„Santaka“ / Afrikinis kiaulių maras smogė šalies ekonomikai / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  


BFL nuotr.


Afrikinis kiaulių maras smogė šalies ekonomikai


Afrikinis kiaulių maras (AKM) kiaulių ūkyje paskutinį kartą buvo nustatytas prieš metus, tačiau ši liga nė nesiruošia trauktis ne tik iš Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių.

Lietuvoje nuo šių metų pradžios užregistruota daugiau kaip 40 vietų, kuriose rasti nugaišę ar nušauti AKM sergantys šernai, Latvijoje – 180 vietų, Estijoje – 112, Lenkijoje – 39. Afrikinis kiaulių maras ne tik smarkiai mažina kaimo žmonių iki šiol gautas pajamas, bet ir kerta stiprų smūgį valstybių ekonomikai.

Afrikinis kiaulių maras – ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga. Maro virusas plinta žaibiškai, nepriklausomai nuo metų laiko, kiaulių amžiaus ar veislės. Jis atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui. Virusas perduodamas tiesioginio ir netiesioginio kontakto būdu: per apkrėstą inventorių, rūbus, transportą, pašarus, pašarinius priedus, žaliavas ir pan. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad siekiant išvengti AKM išplitimo kiaulių ūkiuose, ypač svarbu laikytis biologinės saugos reikalavimų kiaulių laikymo vietose.



Afrikiniu kiaulių maru serga tik naminės ir laukinės kiaulės, šernai. Šia liga žmogus nesusirgs, net jei suvalgytų užkrėstos mėsos. Tačiau tokią mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba užtikrina, kad Lietuvoje parduodama kiauliena yra saugi vartoti.

Dėl afrikinio kiaulių maro patirti nuostoliai – didžiuliai. Kiaulių laikytojams, kurie valdžios institucijos nurodymu vykdė priverstines AKM prevencijos arba AKM židinio likvidavimo priemones ir patyrė papildomas išlaidas ar nuostolius, per 2013–2015 m. buvo išmokėta daugiau nei 1, 7 mln. eurų kompensacijų. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos duomenimis, profesionalūs augintojai per aštuonis mėnesius iki birželio 1 d. dėl kiaulių supirkimo kainų skirtumo III buferinėje zonoje patyrė beveik 400 000 eurų dydžio nuostolius.
Dėl afrikinio kiaulių maro patirti nuostoliai – didžiuliai. Kiaulių laikytojams, kurie valdžios institucijos nurodymu vykdė priverstines AKM prevencijos arba AKM židinio likvidavimo priemones ir patyrė papildomas išlaidas ar nuostolius, per 2013–2015 m. buvo išmokėta daugiau nei 1,7 mln. eurų kompensacijų.



Žemės ūkio ministerija nuolat ieško sprendimų dėl afrikinio kiaulių maro ir į pagalbą telkia Lietuvos, ES ir kitų šalių institucijų atstovus. Jau šį penktadienį už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis kartu su Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrais Vilniuje aptars afrikinio kiaulių maro situaciją ir galimus tolesnius sprendimus dėl afrikinio kiaulių maro padarinių regione šalinimo.







ŽŪM info



Publikuota: 2015-07-10 10:30:54

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis
* Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Teikdami GPM deklaraciją paremiate tą patį ar vis kitą paramos gavėją?
Kasmet remiu tą patį.
Paremiu vis kitą.
Elgiuosi įvairiai.
Paramos neskiriu niekam.
Pajamų nedeklaruoju.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai