„Santaka“ / Visi į nudistų pliažą arba kam nepatinka „šlamantys“? / Nuomonės

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Parduoda 2,25 ha dirbamos žemės Lakštučių kaime. Tel. 0 615 26 489.
Galioja iki: 2024-11-15 09:30:48



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Nuomonės

Dalinkitės:  


Dalis banke, dalis – piniginėje, ir tik taip žmogus jaučiasi apsaugojęs savo pinigus.

Lijanos DULSKYTĖS nuotr.


Visi į nudistų pliažą arba kam nepatinka „šlamantys“?


Finansų ministerija tęsia kovą prieš grynųjų pinigų naudojimą. Ji teiks Vyriausybei Mokėjimų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama mažinti atsiskaitymus grynaisiais, skatinama daugiau naudotis elektroninėmis priemonėmis, tuo pat metu – mažinti bankų įkainius už paslaugas. Kaip žinome, jau kovo mėnesį Seime buvo svarstytas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas. Buvo pasiūlyta apriboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais tarp fizinių asmenų, jei jie viršija 5 tūkstančius eurų ir juridinių asmenų, jei jie viršija 3 tūkstančius eurų. Įstatymas dar nepriimtas. Tačiau jau nuo šių metų galioja kitas reikalavimas – būtina notarinė sutarties forma paskoloms grynaisiais pinigais, kurių suma viršija 3 tūkstančius eurų.

Kam naudingas sandorių grynaisiais pinigais ribojimas, ko juo siekiama? Visų pirma pradėkime nuo to, kad žmogui yra naudinga turėti pasirinkimą, kaip jam atsiskaitinėti ir vykdyti sandorius. Tikrai yra daug žmonių, kuriems pinigai kortelėje, elektroniniai pinigai ir net virtualios valiutos yra suprantamos, patogios ir nesukelia sunkumų. Tokius pinigus jie renkasi savanoriškai, dėl patogumo, ir natūralu – bet koks grynųjų ribojimas šiems žmonėms įtakos neturės.



Yra žmonių, ir kaip parodė litų keitimo į eurus procesas, tokių žmonių yra labai nemažai, kuriems vieninteliai tikri pinigai yra tie popieriniai, šlamantys. Nėra ko šiais žmonėmis piktintis. Visų pirma dėl to, kad visa pinigų istorija yra ne kokių nors bankinių įrašų istorija, o to, ką galima paimti į rankas, pačiupinėti, o kadais – net buvo mėginama kąsti, siekiant įsitikinti pinigų tikrumu. Pridėkime dar bankus, nusinešusius ne vienos įmonės ir ne vienos šeimos santaupas – ir turėsime daug žmonių, kuriems pinigai banke – tik iš reikalo. Visada yra tokių, kurie savo riziką išskaido. Dalis banke, dalis – piniginėje, ir tik taip žmogus jaučiasi apsaugojęs savo pinigus. Yra ir tokių, kurių netenkina bankų siūlomas privatumas. Tokie žmonės atsiskaito grynaisiais, nes nenori, kad kokia nors proga kas nors imtų tyrinėti, kiek jis sumokėjo ginekologui, o kiek – stomatologui. Juk banke – tarsi nudistų pliaže, esant reikalui, institucijos apžiūrės iš visų pusių.

Ką gi sako valdžia savo ribojimas? Ji sako – ne žmogau, nuo šiol tu nebegalėsi rinktis, dabar mes nuspręsime, kaip tu privalai atsiskaitinėti, vadinasi – tokia forma turi laikyti savo pinigus. Kodėl? Todėl, kad „mes“, valdžia, turime savų motyvų. Finansų ministerija kategoriškai atmeta, kad toks sprendimas bus naudingas bankams. Jis, žinoma, bankams bus naudingas, nes bankai neslepia – su grynaisiais pinigais daug vargo. Pajamas juk galima uždirbti paprasčiau – darant elektroninius įrašus. Finansų ministerija atsako – mes apribosime bankų įkainius, kad šie naudos neturėtų. Taigi, pagrindinis ir vienintelis grynųjų ribojimo tikslas – kova su šešėliu, su nemokančiaisiais mokesčių. Iš paskos seka mados reikalo argumentas – atsiskaitymus grynaisiais riboja daugelis Europos valstybių.
Pagrindinis ir vienintelis grynųjų ribojimo tikslas – kova su šešėliu, su nemokančiaisiais mokesčių. Iš paskos seka mados reikalo argumentas – atsiskaitymus grynaisiais riboja daugelis Europos valstybių.



Kad pagrįstų tokio radikalaus sprendimo būtinumą, institucijos turėtų atsakyti į kelis klausimus. Ar būtina suvaržyti visų žmonių teisę pasirinkti ir padaryti esminę intervenciją į pinigų ūkį tik todėl, kad valdžia vis dar prastai renka mokesčius? Šešėlis mėgsta grynuosius, bet grynuosius mėgsta, ir pavyzdžiui - pensininkai. Tad - ar adekvatu kirsti iš peties? Ar tai atitinka rizikos vertinimu pagrįstą ekonomikos reguliavimą? Ar išmėginti kiti mokesčių surinkimo keliai būtent ten, kur slepiami mokesčiai, o ne ten, kur žmogus tiesiog saugosi banko rizikos? Kaip bus matuojama šios intervencijos nauda, ar ji tinkama gaudyti kontrabandą? Ar valdžia nuo šiol garantuos, kad bankai nebankrutuos? Ir jei atsakymai į šiuos klausimus pasirodytų nepakankami, gal vis tik derėtų susilaikyti nuo madų vaikymosi tokiame svarbiame sektoriuje.



Rūta Vainienė



Publikuota: 2015-06-10 11:41:58

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Senąjį sodą papuošusios sūpynės – dovana miestui
* Kapinių prižiūrėtojai darbo turi ne tik prieš Vėlines
* Verslo kryptį padiktavo gyvenimo būdas
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip reagavote į Donaldo Trampo pergalę JAV prezidento rinkimuose?
Apsidžiaugiau.
Apėmė nerimas.
Laukiu, ką parodys ateitis.
Dėl to nesuku galvos.



Kalbos patarimai

Dėl konstrukcijos „tai yra apie“
Dažnai girdime sakinius „Apie ką šis gyvenimas?“ ar „Demokratija yra apie tai.“ Tai yra pažodiniai vertiniai iš anglų kalbos, tokios konstrukcijos nebūdingos lietuvių kalbos gramatikai. Mūsų kalboje esama kitų priemonių prasmės ar tikslo reikšmei nusakyti, pvz.: „Kokia šio gyvenimo prasmė?“ arba „Demokratijos esmė yra...“.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai