|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Sveikata
|
|
|
Keturias savaites iki Kalėdų tęsėsi Adventas – susikaupimo ir apmąstymo metas. Senovės žmonės Adventą siejo ne tik su dvasiniais dalykais, bet ir mitybos pokyčiais - pasninku. Tas keturias savaites ne šiaip sau nevalgydavo mėsos bei susilaikydavo ir nuo pieno produktų. Toks mitybos pokytis turėjo logiką – baigėsi didieji ūkio darbai, reikia mažiau fizinės energijos. Advento pasninkas simbolizavo susitaikymą su gyvąja gamta, atsidėkojimą už gėrybes, kuriomis žmogus visus metus naudojosi. O jau per Kalėdas valgydavo riebiai ir daug, net pilvai skaudėdavo.
Šie metai – ne išimtis – po Kalėdų į ligoninės plūstelėjo dešimtys nesaikingos ir nevisavertės mitybos aukų.
Taigi anksčiau racionalios mitybos klausimus išspręsdavo religija ir liaudiški papročiai – Adventas ir Gavėnia (prieš Velykas) priversdavo senovės žmones keisti mitybos sistemą bent keturis kartus per metus.
Laikai keičiasi, o mitybos įvairovės principas išlieka
Tačiau laikai keičiasi: tokio fiziškai sunkaus darbo, deginančio riebalus, nedirbame, o maisto produktų pasiūla – labai įvairi. Todėl mitybos specialistai XXI a. varginti organizmo dietomis nerekomenduoja (nebent tai daroma gydytojo nurodymu). Atvirkščiai – dietologai sako, kad Adventas ir Naujieji metai – puiki proga susimąstyti apie savo gyvenimo būdą ir kompensuoti trūkumus. Juk proseneliai, nors ir valgė kukliau, rinkosi įvairesnį maistą, todėl buvo sveikesni. Taigi ir mes, siekdami išvengti širdies ir kraujagyslių ligų ir nugyventi ilgą pilnavertį gyvenimą, turėtume apskritus metus maitintis visavertiškai, nes tai būtina fiziologinei funkcijai palaikyti. O jei neturime laiko sudarinėti visavertės mitybos meniu, galime spragas užlopyti papildydami racioną vitaminais ir mineralais. Arba žuvies taukais, jei esame mėsėdžiai ir žuvį valgome ne nuolat, o tik prie Kūčių stalo.
Lietuvių mityba ydinga ne tik per šventes
„Per dieną žmogus turi gauti apie 40 įvairių skirtingų medžiagų, o jų suteikia tik visavertė mityba”, - sako Vilniaus universiteto M edicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.
Profesoriui antrina ir dr. Roma Bartkevičiūtė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja. Jos teigimu, Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenimis, mūsų šalies gyventojų mityba nėra sveika ir įvairi visų pirma dėl akivaizdaus riebalų pertekliaus.
"Riebalai turėtų sudaryti ne daugiau nei 30 proc. vidutinio paros maisto davinio energinės vertės, o Lietuvoje šis procentas siekia 43 proc. Angliavandeniai turi sudaryti ne mažiau 55 proc. nuo paros maisto davinio energinės vertės, o pas mus tesudaro apie 40 proc. Taigi mes suvartojame per mažai gerųjų angliavandenių (viso gūdo duonos arba duonos su sėlenomis, grikių bei ryžių košių, makaronų iš kietųjų kviečių rūšių) ", - sako dr. Roma Bartkevičiūtė.
Dr. Romos Bartkevičiūtės teigimu, apskritus metus būtina vartoti maistingą, įvairų, dažniau augalinės nei gyvulinės kilmės maistą: kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų, įvairių šviežių daržovių ir vaisių, mažinti maisto, turinčio daug sočiųjų riebalų , vartojimą, riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa, vartoti liesą pieną ir liesus pieno produktus, rinktis mažai cukraus turintį maistą, valgyti nesūriai.
Bet kaip čia yra: juk daugelis prisimename senelių ir prosenelių pasakojimus, kad jie valgydavo daug ir riebiai, kad pakaktų energijos nudirbti žemės ūkio darbus. O jau žiemą tai apskritai – jei papjovus kiaulaitę būdavo lašinių ant stalo, tai juos šluote šluodavo, o bulvinius blynus taip pat grietine ar spirgučiais paskanindavo, kad „gerklėje nestrigtų“. Tai kaip dabar žmonėms susigaudyti, kiek ir kokių riebalų vartoti, kad neprovokuotų susirgimų širdies ir kraujagyslių ligomis? Ir kas yra tie vadinami gerieji, o kas – blogieji riebalai? Juk ir mėsa, ir žuvis turi riebalų, tačiau mitybos specialistai pastebi, kad šaltųjų vandenų riebiųjų žuvų (lašišos, menkės) Lietuvos gyventojai suvalgo gerokai per mažai. Lietuviai valgo per daug kiaulienos: iš 77 kg, statistiškai suvartojamų per metus, 44,5 kg sudaro kiauliena.
Kiauliena užgožia žuvį ir daržoves
Profesorius R.Stukas pastebi, kad lietuviai valgo per daug kiaulienos: iš 77 kg, statistiškai suvartojamų per metus, 44, 5 kg sudaro kiauliena. Todėl labiausiai lietuviams trūksta būtent polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių yra riebioje žuvyje: „Kadangi žmonės tos žuvies nevartoja, omega-3 riebalų rūgščių su kitais produktais negauna, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo struktūroje sudaro apie 54 proc.“
Pasak dr. R.Bartkevičiūtės, anksčiau žmonės valgė ne tik gyvulinės kilmės riebalus, bet ir labai daug šviežių daržovių: burokų ir burokų lapų, morkų, ropių, kopūstus raugdavo statinėmis, ir gaudavo labai daug antioksidantų. Tad sotieji riebalai nedarydavo tokios didelės žalos, nes nesioksiduodavo (kaip žinome, oksiduoti riebalai kaupiasi kraujagyslėse), taigi anksčiau nebuvo tiek daug širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Dabar padėtis pasikeitusi: per dešimtmetį kasdien šviežias daržoves valgančių žmonių sumažėjo apie 40 proc.
Gerieji ir blogieji riebalai
„Skirstymas į geruosius ir bloguosius riebalus yra labiau santykinis. Ir vieni, ir kiti teikia energijos, mes turime gauti ir gyvūninės kilmės, ir augalinių riebalų. Tačiau rekomenduojama, kad augalinės kilmės riebalai (dažniausiai nesotieji, polinesotieji, mononesotieji) sudarytų didesnę dalį racione nei gyvūniniai (sotieji), - aiškina Roma Bartkevičiūtė. - Įrodyta, kad didelis kiekis sočiųjų riebalų (kitaip tariant, jei valgome per daug riebios mėsos) tikrai gali būti įvairių lėtinių ligų (kraujotakos ir net onkologinių) rizikos veiksniu. O tam tikras kiekis nesočiųjų riebalų rūgščių (riebi žuvis ir grūdinės kultūros) gali padėti apsisaugoti nuo šių ligų atsiradimo“.
Toks dr. R.Bartkevičiūtės paaiškinimas praktikoje atrodo taip. Jei nuolat vartojame riebesnę mėsą, lašinius, blynus (kaime pas močiutę) kepame ant kiaulienos taukų, gauname nemažą kiekį sočiųjų riebalų. Turime žinoti, kad tokių produktų neturime vartoti daug ir privalome kartu valgyti daržoves ir kitus produktus, su kuriais gautume antioksidantų ar kitų trūkstamų medžiagų.
„Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijoje sakoma, kad sotieji riebalai neturi sudaryti daugiau nei 10 proc. paros maisto davinio energinės vertės. Tai nereiškia, kad jų visai neturi būti. Ir jeigu lietuvis valgo nedidelį kiekį lašinukų, nes taip yra įpratęs, tai nieko blogo. Bet jei jis padidins riebios mėsos dalį racione, tuomet gaus žymiai didesnį sočiųjų riebalų kiekį ir jau tada gali atsirasti sveikatos problemų. Lygiai taip pat yra rekomenduojama vietoje sočiųjų gyvūninės kilmės riebalų vartoti kuo daugiau augalinių aliejų (saulėgrąžų, sėmenų, alyvuogių, rapsų), nes juose yra mono ir polinesočiųjų riebalų rūgščių. Naujausių tyrimų duomenimis, apie 80 proc. gyventojų maisto gamybai naudoja augalinius riebalus. O gyvūninės kilmės riebalų naudojimas per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo maždaug penkis kartus, - aiškina dr. R.Bartkevičiūtė. - Tik nereikia įsivaizduoti, kad, vartodami augalinės kilmės riebalus - aliejų, mes negauname kalorijų. Gauname jų tiek pat, tačiau jos yra kitokios sudėties“.
Mityba lemia sveikatą
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Daugelis žiemą linkę peršalimą gydyti tirpiais reklamuojamais milteliais.Tačiau nesusimąsto, kad, apskritus metus tinkamai maitindamiesi, galbūt tokių susirgimų galėtų išvengti.
„Nereikia iškart kalbėti apie vaistus. Prieš tai būtina pagerinti savo gyvenseną, kad tų ligų išvengtume. Ir Kalėdos tam yra puiki proga. Kai manęs klausia, kaip maitintis žiemą, pavasarį, vasarą ar rudenį, atsakau tą patį: visais metų laikais, visais sezonais reikia maitintis tinkamai, sveikai, įvairiai. Jeigu mes jaučiamės pavargę, jei nesusikaupę, kaltiname dėl to imunitetą. Tai stiprinkime jį apskritus metus. Jeigu neturime galimybių ar laiko gauti visų reikiamų medžiagų su maistu, tikrai galime vartoti reikiamą papildą, kuriame bus vitaminų ar mineralinių medžiagų. Mitybą papildę maisto papildais, mes tikrai galime pagerinti sveikatą. Galbūt po to nereikės eiti į vaistinę pirkti vaistų”, - svarsto Dr. R.Bartkevičiūtė.
Keturias savaites iki Kalėdų tęsėsi Adventas – susikaupimo ir apmąstymo metas. Senovės žmonės Adventą siejo ne tik su dvasiniais dalykais, bet ir mitybos pokyčiais - pasninku. Tas keturias savaites ne šiaip sau nevalgydavo mėsos bei susilaikydavo ir nuo pieno produktų. Toks mitybos pokytis turėjo logiką – baigėsi didieji ūkio darbai, reikia mažiau fizinės energijos. Advento pasninkas simbolizavo susitaikymą su gyvąja gamta, atsidėkojimą už gėrybes, kuriomis žmogus visus metus naudojosi. O jau per Kalėdas valgydavo riebiai ir daug, net pilvai skaudėdavo. |
Šie metai – ne išimtis – po Kalėdų į ligoninės plūstelėjo dešimtys nesaikingos ir nevisavertės mitybos aukų.
Taigi anksčiau racionalios mitybos klausimus išspręsdavo religija ir liaudiški papročiai – Adventas ir Gavėnia (prieš Velykas) priversdavo senovės žmones keisti mitybos sistemą bent keturis kartus per metus.
Laikai keičiasi, o mitybos įvairovės principas išlieka
Tačiau laikai keičiasi: tokio fiziškai sunkaus darbo, deginančio riebalus, nedirbame, o maisto produktų pasiūla – labai įvairi. Todėl mitybos specialistai XXI a. varginti organizmo dietomis nerekomenduoja (nebent tai daroma gydytojo nurodymu). Atvirkščiai – dietologai sako, kad Adventas ir Naujieji metai – puiki proga susimąstyti apie savo gyvenimo būdą ir kompensuoti trūkumus. Juk proseneliai, nors ir valgė kukliau, rinkosi įvairesnį maistą, todėl buvo sveikesni. Taigi ir mes, siekdami išvengti širdies ir kraujagyslių ligų ir nugyventi ilgą pilnavertį gyvenimą, turėtume apskritus metus maitintis visavertiškai, nes tai būtina fiziologinei funkcijai palaikyti. O jei neturime laiko sudarinėti visavertės mitybos meniu, galime spragas užlopyti papildydami racioną vitaminais ir mineralais. Arba žuvies taukais, jei esame mėsėdžiai ir žuvį valgome ne nuolat, o tik prie Kūčių stalo.
Lietuvių mityba ydinga ne tik per šventes
„Per dieną žmogus turi gauti apie 40 įvairių skirtingų medžiagų, o jų suteikia tik visavertė mityba”, - sako Vilniaus universiteto M edicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas.
Profesoriui antrina ir dr. Roma Bartkevičiūtė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja. Jos teigimu, Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenimis, mūsų šalies gyventojų mityba nėra sveika ir įvairi visų pirma dėl akivaizdaus riebalų pertekliaus.
"Riebalai turėtų sudaryti ne daugiau nei 30 proc. vidutinio paros maisto davinio energinės vertės, o Lietuvoje šis procentas siekia 43 proc. Angliavandeniai turi sudaryti ne mažiau 55 proc. nuo paros maisto davinio energinės vertės, o pas mus tesudaro apie 40 proc. Taigi mes suvartojame per mažai gerųjų angliavandenių (viso gūdo duonos arba duonos su sėlenomis, grikių bei ryžių košių, makaronų iš kietųjų kviečių rūšių) ", - sako dr. Roma Bartkevičiūtė.
Dr. Romos Bartkevičiūtės teigimu, apskritus metus būtina vartoti maistingą, įvairų, dažniau augalinės nei gyvulinės kilmės maistą: kelis kartus per dieną valgyti grūdinių produktų, įvairių šviežių daržovių ir vaisių, mažinti maisto, turinčio daug sočiųjų riebalų , vartojimą, riebią mėsą ir mėsos produktus pakeisti žuvimi, paukštiena ar liesa mėsa, vartoti liesą pieną ir liesus pieno produktus, rinktis mažai cukraus turintį maistą, valgyti nesūriai.
Bet kaip čia yra: juk daugelis prisimename senelių ir prosenelių pasakojimus, kad jie valgydavo daug ir riebiai, kad pakaktų energijos nudirbti žemės ūkio darbus. O jau žiemą tai apskritai – jei papjovus kiaulaitę būdavo lašinių ant stalo, tai juos šluote šluodavo, o bulvinius blynus taip pat grietine ar spirgučiais paskanindavo, kad „gerklėje nestrigtų“. Tai kaip dabar žmonėms susigaudyti, kiek ir kokių riebalų vartoti, kad neprovokuotų susirgimų širdies ir kraujagyslių ligomis? Ir kas yra tie vadinami gerieji, o kas – blogieji riebalai? Juk ir mėsa, ir žuvis turi riebalų, tačiau mitybos specialistai pastebi, kad šaltųjų vandenų riebiųjų žuvų (lašišos, menkės) Lietuvos gyventojai suvalgo gerokai per mažai.
Lietuviai valgo per daug kiaulienos: iš 77 kg, statistiškai suvartojamų per metus, 44,5 kg sudaro kiauliena.
Kiauliena užgožia žuvį ir daržoves
Profesorius R.Stukas pastebi, kad lietuviai valgo per daug kiaulienos: iš 77 kg, statistiškai suvartojamų per metus, 44, 5 kg sudaro kiauliena. Todėl labiausiai lietuviams trūksta būtent polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių yra riebioje žuvyje: „Kadangi žmonės tos žuvies nevartoja, omega-3 riebalų rūgščių su kitais produktais negauna, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo struktūroje sudaro apie 54 proc.“
Pasak dr. R.Bartkevičiūtės, anksčiau žmonės valgė ne tik gyvulinės kilmės riebalus, bet ir labai daug šviežių daržovių: burokų ir burokų lapų, morkų, ropių, kopūstus raugdavo statinėmis, ir gaudavo labai daug antioksidantų. Tad sotieji riebalai nedarydavo tokios didelės žalos, nes nesioksiduodavo (kaip žinome, oksiduoti riebalai kaupiasi kraujagyslėse), taigi anksčiau nebuvo tiek daug širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Dabar padėtis pasikeitusi: per dešimtmetį kasdien šviežias daržoves valgančių žmonių sumažėjo apie 40 proc.
Gerieji ir blogieji riebalai
„Skirstymas į geruosius ir bloguosius riebalus yra labiau santykinis. Ir vieni, ir kiti teikia energijos, mes turime gauti ir gyvūninės kilmės, ir augalinių riebalų. Tačiau rekomenduojama, kad augalinės kilmės riebalai (dažniausiai nesotieji, polinesotieji, mononesotieji) sudarytų didesnę dalį racione nei gyvūniniai (sotieji), - aiškina Roma Bartkevičiūtė. - Įrodyta, kad didelis kiekis sočiųjų riebalų (kitaip tariant, jei valgome per daug riebios mėsos) tikrai gali būti įvairių lėtinių ligų (kraujotakos ir net onkologinių) rizikos veiksniu. O tam tikras kiekis nesočiųjų riebalų rūgščių (riebi žuvis ir grūdinės kultūros) gali padėti apsisaugoti nuo šių ligų atsiradimo“.
Toks dr. R.Bartkevičiūtės paaiškinimas praktikoje atrodo taip. Jei nuolat vartojame riebesnę mėsą, lašinius, blynus (kaime pas močiutę) kepame ant kiaulienos taukų, gauname nemažą kiekį sočiųjų riebalų. Turime žinoti, kad tokių produktų neturime vartoti daug ir privalome kartu valgyti daržoves ir kitus produktus, su kuriais gautume antioksidantų ar kitų trūkstamų medžiagų.
„Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijoje sakoma, kad sotieji riebalai neturi sudaryti daugiau nei 10 proc. paros maisto davinio energinės vertės. Tai nereiškia, kad jų visai neturi būti. Ir jeigu lietuvis valgo nedidelį kiekį lašinukų, nes taip yra įpratęs, tai nieko blogo. Bet jei jis padidins riebios mėsos dalį racione, tuomet gaus žymiai didesnį sočiųjų riebalų kiekį ir jau tada gali atsirasti sveikatos problemų. Lygiai taip pat yra rekomenduojama vietoje sočiųjų gyvūninės kilmės riebalų vartoti kuo daugiau augalinių aliejų (saulėgrąžų, sėmenų, alyvuogių, rapsų), nes juose yra mono ir polinesočiųjų riebalų rūgščių. Naujausių tyrimų duomenimis, apie 80 proc. gyventojų maisto gamybai naudoja augalinius riebalus. O gyvūninės kilmės riebalų naudojimas per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo maždaug penkis kartus, - aiškina dr. R.Bartkevičiūtė. - Tik nereikia įsivaizduoti, kad, vartodami augalinės kilmės riebalus - aliejų, mes negauname kalorijų. Gauname jų tiek pat, tačiau jos yra kitokios sudėties“.
Mityba lemia sveikatą
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mūsų sveikata didžiąja dalimi priklauso nuo gyvensenos ir mitybos. Daugelis žiemą linkę peršalimą gydyti tirpiais reklamuojamais milteliais.Tačiau nesusimąsto, kad, apskritus metus tinkamai maitindamiesi, galbūt tokių susirgimų galėtų išvengti.
„Nereikia iškart kalbėti apie vaistus. Prieš tai būtina pagerinti savo gyvenseną, kad tų ligų išvengtume. Ir Kalėdos tam yra puiki proga. Kai manęs klausia, kaip maitintis žiemą, pavasarį, vasarą ar rudenį, atsakau tą patį: visais metų laikais, visais sezonais reikia maitintis tinkamai, sveikai, įvairiai. Jeigu mes jaučiamės pavargę, jei nesusikaupę, kaltiname dėl to imunitetą. Tai stiprinkime jį apskritus metus. Jeigu neturime galimybių ar laiko gauti visų reikiamų medžiagų su maistu, tikrai galime vartoti reikiamą papildą, kuriame bus vitaminų ar mineralinių medžiagų. Mitybą papildę maisto papildais, mes tikrai galime pagerinti sveikatą. Galbūt po to nereikės eiti į vaistinę pirkti vaistų”, - svarsto Dr. R.Bartkevičiūtė.
Publikuota: 2014-12-31 09:39:41
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|