„Santaka“ / Sulopytas sveikatos draudimas / Nuomonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda kalėdines sidabrines eglutes Pūstapėdžiuose. Tel. 0 698 41 635.
Galioja iki: 2024-12-09 13:08:10



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

Dalinkitės:  


Sulopytas sveikatos draudimas

Rūta Vainienė


Nors Lietuvos Respublikos Konstitucija ir numato piliečiams nemokamą medicinos pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose, puikiai žinome, kad nemokamas būna tik sūris pelėkautuose.

Tariamai nemokama sveikatos priežiūra yra finansuojama mūsų mokamomis privalomojo sveikatos draudimo įmokomis. Už dirbančiuosius asmenis įmokas sumoka darbdavys, tam tikros kategorijos gyventojai yra draudžiami valstybės lėšomis. Likę gyventojai įmokas turi sumokėti patys. Sumokėti minimalią 27 eurų per mėnesį įmoką privalo net tie, kurie nevykdė jokios veiklos ir neturėjo jokių pajamų. Net Lietuvos gyvenantys užsieniečiai turi draustis privalomuoju sveikatos draudimu. Idealiu atveju, pagal įstatymą, kiekvienas Lietuvoje gyvenantis asmuo turėtų būti juo apdraustas.

Tačiau, kaip rodo Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registras, taip nėra. Lietuvoje apie 190 tūkstančių gyventojų yra nedrausti ne mėnesį, ne du, o daugiau nei vienerius metus. Kone 100 tūkstančių asmenų nebuvo drausti ilgiau nei penkerius metus, o apie 20 tūkstančių – nedrausti niekada. Apie 30 tūkstančių asmenų nedrausti mažiau nei vienerius metus. Jei visi šie asmenys norėtų gauti „nemokamas“ medicinos paslaugas, jiems pakaktų sumokėti minimalią vieno mėnesio sveikatos draudimo įmoką – 27 eurus, ir jie galėtų keliauti į gydymo įstaigą lygiomis teisėmis kartu su visais kitais, kurie įmokas mokėjo taip, kaip reikalauja įstatymas.
Sumanymas kontroliuoti sumokėtus mokesčius ties paslaugos gavimo vieta yra puikus tik tuo atveju, jei siekiama palengvinti mokesčių administratorių darbą. Ko neišgaudo mokesčių rinkėjų rėtis, gal „susems“ patys medikai?



Seimo sveikatos reikalų komitetas nusprendė ištaisyti tokią „tvarką ir betvarkę viename“, tad pasiūlė pakeisti Sveikatos draudimo įstatymą ir numatyti, kad jei asmuo turi sveikatos draudimo įmokų skolų, jo draudimas įsigaliotų tik tuomet, jei jis sumokėtų savo penkerių metų skolas. Taigi, tas įmokas, kurias dabar administruoja Sodra ir Mokesčių inspekcija, dar kontroliuotų ir pati gydymo įstaiga, į kurią toks skolininkas kreipėsi. Gydymo įstaiga dabar gali pasakyti „ne“ tik tam, kuris nemokėjo draudimo įmokų praėjusį mėnesį. Jei įstatymas bus priimtas – gydymo įstaiga galės pasakyti „ne“, jei pacientas turi skolų per pastaruosius penkerius metus.

Taip išeitų, kad įmokų sistema nesikeistų, keistųsi tik įmokų administravimas, ir lemiamu kontrolieriumi taptų ne mokesčių administratorius – t.y. Sodra ir VMI, o gydymo įstaigos priėmimo skyrius. Sumanymas kontroliuoti sumokėtus mokesčius ties paslaugos gavimo vieta yra puikus tik tuo atveju, jei siekiama palengvinti mokesčių administratorių darbą. Ko neišgaudo mokesčių rinkėjų rėtis, gal „susems“ patys medikai?

Dalį skolininkų – tikrai susems. Įsivaizduokime emigrantą, nes siūlomi pakeitimai didžiąja dalimi juos ir palies. Atvyksta jis į gydymo įstaigą. Paaiškėja – skolingas. Natūralu, pasidomės, kiek turi sumokėti. Mokėtina suma bus apie 1500 eurų, jei bus nemokėjęs visus penkerius metus. Štai tada jis ir spręs, ką daryti: mokėti skolą į privalomojo sveikatos draudimo fondą, mokėti tiesiogiai gydymo įstaigai už paslaugą, ar ieškoti kelio sumokėti gydytojui. Apsisprendimą nulems tai, kuri suma bus mažiausia, štai ir visa naujos tvarkos „ekonomika“. Sveikatos draudimo fondas gaus atsijotus „brangius“ ligonius, tad privalomojo draudimo sistema ir toliau liks nesubalansuota. Taip visada būna, kai privalomojo sveikatos draudimo sistemą visus du jos galiojimo dešimtmečius norima tik lopyti, nors akivaizdu, kad būtų laikas siūdinti naują rūbą.





Publikuota: 2015-05-28 10:31:58

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Nepiktybiškas nusižengimas gali kainuoti teises
* Rajone – gatvių pavadinimų pokyčiai
* Vilkaviškio stalo tenisininkai nenori užleisti iškovotų aukštų pozicijų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kokios priemonės Jus motyvuoja darbe?
Piniginės išmokos.
Karjeros galimybės.
Gera atmosfera kolektyve.
Laisvadieniai.
Nemotyvuoja niekas.



Kalbos patarimai

Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?
Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai