|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Laisvalaikis
|
|
|
Vakar duris atvėrė naujas Salantų regioninio parko lankytojų centras.
Lankytojų čia laukia įrengta ekspozicija „Ledynmečio pėdsakai“, pristatanti šio krašto unikalumą. Maždaug prieš 20 tūkst. metų slinkęs paskutinis ledynas suformavo Minijos, Salanto ir Erlos upių senslėnius bei natūralius riedulynus.
Išskirtinis Salantų regioninio parko bruožas – tundros kraštovaizdį primenantys riedulynai – kadagynai. Tik čia galima pasigėrėti storiausiu ir seniausiu Lietuvoje kaštonu. Kraštovaizdžio savitumą paryškina Kartenos ir Imbarės piliakalniai, ant kurių stovėjo senosios kuršių pilys. Maždaug prieš 20 tūkst. metų slinkęs paskutinis ledynas suformavo Minijos, Salanto ir Erlos upių senslėnius bei natūralius riedulynus.
Regioniniame parke gausu pavienių stambių riedulių, vienas jų – penktas pagal dydį akmuo Lietuvoje – Šilalės kūlis. Šauklių riedulyne slūgso apie 300 tūkst. kv. metrų riedulių, didžioji dalis atslinko iš Švedijos ir Alandų salų. Beveik pusė visų – granito atmainos. Riedulyne vyrauja iki 1 metro skersmens akmenys, bet yra ir siekiančių 3 metrus.
Ledyno tema lankytojų centro ekspozicijoje atskleidžiama stilizuotu reljefu, formuojamu ant lubų ir apjungiančiu visus centro kampelius, kuris simbolizuoja šioje saugomoje teritorijoje esančias atodangas, suformuotas ledynmečio periodu. Visur gausu riedulių bei kerpių motyvų. Kerpės, augančios ant akmenų, simbolizuoja ilgaamžiškumą, perpasakoja per tūkstančius metų gamtoje vykusius pokyčius.
Vakar duris atvėrė naujas Salantų regioninio parko lankytojų centras. |
Lankytojų čia laukia įrengta ekspozicija „Ledynmečio pėdsakai“, pristatanti šio krašto unikalumą. Maždaug prieš 20 tūkst. metų slinkęs paskutinis ledynas suformavo Minijos, Salanto ir Erlos upių senslėnius bei natūralius riedulynus.
Išskirtinis Salantų regioninio parko bruožas – tundros kraštovaizdį primenantys riedulynai – kadagynai. Tik čia galima pasigėrėti storiausiu ir seniausiu Lietuvoje kaštonu. Kraštovaizdžio savitumą paryškina Kartenos ir Imbarės piliakalniai, ant kurių stovėjo senosios kuršių pilys.
Maždaug prieš 20 tūkst. metų slinkęs paskutinis ledynas suformavo Minijos, Salanto ir Erlos upių senslėnius bei natūralius riedulynus.
Regioniniame parke gausu pavienių stambių riedulių, vienas jų – penktas pagal dydį akmuo Lietuvoje – Šilalės kūlis. Šauklių riedulyne slūgso apie 300 tūkst. kv. metrų riedulių, didžioji dalis atslinko iš Švedijos ir Alandų salų. Beveik pusė visų – granito atmainos. Riedulyne vyrauja iki 1 metro skersmens akmenys, bet yra ir siekiančių 3 metrus.
Ledyno tema lankytojų centro ekspozicijoje atskleidžiama stilizuotu reljefu, formuojamu ant lubų ir apjungiančiu visus centro kampelius, kuris simbolizuoja šioje saugomoje teritorijoje esančias atodangas, suformuotas ledynmečio periodu. Visur gausu riedulių bei kerpių motyvų. Kerpės, augančios ant akmenų, simbolizuoja ilgaamžiškumą, perpasakoja per tūkstančius metų gamtoje vykusius pokyčius.
Publikuota: 2015-08-03 14:43:05
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|