„Santaka“ / Apie duoną - labai rimtai / Naudinga

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje
Prenumeratos kaina 1 mėn. - 5,50 €!


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 3,88 ha žemės ūkio paskirties sklypą Stanaičių k., Kybartų sen., Vilkaviškio r. Tel. 8 682 23 244.
Galioja iki: 2021-08-01 13:19:54

Šeima išsinuomotų tvarkingą butą Kybartuose. Arba galėtų įsigyti išsimokėtinai (su notarine sutartimi, pradiniu įnašu). Tel. 8 692 90 896.
Galioja iki: 2021-08-02 15:01:22

Atlieka vidaus apdailos darbus (montuoja gipso kartono plokštę, glaisto, dažo, tapetuoja, tinkuoja, įstato duris, klijuoja plyteles). Tel. 8 630 48 383.
Galioja iki: 2021-08-08 09:15:19

Ieškoma slaugė Virbalyje prižiūrėti neįgalų vyrą, keičiantis su kita slauge. Yra visa reikalinga įranga ligoniui prižiūrėti bei pritaikyti namai jo poreikiui. Privalumas – pasiskiepijusiems nuo COVID-19. Tel. 8 682 56 943.
Galioja iki: 2021-08-09 14:11:34



Svečių knyga

Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Naudinga

Dalinkitės:  


Mokėjimas kepti duoną buvo moters brandumo požymis.

Kristinos VAITKEVIČIENĖS nuotr.


Apie duoną - labai rimtai


Istoriniuose šaltiniuose minima, jog pirmą kartą žmonės gardžiuotis duona galėjo jau prieš 15 tūkstančių metų. Lietuvoje tai įvyko kiek vėliau, tačiau vos atsiradusi duona lietuvių kultūroje buvo sudievinta ir tapo kultu. Duona būdavo kepama ugniakuro pelenuose, žarijose, ant plokščių akmenų ir duobėse. Mokėti kepti duoną – buvo moters brandumo požymis.

Lietuvos kaime ruginė duona iki pat XX a. vidurio buvo pagrindinis valgis. Tuomet per dieną suaugęs žmogus suvalgydavo apie 1 – 1, 5 kg. duonos.

Šiandien, kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai (NMVRVI), mūsų mityboje duona taip pat užima svarbią vietą, tik jos suvartojama ženkliai mažiau – po 150 – 300 gramų.

Nors įvairios tautos turi savo mėgstamą duoną, tačiau visas jas vienija vienas bendras bruožas - didžiulė pagarba ir meilė jai.

Duonos gamyba ir nauda žmogui

Duonos gamyba Lietuvoje užsiima apie 300 duonos ir pyrago kepinių gamybos įmonių. Didesnė jų dalis – nedidelės įmonės. Vidutiniškai per metus mūsų šalies duonos kepėjai iškepa apie 300 tūkst. tonų įvairių rūšių duonos gaminių.


Duona – puikus angliavandenių, t. y. energijos, šaltinis, joje gausu įvairių žmogaus organizmui reikalingų vitaminų, ypač B grupės, kalio, natrio, chloro, fosforo.

Taip pat joje yra skaidulinių medžiagų – angliavandenių, kurių neskaido virškinimo fermentai, bet skaido žarnyno mikroflora.

Skaidulinės medžiagos daro didelę įtaką maisto virškinimui – gerina virškinimo trakto peristaltiką ir lemia greitesnį maisto slinkimą, mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje, padeda sumažinti storosios žarnos vėžio, koronarinės širdies ligos, antrojo tipo cukrinio diabeto riziką, jos naudingos metant svorį.

Skaidulų daugiausia grūdo apvalkale, todėl naudingiausia sveikatai yra duona iš visų grūdo dalių miltų (dar vadinamų „viso grūdo“ ar „pilno grūdo“ miltų), iš rupių miltų ar su grūdais ir sėklomis.
Lietuvos kaime ruginė duona iki pat XX a. vidurio buvo pagrindinis valgis. Tuomet per dieną suaugęs žmogus suvalgydavo apie 1 – 1,5 kg. duonos.


Duonos rūšys

Iki šiol nėra vieno atsakymo, kokia duona – ruginė ar kvietinė – yra geresnė. Ruginėje duonoje yra daugiau vitaminų (vitamino E, B grupės vitaminų, folio rūgšties), mineralinių medžiagų (magnio, kalio kalcio, geležies, seleno), skaidulinių medžiagų. Kvietinė paprastai yra šiek tiek puresnė – tokią duoną organizmas lengviau įsisavina.


Pasirinkite teisingai

Rinkdamiesi duoną parduotuvėje atkreipkite dėmesį į jos galiojimo datą, apžiūrėkite, ar nepažeista pakuotė. Kaip ir kitų maisto produktų, duonos nepirkite daugiau, nei galite suvalgyti per keletą dienų.

Paprastai gerai iškepta ir tinkamai atšaldyta duona, įpakuota į polimerinės medžiagos pakuotę, gali išsilaikyti apie 10 parų, o pjaustyta duona – iki 6 parų. Jei pakuotė praplėšiama, šis laikas, be abejo, sutrumpėja.

Duonos tyrimai NMVRVI

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) yra atliekami įvairūs duonos laboratoriniai tyrimai, kurių metu nustatomi šie rodikliai: duonos akytumas, rūgštingumas, drėgmė, druskos bei cukraus kiekiai ir kt.

2014-aisiais ištirti 648 duonos ir kitų grūdinių produktų mėginiai. Tik vienas mėginys neatitiko teisės aktų reikalavimų.



Angelė Sederevičienė



Publikuota: 2015-02-06 09:53:12

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Abiturientai išlydėti į naują gyvenimo etapą
* Naujas direktorius sieks vienybės ir aukštų sportinių rezultatų
* Žaislų kūryba – tai poilsis ir terapija
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kur dažniausiai mėgaujatės vandens pramogomis?
Savo namuose.
Poilsiui skirtose viešose vietose.
Šitos pramogos man nepatinka.
Nesimėgauju, sveikata neleidžia.



Kalbos patarimai

Kaip vadinti: „kraujosruva“ ar „kraujosrūva“?
Kraujo išsiliejimas minkštuosiuose audiniuose vadinamas kraujosruva. Tai daiktavardžio kraujas ir veiksmažodžio sruvėti, sruva dūrinys.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2021 Visos teisės saugomos.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai


Svetainės programavimas ir dizainas