|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Į pieno gamintojų asociacijos susirinkimą susirinkę Vilkaviškio rajono ūkininkai išsakė savo pamąstymus.
Kristinos VAITKEVIČIENĖS nuotr.
Kristina VAITKEVIČIENĖ
Kitą antradienį planuotas pieno gamintojų suvažiavimas neįvyks - su premjeru Algirdu Butkevičiumi ir žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene susitikę ūkininkų atstovai buvo paprašyti palaukti Briuselio sprendimų, tad renginį nukėlė gruodžiui.
Kaip žemdirbius informavo ministrė, šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje surengtame susitikime su Baltijos ir šiaurės valstybių ministrais buvo aptarti lapkričio 10–11 d. Briuselyje įvyksiančios Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos klausimai. Svarbiausias jų – 2015 m. ES biudžeto projektas. Daugelis susitikimo dalyvių Europos Komisijos pateiktame rašte pasigedo tinkamesnio ES žemės ūkio sektoriaus poreikių įvertinimo. Susitikimo metu išreikštas susirūpinimas dėl blogėjančios Baltijos šalių pieno gamintojų padėties. Bus siekiama, kad tvirtinant 2015 m. ES biudžetą būtų užtikrinta parama labiausiai nuo Rusijos embargo nukentėjusių ES valstybių narių pieno sektoriui.
Pieno gamintojai ministrei ir premjerui įteikė paruoštą būsimo suvažiavimo rezoliuciją, kurioje išdėstyti visi žemdirbių reikalavimai:
1) Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė privalo užtikrinti, kad žaliavinio pieno supirkimo kaina nebūtų mažesnė nei 2014 metų rugpjūčio 1 d., o per š.m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius pieno gamintojų patirti nuostoliai būtų kompensuoti iš ES ir/ar nacionalinio biudžeto.
2) Siekiant bent dalinai kompensuoti dėl tiesioginių išmokų moduliacijos per paskutinius dvejus metus pieno gamintojų patirtus nuostolius, pakartotinai reikalaujame šiemet už kvotinio pieno toną išmokėti maksimaliai leistino dydžio 87 Lt/t (25, 20 Eur/t) išmokas, taip pat tokio pačio dydžio išmokas numatyti ir kitų metų valstybės biudžete.
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi imtis priemonių, kad kaina, superkant pieną iš Lietuvos pieno gamintojų, nesiskirtų nuo kainos Lietuvos pieno perdirbėjams superkant pieną iš kaimyninių valstybių.
4) 2015 metais netaikyti išmokos už pirmuosius hektarus (perskirstymo) schemos, o smulkiuosius ūkininkus remti iš Kaimo plėtros programos valdų modernizavimo priemonės, ūkiams iki 50 sutartinių gyvulių (SG) taikant 70 proc. paramos intensyvumą, ūkiams nuo 50 iki 100 SG taikant 60 proc., virš 100 SG – 50 proc. paramos intensyvumą.
5) Reikalaujame, kad būtų įvykdytas 2014 m. balandžio 23 d. LR žemės ūkio rūmų Tarybos posėdžio rezoliucijos Dėl kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonių punktas - Lietuvos dalis Kaimo plėtros 2014–2020 metų biudžete turi sudaryti 30 proc. Pieno gamintojai šiuo metu yra atsidūrę kritinėje situacijoje - 2014 m. rugsėjo mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 32,6 proc. mažesnė, palyginti su pernai.
6) Pieno gamintojai supranta būtinybę laikytis aplinkosauginių, gyvūnų gerovės reikalavimų, tačiau šių reikalavimų įgyvendinimas reikalauja milžiniškų investicijų, kurioms dėl susidariusios situacijos ūkininkai neturi lėšų. Todėl reikalaujame, kad ūkininkams sankcijos būtų taikomos ne už reikalavimų nesilaikymą, bet už realiai gamtai padaromą žalą. 7) Reikalaujame, kad Lietuvos kaimo plėtros programoje 2014-2020 m. žemės ūkio valdų modernizavimo priemonei būtų skirta ne mažiau nei 2007-2013 m. programavimo laikotarpiui – 1, 603 mlrd. litų (464 mln. eurų).
Projektas
8) Reikalaujame, kad Kaimo plėtros programos lėšos nebūtų perskirstomos, nesuderinus su žemdirbiškomis savivaldos organizacijomis.
9) Siekiant užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas, reikalaujame pakeisti ir/ar papildyti LR mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nuostatas taip, kad šis įstatymas nebūtų tik formali priemonė, bet užtikrintų teisingą santykį tarp šių maisto grandinės dalyvių: pieno gamintojų – pieno perdirbėjų – prekybos tinklų.
10) Iki 2020 metų turi būti užtikrinta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių priežiūrai būtų skirta 700 mln. litų (203 mln. eurų), tam, kad būtų palaikoma bent jau esama melioracijos statinių būklė. Šiai dienai daugiau nei 50 proc. melioracijos statinių yra avarinės būklės ir kiekvienais metais šis procentas vis didėja.
11) Dėl susiklosčiusios kritinės pieno gamintojų situacijos, reikalaujame pienininkystės ūkiams, dalyvaujantiems Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonėse, netaikyti prisiimtų įsipareigojimų 5 metų laikotarpiui, kad jie galėtų persiorientuoti į kitą žemės ūkio šaką, taip pat kompensuoti dėl įgyvendinamų projektų susidarančias palūkanas kredito įstaigoms. 12) Reikalaujame gyvulininkystės ūkiams padidinti akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų normas 30 proc., nemažinant kuro normų augalininkystei ir kitoms žemės ūkio šakoms.
Pasak pieno gamintojų, jie šiuo metu yra atsidūrę kritinėje situacijoje. 2014 m. rugsėjo mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 32, 6 proc. mažesnė, palyginti su 2013 m. rugsėjo mėn. Per š.m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. pieno gamintojai gavo 180 mln. pajamų mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Dėl nestabilių pieno supirkimo kainų Lietuvos pieno sektorius kasmet praranda apie 4 proc. melžiamų karvių. 2013 metais iš Lietuvos eksportuota apie 130 tūkst. veršelių, ženkliai krito galvijų skerdenos supirkimo kaina. Lyginant 2014 m. rugsėjo mėn. su 2013 m. rugsėjo mėn., sumažėjo 13, 1 proc. Taip pat skaudžiai ūkininkus palietė pritaikyta tiesioginių išmokų moduliacija. Visos įvardintos problemos, su kuriomis susiduria pieno gamintojai, yra ne tik ekonominės, bet ir politinės bei socialinės, todėl turi būti sukurti veikiantys mechanizmai, reguliuojantys rinką ir saugantys pieno gamintojų teisėtus interesus.
Kitą antradienį planuotas pieno gamintojų suvažiavimas neįvyks - su premjeru Algirdu Butkevičiumi ir žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene susitikę ūkininkų atstovai buvo paprašyti palaukti Briuselio sprendimų, tad renginį nukėlė gruodžiui. |
Kaip žemdirbius informavo ministrė, šią savaitę Žemės ūkio ministerijoje surengtame susitikime su Baltijos ir šiaurės valstybių ministrais buvo aptarti lapkričio 10–11 d. Briuselyje įvyksiančios Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos klausimai. Svarbiausias jų – 2015 m. ES biudžeto projektas. Daugelis susitikimo dalyvių Europos Komisijos pateiktame rašte pasigedo tinkamesnio ES žemės ūkio sektoriaus poreikių įvertinimo. Susitikimo metu išreikštas susirūpinimas dėl blogėjančios Baltijos šalių pieno gamintojų padėties. Bus siekiama, kad tvirtinant 2015 m. ES biudžetą būtų užtikrinta parama labiausiai nuo Rusijos embargo nukentėjusių ES valstybių narių pieno sektoriui.
Pieno gamintojai ministrei ir premjerui įteikė paruoštą būsimo suvažiavimo rezoliuciją, kurioje išdėstyti visi žemdirbių reikalavimai:
1) Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė privalo užtikrinti, kad žaliavinio pieno supirkimo kaina nebūtų mažesnė nei 2014 metų rugpjūčio 1 d., o per š.m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius pieno gamintojų patirti nuostoliai būtų kompensuoti iš ES ir/ar nacionalinio biudžeto.
2) Siekiant bent dalinai kompensuoti dėl tiesioginių išmokų moduliacijos per paskutinius dvejus metus pieno gamintojų patirtus nuostolius, pakartotinai reikalaujame šiemet už kvotinio pieno toną išmokėti maksimaliai leistino dydžio 87 Lt/t (25, 20 Eur/t) išmokas, taip pat tokio pačio dydžio išmokas numatyti ir kitų metų valstybės biudžete.
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi imtis priemonių, kad kaina, superkant pieną iš Lietuvos pieno gamintojų, nesiskirtų nuo kainos Lietuvos pieno perdirbėjams superkant pieną iš kaimyninių valstybių.
4) 2015 metais netaikyti išmokos už pirmuosius hektarus (perskirstymo) schemos, o smulkiuosius ūkininkus remti iš Kaimo plėtros programos valdų modernizavimo priemonės, ūkiams iki 50 sutartinių gyvulių (SG) taikant 70 proc. paramos intensyvumą, ūkiams nuo 50 iki 100 SG taikant 60 proc., virš 100 SG – 50 proc. paramos intensyvumą.
5) Reikalaujame, kad būtų įvykdytas 2014 m. balandžio 23 d. LR žemės ūkio rūmų Tarybos posėdžio rezoliucijos Dėl kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonių punktas - Lietuvos dalis Kaimo plėtros 2014–2020 metų biudžete turi sudaryti 30 proc.
Pieno gamintojai šiuo metu yra atsidūrę kritinėje situacijoje - 2014 m. rugsėjo mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 32,6 proc. mažesnė, palyginti su pernai.
6) Pieno gamintojai supranta būtinybę laikytis aplinkosauginių, gyvūnų gerovės reikalavimų, tačiau šių reikalavimų įgyvendinimas reikalauja milžiniškų investicijų, kurioms dėl susidariusios situacijos ūkininkai neturi lėšų. Todėl reikalaujame, kad ūkininkams sankcijos būtų taikomos ne už reikalavimų nesilaikymą, bet už realiai gamtai padaromą žalą. 7) Reikalaujame, kad Lietuvos kaimo plėtros programoje 2014-2020 m. žemės ūkio valdų modernizavimo priemonei būtų skirta ne mažiau nei 2007-2013 m. programavimo laikotarpiui – 1, 603 mlrd. litų (464 mln. eurų).
Projektas
8) Reikalaujame, kad Kaimo plėtros programos lėšos nebūtų perskirstomos, nesuderinus su žemdirbiškomis savivaldos organizacijomis.
9) Siekiant užtikrinti sąžiningos konkurencijos sąlygas, reikalaujame pakeisti ir/ar papildyti LR mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nuostatas taip, kad šis įstatymas nebūtų tik formali priemonė, bet užtikrintų teisingą santykį tarp šių maisto grandinės dalyvių: pieno gamintojų – pieno perdirbėjų – prekybos tinklų.
10) Iki 2020 metų turi būti užtikrinta, kad valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės savininkų ir kitų naudotojų žemėje esančių melioracijos statinių priežiūrai būtų skirta 700 mln. litų (203 mln. eurų), tam, kad būtų palaikoma bent jau esama melioracijos statinių būklė. Šiai dienai daugiau nei 50 proc. melioracijos statinių yra avarinės būklės ir kiekvienais metais šis procentas vis didėja.
11) Dėl susiklosčiusios kritinės pieno gamintojų situacijos, reikalaujame pienininkystės ūkiams, dalyvaujantiems Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonėse, netaikyti prisiimtų įsipareigojimų 5 metų laikotarpiui, kad jie galėtų persiorientuoti į kitą žemės ūkio šaką, taip pat kompensuoti dėl įgyvendinamų projektų susidarančias palūkanas kredito įstaigoms. 12) Reikalaujame gyvulininkystės ūkiams padidinti akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų normas 30 proc., nemažinant kuro normų augalininkystei ir kitoms žemės ūkio šakoms.
Pasak pieno gamintojų, jie šiuo metu yra atsidūrę kritinėje situacijoje. 2014 m. rugsėjo mėn. natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 32, 6 proc. mažesnė, palyginti su 2013 m. rugsėjo mėn. Per š.m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėn. pieno gamintojai gavo 180 mln. pajamų mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Dėl nestabilių pieno supirkimo kainų Lietuvos pieno sektorius kasmet praranda apie 4 proc. melžiamų karvių. 2013 metais iš Lietuvos eksportuota apie 130 tūkst. veršelių, ženkliai krito galvijų skerdenos supirkimo kaina. Lyginant 2014 m. rugsėjo mėn. su 2013 m. rugsėjo mėn., sumažėjo 13, 1 proc. Taip pat skaudžiai ūkininkus palietė pritaikyta tiesioginių išmokų moduliacija. Visos įvardintos problemos, su kuriomis susiduria pieno gamintojai, yra ne tik ekonominės, bet ir politinės bei socialinės, todėl turi būti sukurti veikiantys mechanizmai, reguliuojantys rinką ir saugantys pieno gamintojų teisėtus interesus.
Galerija: Pienininkai tarėsi
Publikuota: 2014-11-06 10:23:03
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|