|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Labai ankstyvas šių metų pavasaris jau leido Lietuvos agrarinių ir miško mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos specialistams surinkti dirvožemio ėminius mineralinio azoto ir sieros tyrimams. Trumpa ir šilta žiema padarė įtaką šių elementų atsargoms dirvožemyje – jų nustatyta nedaug.
Žemės ūkio ministerijos užsakymu nuo 2005 m. šalyje atliekami mineralinio azoto dirvožemyje stebėsenos tyrimai rodo, kad žiemos eiga daro didelę įtaką šio elemento kiekiui. Pastebimas dėsningumas, kad po šiltų žiemų mineralinio azoto dirvožemyje būna mažiau. Taip buvo 2014 m. pavasarį, tokie patys rezultatai gauti ir šiemet. Jei rudenį nustatytas mineralinio azoto kiekis vidutiniškai sudarė 61, 2 kg/ha, tai šį pavasarį jo rasta tik 45, 9 kg/ha. Sudaryti mineralinio azoto žemėlapiai rodo, jog labai daug mineralinio azoto per žiemą netekta intensyvioje augalininkystės gamybos zonoje – Šakių, Marijampolės, Kauno, Kėdainių, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Biržų rajonuose. Pietryčių Lietuvoje ir Žemaičių-Vakarų Kuršo aukštumoje, kur mažesnis augalininkystės gamybos intensyvumas, jo išliko daugiau.
Šį pavasarį mineralinio azoto 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje vidurio Lietuvoje vidutiniškai nustatyta – 54, 3 kg/ha, vakarų Lietuvoje – 42, 7 kg/ha ir rytų Lietuvoje – 42, 6 kg/ha. Nors vidurio Lietuvoje mineralinio azoto yra visada daugiau nei kitose dvejose zonose, tačiau šį pavasarį nustatytas kiekis buvo mažiausias per visus 11 stebėsenos metų.
Vertinant pagal regionus, kiek didesniu už vidutinį mineralinio azoto kiekiu (60, 1–65 kg/ha) dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje išsiskyrė tik Kėdainių rajonas, vakarinė Kauno rajono dalis ir rytinės Akmenės, Šiaulių ir Radviliškio rajonų dalys. Vidutiniai mineralinio azoto kiekiai (50, 1–60 kg/ha) nustatyti Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų, Panevėžio, Jurbarko rajonuose ir dalyje Raseinių, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės rajonų. Kituose Lietuvos rajonuose mineralinio azoto nustatyta mažai arba labai mažai.
Vertinant šalies mineralinio azoto kiekį dirvožemyje pagal augintus priešsėlius ir augančius augalus, daugiau jo 0-60 cm sluoksnyje rasta po kaupiamųjų augalų – 62, 8 kg/ha, gerokai mažiau esamų žiemkenčių ir rapsų pasėliuose – 54, 5, dar mažiau po augusių žiemkenčių ir žieminių rapsų – 48, 4 bei vasarojaus – 47, 3 kg/ha. O patys mažiausi kiekiai nustatyti daugiamečių žolių ir ganyklų pasėliuose – 33, 7 kg/ha.
Pasak mokslininkų, azotu reikėtų tręšti pagal augalų poreikį planuojamam derliui, o kur mineralinio azoto nustatyta nedaug – jo normas reikėtų kiek padidinti.
Tikėtina, kad mineralinio azoto atsargos dirvožemyje antroje pavasario pusėje padidės. Tikslų vaizdą apie augančių augalų apsirūpinimą azotu ir kitais elementais pavasario pabaigoje parodys augalų lapų cheminė analizė. Ši analizė pastaraisiais metais tampa neatsiejama intensyvios auginimo technologijos, garantuojančios didelį ir kokybišką derlių bei racionalų trąšų panaudojimą, dalimi.
Kartu su mineraliniu azotu mokslininkai ištyrė ir mineralinės sieros kiekius dirvožemyje. Šiemet 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinės sieros labai mažai ir mažai (mažiau 15, 0 kg/ha) nustatyta 10, 3 proc., vidutiniškai (15, 1–30, 0 kg/ha) – 76, 3 proc., o daug (daugiau 30 kg/ha) – 13, 4 proc. Taigi, didelėje dalyje šalies dirvožemio vyrauja vidutiniai kiekiai mineralinės sieros.
Siera tręšti mažiau reiklius augalus (javus, cukrinius runkelius, bulves, kukurūzus, ankštinius) siūloma 10 kg/ha, o reiklius (rapsus, daugiametes žoles, kopūstines daržoves) – 20 kg/ha. Sieros savo sudėtyje turi kalio sulfatas, amonio sulfatas, kalio magnezija, azoto-sieros trąšos. Taip pat gerai tinka visos kompleksinės trąšos, turinčios daugiau kaip 4 proc. sieros.
ŽŪM info
Labai ankstyvas šių metų pavasaris jau leido Lietuvos agrarinių ir miško mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos specialistams surinkti dirvožemio ėminius mineralinio azoto ir sieros tyrimams. Trumpa ir šilta žiema padarė įtaką šių elementų atsargoms dirvožemyje – jų nustatyta nedaug. |
Žemės ūkio ministerijos užsakymu nuo 2005 m. šalyje atliekami mineralinio azoto dirvožemyje stebėsenos tyrimai rodo, kad žiemos eiga daro didelę įtaką šio elemento kiekiui. Pastebimas dėsningumas, kad po šiltų žiemų mineralinio azoto dirvožemyje būna mažiau. Taip buvo 2014 m. pavasarį, tokie patys rezultatai gauti ir šiemet. Jei rudenį nustatytas mineralinio azoto kiekis vidutiniškai sudarė 61, 2 kg/ha, tai šį pavasarį jo rasta tik 45, 9 kg/ha. Sudaryti mineralinio azoto žemėlapiai rodo, jog labai daug mineralinio azoto per žiemą netekta intensyvioje augalininkystės gamybos zonoje – Šakių, Marijampolės, Kauno, Kėdainių, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Biržų rajonuose. Pietryčių Lietuvoje ir Žemaičių-Vakarų Kuršo aukštumoje, kur mažesnis augalininkystės gamybos intensyvumas, jo išliko daugiau.
Šį pavasarį mineralinio azoto 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje vidurio Lietuvoje vidutiniškai nustatyta – 54, 3 kg/ha, vakarų Lietuvoje – 42, 7 kg/ha ir rytų Lietuvoje – 42, 6 kg/ha. Nors vidurio Lietuvoje mineralinio azoto yra visada daugiau nei kitose dvejose zonose, tačiau šį pavasarį nustatytas kiekis buvo mažiausias per visus 11 stebėsenos metų.
Vertinant pagal regionus, kiek didesniu už vidutinį mineralinio azoto kiekiu (60, 1–65 kg/ha) dirvožemio 0–60 cm sluoksnyje išsiskyrė tik Kėdainių rajonas, vakarinė Kauno rajono dalis ir rytinės Akmenės, Šiaulių ir Radviliškio rajonų dalys. Vidutiniai mineralinio azoto kiekiai (50, 1–60 kg/ha) nustatyti Joniškio, Pakruojo, Pasvalio, Biržų, Panevėžio, Jurbarko rajonuose ir dalyje Raseinių, Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės rajonų. Kituose Lietuvos rajonuose mineralinio azoto nustatyta mažai arba labai mažai.
Vertinant šalies mineralinio azoto kiekį dirvožemyje pagal augintus priešsėlius ir augančius augalus, daugiau jo 0-60 cm sluoksnyje rasta po kaupiamųjų augalų – 62, 8 kg/ha, gerokai mažiau esamų žiemkenčių ir rapsų pasėliuose – 54, 5, dar mažiau po augusių žiemkenčių ir žieminių rapsų – 48, 4 bei vasarojaus – 47, 3 kg/ha. O patys mažiausi kiekiai nustatyti daugiamečių žolių ir ganyklų pasėliuose – 33, 7 kg/ha.
Pasak mokslininkų, azotu reikėtų tręšti pagal augalų poreikį planuojamam derliui, o kur mineralinio azoto nustatyta nedaug – jo normas reikėtų kiek padidinti.
Tikėtina, kad mineralinio azoto atsargos dirvožemyje antroje pavasario pusėje padidės. Tikslų vaizdą apie augančių augalų apsirūpinimą azotu ir kitais elementais pavasario pabaigoje parodys augalų lapų cheminė analizė. Ši analizė pastaraisiais metais tampa neatsiejama intensyvios auginimo technologijos, garantuojančios didelį ir kokybišką derlių bei racionalų trąšų panaudojimą, dalimi.
Kartu su mineraliniu azotu mokslininkai ištyrė ir mineralinės sieros kiekius dirvožemyje. Šiemet 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinės sieros labai mažai ir mažai (mažiau 15, 0 kg/ha) nustatyta 10, 3 proc., vidutiniškai (15, 1–30, 0 kg/ha) – 76, 3 proc., o daug (daugiau 30 kg/ha) – 13, 4 proc. Taigi, didelėje dalyje šalies dirvožemio vyrauja vidutiniai kiekiai mineralinės sieros.
Siera tręšti mažiau reiklius augalus (javus, cukrinius runkelius, bulves, kukurūzus, ankštinius) siūloma 10 kg/ha, o reiklius (rapsus, daugiametes žoles, kopūstines daržoves) – 20 kg/ha. Sieros savo sudėtyje turi kalio sulfatas, amonio sulfatas, kalio magnezija, azoto-sieros trąšos. Taip pat gerai tinka visos kompleksinės trąšos, turinčios daugiau kaip 4 proc. sieros.
ŽŪM info
Publikuota: 2015-03-31 13:47:09
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|