„Santaka“ / Paroda „Istorinės interpretacijos“ / Renginiai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Renginiai

Dalinkitės:  



Paroda „Istorinės interpretacijos“


Vilkaviškio kultūros centre kovo 3 d., 17 val., vyks dailininko Alfonso Čepausko jubiliejinės parodos „Istorinės interpretacijos“ atidarymas ir susitikimas su autoriumi.

Jubiliejinėje Alfonso Čepausko parodoje, kurią sudaro 4 ciklai: „Karšuvos poringė“, „Trapėnų kronikos“, „Išlikimo kelias“, „Lizdeika“, pasakojama ne tik gimtojo krašto istorija, bet ir senovės lietuvių buitis. Retas iš mūsų žino, kad tarp Jurbarko ir Tauragės buvęs Karšuvos kraštas. Pasak istorikų, kunigaikščio Gedimino valdymo laikais karšuviai susilieję su žemaičiais. Apie tai mums byloja išlikę vietovardžiai.

A. Čepauskas ciklą „Karšuvos poringės“ pradeda nuo vaikystėje įstrigusių legendų ir mitų apie paslaptingus medžioklių ir naktigonių nuotykius, klajojančias ir ne vieną smalsuolį pradanginusias dvaseles, girių galiūną taurą, su visais lobiais į požemį nugrimzdusį dvarą. Taip per tūkstančius metų iš lūpų į lūpas keliaujančios istorijos atgulė į meninius apmąstymus „Naktigonių viliokė“, „Kalno glūdumoje“, „Padūkęs tauras“, „Radinys“. Čia pat aptiksime ir įtaigiai perteiktą Skaudvilės vietovardžio kilmę. Mitus pratęsia istoriniai įvykiai apie nuolatinius kryžiuočių antpuolius, karšuvių drąsą, sutelktumą ir užsispyrimą ginantis nuo priešų, krikščionybės atėjimą.


Nepamirštami ir kiti reikšmingi įvykiai. Vienoje iš poringių „Vizitas Tauragės dvare“ vaizduojamas prancūzo karvedžio Napoleono ir Rusijos imperatoriaus Aleksandro I susitikimas. „Poeto vojažas“ įprasmina rašytojo O. de Balzako ir jo pamiltos E. Hanskos meilės romaną. Išraiškingai ir įtaigiai atkartojama skaudi mūsų tautos istorija: žydų genocidas („Pužai“), trėmimai („Išvarymas“), partizaninės kovos („Ant bruko“), atgimimas („Bunda“). Karšuvos poringes paįvairina nuotaikingi ir dinamiški kasdienybės momentai: vardynos, turgadienis, darbymetis, vakaruškos, siauruko statyba.

Abejingo žiūrovo nepalieka ir kitas autoriaus ciklas „Lizdeika“. Jame atpasakojama žynio biografija: gimimas, vaikystė, kunigaikščio Gedimino sapno pranašystė, pilies statybos ir šių dienų sostinės klestėjimas. Pasak menotyrininkės Nijolės Nevčesauskienės, susidaro įspūdis, lyg tai būtų jubiliejinių monetų kolekcija.

Ciklas „Išlikimo kelias“ kupinas grėsmingos nuojautos apie kryžiuočių antpuolius, pilnas kautynių įtampos, atspindi į nelaisvę patekusiųjų nusivylimą. Nuolat atkartojamas apiplėštų ir sudegintų kaimų motyvas. Apie tai byloja ir kūrinių pavadinimai „Prasiveržimas“, „Skuodo kautynės“, „Durbės sankirtis“, „Paskutinis susirėmimas“, „Galas“.


Kadangi A. Čepausko kūrybinėms galioms paklūsta ir tapyba, ir grafika, ir medis, ir akmuo, todėl parodoje eksponuojamos ir medžio skulptūros. Jose puikiai dera tiek senovės lietuvio dvasia, tiek ir modernumas.

Paroda Vilkaviškio kultūros centre bus eksponuojama iki kovo 15 d.



Publikuota: 2015-02-26 09:24:13

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai