra Mickevičiene sumušę sviestą, gardžiai jį ragavome su kaimiška duona.
Didžiausia vertybė ir turtas visada buvo ir yra žmonės. Tenka pasitikti ne vieną grupę ar delegaciją, bet tokių šiltų žmonių, labai retai sutinkam. Džiaugiamės, kad vakar savo apsilankymu, kauniečiai paliko dalelę entuziazmo, geros energijos ir mums.
Aleksoto seniūnija apima pietvakarinę Kauno miesto dalį kairiajame Nemuno krante. Teritorija 24 kv. m. Grupės gretose buvo ne tik Aleksoto seniūnijos seniūnė, Aleksoto bendruomenės centro įkūrėja, aktyvi narė nuolat organizuojanti puikius renginius ir pilietines akcijas Liukrecija Navickienė, Aleksoto bendruomenės centro valdybos pirmininkas Zenonas Šalna, Aleksoto klebonas Valius Zubavičius, bet ir seniūnaičiai, amatininkai, verslo atstovai, muzikos atlikėjai, bei kiti aktyvūs kauniečiai.
Galerija: Viešnagės akimirkos
Publikuota: 2014-10-14 12:51:44
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|