„Santaka“ / Aktoriaus Donato Banionio šaknys – Vilkaviškyje / Gyvenimas

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimas

Dalinkitės:  


Donatas Banionis su seserimi Danute 1930 m.

Aktoriaus Donato Banionio šaknys – Vilkaviškyje


Vilkaviškio kraštas gali didžiuotis Tautinio Atgimimo veikėjais, rašytojais, poetais, dailininkais. O tai, kad šioje žemėje palikti ir pirmieji garsių aktorių žingsniai, yra dar viena neatrastos krašto istorijos dalis.

Bartninkuose pirmuosius žingsnius žengė aktorė Elvyra Žebertavičiūtė, žinoma iš daugelio lietuviškų kino filmų ir teatro spektaklių. Pilviškiuose gimė kita kino ir teatro legenda – aktorius Bronius Babkauskas.

Balandžio mėnesį 90-metį atšventęs legendinis aktorius Donatas Banionis irgi turi vilkaviškietiško kraujo, nors yra gimęs Kaune. Donato Banionio tėvas kilęs iš Šūklių–Žaliosios apylinkių. Senosiose Žaliosios kapinėse galima rasti keletą antkapių su Banionių pavarde.

Donato motinos Onos gimtinė yra už Vilkaviškio geležinkelio stoties, Giedrių (Bučiūnų) kaime. Ona Blažaitytė-Banionienė (1900–1977 m.) yra palaidota šeimos kapavietėje senosiose Vilkaviškio kapinėse, kiek tolėliau už įspūdingo Babušio žmonos mauzoliejaus.

Apie tėvą D. Banionis savo atsiminimų knygoje rašo mažai. Pats tėvas yra palikęs gan įdomius atsiminimus, iš kurių matyti vingiuotas jo gyvenimo kelias: pogrindinė komunistinė veikla Vilkaviškio apylinkėse, po to emigracija (1929 m.) į Braziliją. Pasak D. Banionio, iš ten grįžęs tėvas „su mama jau nesusiėjo“. Donatas augo su tėvu Kaune, sesuo Danutė su motina – Vilkaviškyje. D. Banionio tėvas, iš profesijos siuvėjas, buvo įsitikinęs, kad sūnus turi rinktis žemišką, paprastą profesiją, tad nuvedė jį į amatų mokyklą studijuoti keramikos. Tačiau vaikiną viliojo teatras. Draugo Vaclovo Blėdžio paakintas Donatas, nebaigęs amatų mokyklos, iškeliavo į Panevėžį pas Juozą Miltinį su viena svajone – vaidinti. Septyniolikmetis aktorius debiutavo K. Binkio spektaklyje „Atžalynas“ suvaidinęs moksleivį Jasių. Teatras ir Panevėžys tapo D. Banionio gyvenimu.


Ar yra D. Banionis lankęs motinos kapą Vilkaviškyje? Čia gyvenantys jo motinos giminės to negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti. O aktoriaus sūnus Raimundas labai nustebo sužinojęs, kad senelė palaidota Vilkaviškyje.

Telefonu pavyko pabendrauti ir su pačiu aktoriumi D. Banioniu. Skambinau vieną penktadienį, apie 10 val. Pasak ragelį pakėlusio sūnaus Raimundo, „tėvelis dar miega“, tačiau netrukus žvaliu balsu šis atsiliepė. Kai paklausiau apie ryšius su Vilkaviškiu, aktorius prisiminė vasaras, kai iš Kauno vasaroti pas senelius Giedrių kaime jį ir sesutę atveždavo mama: „Prisimenu, kad seneliai gyveno netoli geležinkelio ir atvažiavę iš stoties eidavome pas juos Žaliosios–Naumiesčio kryptimi. Tuomet man buvo gal penkeri šešeri metukai.“
Donato tėvas Juozas dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare ir tarnaudamas carinėje kariuomenėje atsidūrė Rusijoje, kur užsikrėtė revoliucinėmis idėjomis. Grįžęs Vilkaviškyje įsitraukė į pogrindinę veiklą.


Donato tėvas Juozas dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare ir tarnaudamas carinėje kariuomenėje atsidūrė Rusijoje, kur užsikrėtė revoliucinėmis idėjomis. Grįžęs Vilkaviškyje įsitraukė į pogrindinę veiklą. Tarybiniais metais išleistoje „Mažojoje lietuviškoje enciklopedijoje“ rašoma, kad D. Banionio tėvas pokario metais dirbo ūkinį-partinį darbą Žaliojoje. „Taip, jis buvo žymus komunistinis veikėjas. Tik tėvo gimtinė ne Vilkaviškyje, o Skriaudžiuose“, – patikslino aktorius.


Baigdamas pokalbį D. Banionis pasiūlė: „Kai būsi Vilniuje, užeik, paplepėsim.“ Sūnus Raimundas sakė, kad tėvelis silpsta, šlubuoja jo atmintis. Tačiau kalbant telefonu aktoriaus balsas skambėjo kaip legendiniame filme „Niekas nenorėjo mirti“.







Antanas ŽILINSKAS



Galerija: Banionių pėdsakais




Publikuota: 2015-04-22 09:28:13

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Greičiau užbaigti darbus siekia ir patys rangovai
* Per metus ūkininkų sąjunga tapo aktyvi ir matoma
* Grandine užtverta teritorija gyventojams kelia klausimų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai