|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Istorija
Monografiją „Vištytis“ pristatė jos kūrėjai: literatūrologė dr. Žydronė Kolevinskienė ir karo medikas Vilius Kočiubaitis.Autorės nuotr. Dangyra APANAVIČIENĖ
Tiesiai iš spaustuvės atvežtą dvitomį kraštiečiams pristatė leidinio sudarytojai – Vilius Kočiubaitis ir Žydronė Kolevinskienė, įspūdžiais dalijosi straipsnių autoriai. Kaip ir pažadėjo renginį pradėjusi jo vedėja Rima Gagienė, popietė buvo jauki ir prasminga. Išpuoštoje, ežero pakrantę primenančioje bendruomenės salėje nestigo šiltų susitikimų, jausmingų prisiminimų, meile gimtajam miesteliui persunktų melodijų bei įspūdžių, patirtų renkant medžiagą ir ruošiant Vištyčio kraštui, jo istorijai ir žmonėms skirtą leidinį. Kaip sakė šios knygos iniciatorius ir vienas iš rengėjų Vilius Kočiubaitis, monografijos „Vištytis“ užuomazgos radosi gal prieš 12 ar 13 metų. Susidomėjęs gimtojo miestelio istorija tąsyk jis susitiko su tuometine Vištyčio vidurinės mokyklos pedagoge kraštotyrininke Birute Mardosaite, apsilankė jos įruoštame mokyklos muziejuje ir ėmėsi kurti Vištyčiui skirtą interneto svetainę. „Kai internetinį puslapį užpildžiau, nežinojau, ką toliau daryti. Panaudodamas sukauptą istorinę medžiagą nusprendžiau parašyti romaną apie Vištytį, o vėliau supratau, kad reikia rengti ir istorinę knygą“, – apie leidinio idėją pasakojo V. Kočiubaitis. „Man pavyko suvienyti trijų puikių žmonių – Birutės Mardosaitės, Žydronės Kolevinskienės ir kraštiečio Donato Kazlausko, kuris buvo pagrindinis leidinio rėmėjas, gerumą, profesionalumą bei jėgas ir išleisti šią monografiją. Aš buvau tik techninis darbuotojas, ruošiantis straipsnius“, – nesureikšmindamas savo vaidmens ir nė kiek nesididžiuodamas kukliai kalbėjo V. Kočiubaitis. Nors didžiuotis tikrai yra kuo. Niekas nesuskaičiuos, kiek laiko ir pastangų šis kuklus, be galo savo gimtinę mylintis vyras paaukojo nors ir mėgstamai, bet su tiesioginiu darbu bei profesija nė kiek nesusijusiai veiklai. Monografija „Vištytis“ – tai dviejų bendraminčių: karo mediko, ištikimo Vištyčio krašto metraštininko V. Kočiubaičio ir vilnietės literatūrologės dr. Ž. Kolevinskienės – bendro darbo rezultatas. Pristatydama leidinį bendraautorė Ž. Kolevinskienė pažymėjo, kad monografija turėjo apimti ilgą ir turtingą Vištyčio krašto istoriją – nuo priešistorės iki šių dienų. Pirmoje dalyje atskleistos praeities istorijos slinktys ir vingiai, o antroje publikuojami straipsniai apie dabartinį Vištyčio gyvenimą ir žmones. Knygos autorė pasidžiaugė Dalios Raicevičiūtės sprendimu viršeliui panaudoti senąsias Vištyčio nuotraukas. „Pirmosios knygos viršelį puošia ribinio pasienio miestelio nuotrauka, o antrosios knygos viršelyje įamžintos kelios kartos: vaikai ir suaugusieji. Viešojoje erdvėje matomi tik vyrai, mat tuometinėms moterims buvo skirta namų erdvė. Todėl labai džiaugiuosi, kad knygoje yra daug moterų autorių straipsnių“, – leidinio iliustracijas savaip interpretavo mokslininkė. Vilius KOČIUBAITIS – medikas, Lietuvos kariuomenės majoras, misijų Afganistane dalyvis, knygos „Miestelis, kuris buvo Jo“ autorius, Vištyčio internetinio puslapio ir miestelio „Facebook“ paskyros kūrėjas. Žydronė KOLEVINSKIENĖ – Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto dekanė, Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros docentė, humanitarinių mokslų daktarė. Iš viso monografijoje paskelbta 29 autorių straipsniai, kurie parašyti remiantis archyvų faktais, autentiškais liudytojų pasakojimais, kitais šaltiniais. Daugiausia leidinyje – V. Kočiubaičio ir Ž. Kolevinskienės publikacijų. Taip pat pateikti gerbiamų vištytiečių Birutės Mardosaitės, Vytauto Zdanavičiaus, Petro Keidošiaus, Reginos Mecutienės ir kitų autorių rašiniai. Kai kurie iš autorių bei monografijoje aprašytų iš Vištyčio kilusių žymių žmonių dalyvavo ir renginyje. Džiaugėsi gimtojo krašto žmones aplankę žinomi skulptoriai, dailininkai Juozas Kalinauskas, Juozas Šlivinskas, Bronius Leonavičius, praeityje Vištytį garsinusi sportininkė Virginija Kartavičiūtė-Rutkauskienė, jau minėtas mecenatas, orientavimosi sporto meistras D. Kazlauskas ir kiti. Mokytoja B. Mardosaitė dėkojo savo buvusiam mokiniui V. Kočiubaičiui už meilę gimtinei. Ji sakė esanti nepaprastai laiminga, kad po kruopelytę surinkta ir mokyklos muziejaus aplankuose nusėdusi kraštotyrinė medžiaga pagaliau sugulė į knygą, kurią, pasak pedagogės, reikėtų laikyti paminklu Vištyčio kraštui ir jo žmonėms. Monografija „Vištytis“ – solidus, gausiai nuotraukomis iliustruotas, didžiulės apimties leidinys, kurį sudaro dvi dalys. Kiekviena jų apima daugiau nei po 600 puslapių. Tačiau leidinio autoriai apgailestavo, kad vis tiek ne visi spaudai parengti straipsniai tilpo į monografiją. Ypač leidėjams apmaudu, jog į šalį teko atidėti knygnešystės temos publikacijų bloką, kai kuriuos kitus straipsnius. Taigi, akivaizdu, kad leidėjams po truputį teks pratintis prie minties apie tęsinį, nes likusi medžiaga natūraliai gulasi į trečiąją monografijos dalį. Renginiui baigiantis monografijos autoriai nuoširdžiai padėkojo rėmėjams ir visiems žmonėms, kurie prisidėjo, jog šis unikalus kūrinys gimtų ir pasiektų skaitytoją, užrašė linkėjimus jį įsigijusiems dalyviams. Publikuota: 2015-08-25 11:02:14 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|