|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Karjera
Netrukus paskutinėje gimnazijos klasėje mokslus krimsianti Urtė Andriuškevičiūtė savo ateities su modelio darbu nesieja.Nuotr. iš asmeninio archyvo Eglė KVIESULAITIENĖ
Septyniolikmetė Urtė tvirtina apie modelio karjerą nemąstanti, o dabartinę savo veiklą vadina hobiu ir tiesiog gyvenimo pamėtėta puikia galimybe. Būsima „Aušros“ gimnazijos abiturientė dėl blizgaus podiumo tikrai neketina praleidinėti pamokų ir rimtai kibs į mokslus, kad galėtų įgyvendinti su daug žemiškesne profesija susijusias svajones. Tačiau jau trečią vasarą merginos atostogos prabėga vaikštant podiumu, fotografuojantis bei filmuojantis reklamoms, įvairiems projektams, žurnalų viršeliams. O jos darbui skirtų ir sukauptų fotonuotraukų albumas jau sveria ne vieną kilogramą. Urtė prisimena, kaip prieš trejus metus, dar būdama keturiolikmetė, nedrąsiai pildė pirmąją modelių agentūros anketą. Tai padaryti paskatino giminaitis, supratęs, kad aukšta, dailių bruožų paauglė turi perspektyvų grožio pasaulyje. Netrukus vilkaviškietė gavo teigiamą modelių agentūros atsakymą ir buvo pakviesta susitikti su savo agente Vilniuje bei pasirašyti penkerių metų sutartį, kurioje pasižadėjo per tą laiką, nesuderinusi su agentūra, nekeisti išvaizdos – šukuosenos, plaukų spalvos, nesigražinti tatuiruotėmis ir pan. Urtė puikiai prisimena pirmąsias fotosesijas Lietuvoje, kai viskas buvo nauja, trūko pasitikėjimo savo jėgomis ir drąsos. Tačiau tai buvo be galo įdomu ir žadėjo puikų gyvenimo nuotykį. Jau po pirmųjų nedidelės patirties metų penkiolikmetė Urtė išvyko dirbti į mados sostinę Milaną (Italija). Mergina prisimena, kad buvo labai sunku: ilgėjosi namų ir artimųjų, turėjo pati susigaudyti milijoniniame mieste, gyventi savarankiškai ir kasdien važinėti į „kastingus“ (modelių atrankas), kur ne visuomet laukė malonios emocijos. – Ši kelionė mane labai užgrūdino ir subrandino. Buvau priversta suaugti, nes šalia nebuvo tėvų, draugų, artimųjų, – pasakojo U. Andriuškevičiūtė. – Viską teko spręsti savarankiškai ir atsakingai: pačiai rūpintis maistu, buitimi, nusigauti į reikiamą vietą ir suspėti nustatytą valandą, nors kartais kelių „kastingų“ laikas kone sutapdavo. Septyniolikmetė Urtė tvirtina apie modelio karjerą nemąstanti, o dabartinę savo veiklą vadina hobiu ir tiesiog gyvenimo pamėtėta puikia galimybe. Kai po metų Urtę vėl pasirinko viena iš Milano modelių agentūrų, mergina dideliame Italijos mieste jau jautėsi kaip namuose – niekas nebegąsdino ir nebestebino. Dvi vasaras Milane dirbusi septyniolikmetė sako, jog dabar šiame mieste orientuojasi geriau nei Vilniuje ar Kaune. Tačiau kai šią vasarą nuvyko dirbti į Bankoką Tailande, vėl teko išgyventi nežinomybės jausmą. – Pirmąsias dienas Bankokas man visiškai nepatiko, patyriau kultūrinį šoką. Stebino skurdo ir prabangos kontrastai, kuklūs, uždari žmonės, – prisiminė vilkaviškietė. – Tačiau netrukus prie visko pripratau ir įsimylėjau šį miestą. Sužavėjo jo auksu spindintis grožis, didinga architektūra, tarsi iš kino filmų nužengę šventikai, visur tvyrantis smilkalų kvapas, gurmaniškas maistas ir net parkuose ramiai vaikščiojantys... varanai. O žmonės, nors ir ne tokie atviri kaip europiečiai, pasirodė turintys kitų puikių savybių. Bankoke teko priprasti ir prie kiek kitokių darbo subtilybių. Italijoje modeliams dažniausiai tekdavo fotografuotis žurnalams. Merginos su agentūra palaikė labai šiltus santykius, jomis rūpindavosi agentai, kurie suteikdavo informacijos apie transporto maršrutus, kavines, ieškodavo, jei šios ilgiau užtrukdavo, domėdavosi, ar nenutiko kas blogo, net saugodavo nuo įkyrių gerbėjų. Tačiau Italijoje buvo didžiulė modelių konkurencija, nes agentūroje dirbo šimtas merginų, todėl darbo gauti buvo sunkiau. Bankoko agentūroje, kurioje dirbo Urtė, buvo tik septynios merginos, todėl teko daugiau dirbti. Modeliai dažniau filmuodavosi televizijos reklamoms, fotografuodavosi katalogams, žurnalams. Urtė juokauja, kad Tailande europietės manekenės jautėsi išskirtinės, nors tikrai nesulaukdavo tokio dėmesio kaip Italijoje, kur tiesiog gatvėje vyrai kalbino, graibstė už rankų ir žarstė komplimentus. Azijiečiams europietės merginos pasirodė kaip egzotika – šviesiaplaukės, visa galva už vietinius gyventojus aukštesnės būtybės. – Tačiau dirbti buvo įdomiau Bankoke. Mes fotografavomės įspūdingiausiose miesto vietose, į kurias plūsta turistai. Turėjome galimybę ir pačios pakeliauti, apžiūrėti šalį, – sakė U. Andriuškevičiūtė.
Galerija: Urtės fotosesijos
Publikuota: 2015-09-11 10:49:35 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Vilkaviškio autobusų stotis – tvariausias pastatas Pabaltijy * Sostinė nesužavėjo: kybartietis į gimtinę parsivežė ir žmoną * Augant susirgimų skaičiui žmonės turi patys apsispręsti dėl skiepų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|