|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Gyvenimas
Dangyra APANAVIČIENĖ
– Šis pirkinys visai nesusijęs su mano gimimo diena, kurios aš nesureikšminu ir paprastai nešvenčiu, – šypsodamasis sakė dekanas V. Gustaitis. – Sklypą Vilkaviškyje įsigijau dar vasario mėnesį, kai Alytuje pardaviau savo tėvų namą, kurį mirdama man paliko mama. Tokia buvo jos ir tėčio, kurį Dievas pasišaukė jau seniai, valia. „Visi vaikai turi savo pastogę, o tu vienintelis – ne“, – savo sprendimą man atiduoti tėviškę paprastai paaiškino mama. Neslėpsime, kad žinia apie dvasininko planus pasistatyti nuosavą būstą kiek netikėta buvo ne tik žurnalistams, bet ir daugeliui parapijiečių. Juk dekanas ir kiti parapijos kunigai turi gražius, jaukius namus – kartu su Vilkaviškio katedra pastatytą ir puikiai įrengtą kleboniją, kurioje visi šiuo metu ir gyvena. Taigi natūraliai kyla klausimas, kodėl prelatui, visą širdį, protą ir energiją atidavusiam jo pastatytai šventovei – Vilkaviškio katedrai, reikia ieškotis kitų namų? – Ateis laikas, kai galbūt aš neturėsiu sveikatos ir jėgų toliau tarnauti. Bus kitas klebonas. Aš žinau savo charakterį ir tikrai neiškęsiu kažko nepasakęs, nepamokinęs. Nors naujasis klebonas tikriausiai viską darys gerai, bet man galbūt atrodys kitaip. Todėl norėčiau gyventi atskirai, nuošaliau, kad niekam nesimaišyčiau ir naujajam parapijos šeimininkui palikčiau laisvas rankas. Jeigu būsiu kviečiamas, bažnyčiai aš tikrai padėsiu, kol galėsiu, sąžiningai eisiu visas kunigo pareigas, – kalbėjo prelatas V. Gustaitis. Namo statybą Radastų gatvėje, kuri yra netoli Vilkaviškio kultūros centro ir remiasi į Šeimenos upelį, dekanas planuoja pradėti jau šiemet. Šią vietą jis pasirinko dėl to, kad netoli iki bažnyčios ir medicinos įstaigų. Pasiteiravus, kam planuoja ateityje palikti savo susikurtus namus, kaip visuomet šmaikštus dekanas į klausimą linksmai atsakė klausimu: „Nejaugi jūs norite mano mirties?..“ Paklaustas, ar neturėjo minčių gyvenimo saulėlydyje sugrįžti gyventi į gimtąją Dzūkiją, prelatas Vytautas Gustaitis atsakė: – Mano širdis – jau Vilkaviškyje. Prie šio miesto aš esu prisirišęs, čia mane pažįsta geriau nei Alytuje, aš čia turiu daug žmonių, į kuriuos galėsiu kreiptis pagalbos, kai man jos reikės. Publikuota: 2015-04-09 11:26:34 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Miestą netrukus papuoš garsios balerinos skulptūra * Dėl kilnaus tikslo Vištytyje bus surengti trys koncertai * Ilgų vakarų rezultatas – kruopščiai nupinti makramė dirbiniai Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|