|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Nuomonės
Ežero pakrantė pavirto sąvartynu.Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ
Tačiau pasivaikščiojus gerokai nusekusio dirbtinio vandens telkinio dugnu ir jo pakrantėmis visai neatrodo, kad mūsų žmonėms šis ežeras toks brangus ir toks vienintelis... Krūvos duženų, plastiko butelių, kitokių šiukšlių, iškasinėti krantai ir nuolatinis automobilių eismas pylimu, nors ir sustatyti draudžiami ženklai, tikrai nebyloja apie tai, koks brangus šis kampelis vilkaviškiečių širdžiai. Nusekęs ežero vanduo atidengė pavojus, kurių nebuvo matyti po vandeniu: iš smėlio kyšančių stiklų, metalo nuolaužų. Neatsargiai atsistojus ant tokių galima rimtai susižaloti net būnant su batais, ką jau kalbėti apie basas, vandenyje išmirkusias kojas. Nebrangus vilkaviškiečiui ežeras. Tikrai nebrangus. Tuo labiau, kad tvarka prie jo nesirūpina ne tik nuolat čia besilankantys miestiečiai, bet ir tie, kurie už tai gauna atlyginimus. Mat apie žvejus, ar šiaip piliečius, nubaustus už teršimą ir važiavią ant pylimo, girdėti neteko. Nebent baudas gavo tie, kurie neturėjo smaigų žūklaudami žiemą ar žvejo bilieto. Negirdėti ir apie bendras policijos pareigūnų ir gamtosaugininkų priemones tikrinant poilsiautojų elgesį prie vienintelio mieste atgaivos šaltinio. Net ir iškviesti tramdyti vasarą prie ežero lėbaujančių ir žmones užkabinėjančių veikėjų pareigūnai važiuoja nenoriai. Kaip besvarstytum, viskas priklauso tik nuo žmogaus. Tai jis - žemės valdovas. Nebrangus vilkaviškiečiams ne tik ežeras bei šiukšlynu pavirtę jo pakrantės. Kiek atliekų, šukių ir kitokių „dovanų“ prie daugiabučių, nuošalesniuose kampeliuose ar net ir po langais palieka naktiniai lėbautojai. Nutirpus sniegui vaizdas atsiveria visu grožiu. Net ir visa matančios moteriškės, kurių langai tuojau pat prasiveria, jei pro šalį praeina žmogus, vedinas šuniu, girtuoklių ir siautėtojų drausminti nedrįsta. Juk dar langus išdaužys. Ko tikrai nepadarys gyvūnus mylintis žmogus. Ant jo rėkti galima. Mat vedžiojamas padarėlis tarp tų šukių ir skardinių drįsta atlikti gamtinius reikalus. Ir nesvarbu, kad sąmoningi šunų laikytojai ir tikri jų mylėtojai savo augintinio „dovanų“ nepalieka. Kaip ir savo augintinio niekada neišgins į gatvę valkatauti. Tačiau tokių sąmoningų - vienetai. Ir apie tai byloja ne tik šunų „užminuotos“ pakelės, bet ir patys augintiniai, tapę „etatiniais“ daugiabučių kiemų elgetomis. Jų daugėja vos ne kasdien. Kaip besvarstytum, viskas priklauso tik nuo žmogaus. Tai jis - žemės valdovas. Nuo jo priklauso, kokioje aplinkoje jis gyvens. Jo rankose ne tik pakrančių švara ir maudynių saugumas, bet ir nekaltų gyvūnų likimas bei pagarba gyvenančiam šalia. Ne tik žmogui, bet ir paukščiui, medžiui. Nejauku žiūrėti, kaip gerbiamas, pusę amžiaus nugyvenęs žmogus laužo medžių šakas, mat jos trukdo jam praeiti, o paskui pats stebisi, koks nejautrus ir piktas šių laikų jaunimas. Kokia pamokymų ir pagraudenimų vertė, jei paties graudentojo pavyzdys ir veiksmai toli prasilenkia su žodžiais?..
Galerija: Pakrančių etiudai
Publikuota: 2015-03-04 15:12:00 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Automobilių taršos tikrintojai pasiekė ir Vilkaviškį * Dronus perpratęs senjoras siužetais džiugina žmones * „Korio“ grupės narių tikslas – sau ir kitiems padėti gyventi blaiviai Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|