|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2014-12-12 16:41
Romualdas Augūnas, žinomas kaip kalnų fotografas, šįkart pristatė parodą apie kasdienišką Lietuvą.Autorės nuotr. Kristina VAITKEVIČIENĖ
Pasak 76 metų menininko, į fotografiją jį „atvedė“ kalnai. Daugiau nei prieš pusę amžiaus pradėjęs kopti į kalnų viršukalnes, alpinistas tiesiog negalėjo nefiksuoti ten virusio gyvenimo: ne tik kalnų grožio, bet ir alpinistų kasdienybės, vietinių gyventojų rutinos. Dabar, daugiau nei po 50 metų, tai – auksiniai kadrai. Bibliotekoje pristatytas albumas „Sapnuoju Lietuvą“ – tik prieš trejetą metų išleistas trečiasis fotomenininko darbas. Tie, kas domisi fotografija, žino, jog R. Augūnas daugiau fotografuoja kalnuose, svečiose egzotiškose šalyse. Tačiau menininkas neretai fiksuoja ir giminaičius, jų šventes bei kasdienybę, praeivius, dairosi po skerstuvių kiemą ir kt. Tačiau vis dėlto R. Augūno „arkliukas“ – kalnai, kelionių dokumentika. Fotomenininko lankytasi ne tik pietinėse Sovietų Sąjungos respublikose, kurios vėl tapo egzotika, bet ir Maroke, Kuboje, Vakarų Europos šalyse. Kruiziniu laivu jis apiplaukė Japoniją, Malaiziją, Filipinus, Singapūrą, Vietnamą. Vėliau lankėsi Egipte, Konge, Sirijoje, keletą kartų – Indijoje. Gal todėl ir šįkart jo parodos apie Lietuvą lankytojai uždavinėjo klausimus beveik vien apie kalnus. Juk gimtinę regime kasdien, o aukščiausias mūsų „kalnas“ siekia tik 294 m... – Būdamas Lietuvoje, nuolat svajodavau apie kalnus, o užkopęs į viršukalnes sapnuodavau namus, – pasakojo fotografas. – Todėl ir albumą pavadinau „Sapnuoju Lietuvą“. Juk visada ją sapnuojame – esamą, buvusią, kokios nesugrąžinsi, ir trokštamą. Vaizduotėje, mintyse kiekvienas turime „savo“ Lietuvą. Net iš jos ir neišvykę... Fotografija R. Augūną žavėjo nuo mažumės, jis pavydėjo turintiesiems FED fotoaparatus. 1958 m. kartu su latvių ir estų alpinistų komandomis išsirengęs į Kaukazą, pirmąsias savo fotografijas padarė su skolinta „Smena“. Tuomet itin prabangiu laikytą „Zenitą“ įsigijo tik po ketverių metų. Pirmąją autorinę parodą „Po Egipto saule“ fotografas surengė 1969 metais Vilniuje, profsąjungų kultūros rūmuose. Daugelis manė, kad R. Augūnas buvo kažkuo nusipelnęs sovietų valdžiai, jei ši leido jį į keliones po tokias egzotiškas šalis. Menininkas atsimena, kad į Egiptą jis išskrido su orientacininkų komanda. Delegacija nusileido Hurgadoje. Įžymiajame kurorte tais laikais stovėjo tik vienas italų statytas viešbutėlis, o aplink dabar garsų kurortą plytėjo smėlynai. Čia R. Augūnas praleido septyniolika dienų. Čia ir gimė paroda. Už ją fotomenininkui, dirbančiam statybos inžinieriumi projektavimo institute, buvo pasiūlyta mėnesio kelionė į Maroką, Kubą ir Paryžių. Dar vėliau R. Augūnas buvo pakviestas keliauti į Indiją. Parodą „Indijos motyvai“ surengė Dailės fondo parodų salone. 1978 metais, pavaduodamas susirgusį kolegą, R. Augūnas iškeliavo į Kongą. Drauge su juo vyko tuomet populiarios grupės „Oktava“ nariai Janina Miščiukaitė, Mindaugas Tamošiūnas, Rimantas Brazaitis. Paroda „Draugystės akimirkos Konge“ buvo surengta Maskvoje. Tuomet jam kelionių pavydėjo ne tik kolegos, bet parašyti charakteristiką delsė ir partijos sekretorius. – Nekvailas buvau, užtat ir sekėsi, užtat ir keliavau, – atviravo svečias. – Kelionės nedavė ramybės. Norėjau kuo daugiau pamatyti, įamžinti. Jaučiuosi dėl to nusikaltęs žmonai, kuri taip pat buvo alpinistė. Tačiau ilgą laiką, kol ji augino vaikus, kopiau vienas, palikęs ją namuose. Vis dėlto žmona mane suprato. Dabar menininkas į kalnus jau nebekopia. Į juos mieliau kyla keltuvu, o leidžiasi slidėmis. Juk ir gana. Mat šįmet sukako 50 metų, kai Baltijos kraštų alpinistai įkopė į Pamyro viršukalnę ir pavadino ją Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardu. Šioje ekspedicijoje dalyvavo ir R. Augūnas. Jis, vienas pirmųjų šalies alpinistų, 1958 m. kartu su Lietuvos komanda įkopė į Elbrusą. 1964 m. vadovavo Lietuvos alpinistų komandai, kuri įveikė 6080 m aukščio Pamyro viršukalnę (Tadžikija) ir pavadino ją Lietuvos viršūnės vardu. 1969 m. įveikė Žalgirio viršūnę. 1979 m. Tian Šanio kalnuose pavadino viršūnę Nemuno vardu. Kartu po parodas su R. Augūnu važinėjantis jaunas fotografas, menotyrininkas Tomas Ivanauskas apie savo bendrakeleivį kalbėjo mažai ir sakė pats bandysiąs apsilankyti tose vietose, kur kažkada teko fotografuoti vyresniajam kolegai. T. Ivanauskas teigė gerbiantis šį žmogų ne tik už jo fotografijas, bet ir už dosnią sielą. Mat kiekvienoje bibliotekoje, kur pristatoma paroda, menininkas palieka dovanų keletą savo fotoalbumų. O šįmet apsilankyta daugiau nei trisdešimtyje. Tris įspūdingas fotografijų knygas R. Augūnas paliko ir Vilkaviškio bibliotekai. Pavartyti jas užsukę galite ir jūs, o parodą „Sapnuoju Lietuvą“ galima aplankyti iki metų galo.
Galerija: „Sapnuoju Lietuvą“
Publikuota: 2014-12-12 16:41:09 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Debatų dalyvius užklupo nepatogūs klausimai * Sodai ūkininkus nustebino gausiu šiemetiniu obuolių derliumi * Dienos kaime: tarp neįprastų agurkų ir... nuotaikingų eilėraščių Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|