„Santaka“ / Kodėl vokiečių kariuomenė ketverius metus buvo Suvalkijoje? / Istorija

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.
Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23



Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

Dalinkitės:  


K. Vanago (BFL) nuotr.


Kodėl vokiečių kariuomenė ketverius metus buvo Suvalkijoje?


Suvalkijos krašto istorija gerokai skiriasi nuo visos Lietuvos, o vokiečių palikta žymė šiame regione jaučiama ir šiandien. Taip mano Vilkaviškio krašto muziejaus muziejininkas istorikas Antanas Žilinskas.

LRT RADIJO klausytoja Aleksandra susidomėjo Suvalkijos krašto istorija. „Sako, kad 1940 m. liepos mėnesį Amerika mums padėjo. Bet ką darė vokiečiai keturis metus Lietuvoje? 1940 m. birželio 14 d. Lietuva jau buvo pilna Vermachto kareivių. Tai kaip čia dabar yra? Paaiškinkite, prašau, ką veikė vokiečių kariuomenė ketverius metus Suvalkijoje?“ – prašo klausytoja.

Vilkaviškio krašto muziejaus muziejininkas, istorikas A. Žilinskas sako, kad Suvalkijos regionas turi išties kitokią istoriją nei visos Lietuvos regionas.
Suvalkijos regionas turi išties kitokią istoriją nei visos Lietuvos regionas.


„Žinome, kad, kai didžiosios valstybės – Vokietija ir Sovietų Sąjunga – dalinosi Lietuvos teritoriją, Suvalkija buvo palikta Vokietijai. Tik 1940 m. sausio mėnesį buvo perpirkta ir atiteko tuometinei Sovietų Sąjungai“, – aiškina istorikas. Karo pradžia, kai Vokietija įžengė į Lietuvos teritoriją, buvo 1941 m. birželio 22 d. „Ir jau ryte Kybartuose iš tiesų buvo vokiečių kariuomenė, bet ten gana stipriai pasipriešino raudonarmiečių pasienio postas, ir vokiečiai iš dalies apėjo Kybartus. Pasipriešinimo židinys prie pat sienos buvo nuslopintas tik vėliau“, – pasakoja A. Žilinskas.



Plačiau skaitykite čia



Publikuota: 2015-08-11 10:14:11

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis
* Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kaip vertinate idėją keisti kelio ženklų dizainą?
Seniai reikėjo tą padaryti.
Tai būtų tik lėšų švaistymas.
Keiskime, kai bus atliekamų pinigų.
Man tai nerūpi.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai