|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kraštiečiai
|
|
|
Andriui Ciganskui (pirmas dešinėje) su kolegomis lietuviais Graikijos keliuose tekdavo patruliuoti ir naktį.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Kybartų užkardoje tarnaujantis Andrius Ciganskas neseniai grįžo iš misijos Graikijoje. Drauge su kolegomis iš kitų šalių pasienietis padėjo graikų pareigūnams ieškoti nelegalių imigrantų.
Padėtų ir mums
Tik prieš savaitę iš Graikijos grįžęs Andrius dar gyvena kelionės nuotaikomis. Jau į ne pirmą misiją Europos Sąjungos valstybėse vykstantis patyręs pasienietis neslepia, kad talkinant kolegoms užsienyje tenka patirti ir sudėtingų situacijų, tačiau viešinti jas per žiniasklaidą draudžiama. Vis dėlto ši misija kiek skyrėsi nuo ankstesnių, mat teko spręsti dabar Europoje itin aktualią nelegalių migrantų problemą.
Misijas užsienio šalyse pasieniečiams organizuoja Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos išorės sienų valdymo agentūra „Frontex“. Ji atsakinga už tai, kad esant kritiškai situacijai bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje būtų sutelktos pajėgos šiai padėti. Pastaruoju metu kritiška padėtis susidarė Graikijoje, į kurią imigrantai plūsta ir jūros, ir sausumos keliais. Tačiau prireikus „Frontex“ specialiosiomis priemonėmis aprūpintus pareigūnus atsiųstų ir į mūsų šalį.
Rūpestis – ginklai
Operacijoje, kuri vadinosi „Rex Exercise 2015“, dalyvavo ne tik lietuvių bei graikų pareigūnai, bet ir vokiečiai, suomiai, prancūzai, slovakai, rumunai. Be Andriaus, drauge dirbo dar keturi pareigūnai iš Lietuvos. Tačiau su kolegomis Kybartų užkardos pasienietis susipažino tik oro uoste, kai pamatė jų rankose specialius lagaminėlius, kuriais transportuojami ginklai.
Nors kelionė vyko sklandžiai, Andrius nenori net prisiminti, kiek rūpesčių pridarė drauge gabenami tarnybiniai ginklai. Pareigūnas sakė visą laiką stresavo, mat bandė įsivaizduoti, kas būtų, jei perkraunant bagažą tranzitiniuose oro uostuose ginklas pasimestų ar nukeliautų į kitą lėktuvą, kaip neretai atsitinka su lagaminais. Laimei, ginklai nepasimetė, tačiau pareigūnams oro uostuose teko pereiti aibę patikrinimų, pildyti krūvas dokumentų. Žinant pietiečių charakterį, visai nenuostabu, kad per 15 minučių žadėdavę formalumus atlikti graikai užtrukdavo po kelias valandas, tad lietuviai kartą net nespėjo į lėktuvą.
Gaudė nelegalus
Pirmąją dieną, išklausę mokymus ir susipažinę su įstatymų baze, darbo specifika, imigracijos statistika ir ginklų bei specialiųjų priemonių panaudojimo galimybėmis, misijos dalyviai jau kitą dieną vyko patruliuoti. Bendrus ekipažus su graikų pareigūnais sudarę lietuviai patruliuodavo teritorijose, esančiose netoli Turkijos sienos. Jų tikslas buvo užkardyti nelegalią migraciją ir sulaikyti migrantų gabentojus. Pareigūnai keliuose stabdydavo įtartinus automobilius ir tikrindavo jų ekipažus. Beje, vietiniai pasieniečiai savo gyvenvietėse važinėjančius žmones pažįsta, tad užklydęs svetimas automobilis iškart krenta į akis.
Paprastai nei sunkiasvoriais vilkikais, nei mikroautobusais nelegalūs migrantai negabenami. Juos vežantys vadinamieji vedliai dažniausiai vyksta nedideliais, paprastai septynviečiais, automobiliais, kurių varikliai itin galingi. Tokių variklių reikia tam, kad pastebėję pareigūnus vedliai galėtų pasprukti.
Į Graikiją dažniausiai atvyksta pabėgėlių iš Sirijos, Irako, Libijos, Serbijos. Toje vietoje, kur su kolegomis dirbo Andrius, didžiulių problemų buvo kilę prieš kelerius metus. Tačiau sustiprinus sienų kontrolę situacija stabilizavosi. Šiuo metu kur kas didesnių problemų kyla prie jūros sienų.
Gyventi nenorėtų
Andrius apgailestavo, kad jam neteko patruliuoti ten, kur dabar Graikijoje yra karščiausi taškai. Tačiau iš kolegų girdėjo, kaip prie šalies krantų Viduržemio jūroje laivais patruliuojantiems pasieniečiams tenka traukti skęstančius imigrantus. Bet kokia kaina į šią valstybę besiveržiantys žmonės net patys atsuka pripučiamųjų valčių kamščius, kad kuo greičiau prie jų atskubėtų pasieniečiai.
Vietiniai pareigūnai pasakojo, kad dėl pabėgėlių kenčia ne tik ir taip „buksuojanti“ Graikijos ekonomika. Tose vietovėse, kur apsistoję daug imigrantų, gerokai paaštrėjo kriminogeninė situacija.
Nors Graikijoje praleistas mėnesis A. Ciganskui neprailgo, pasienietis tvirtino, jog tikrai nenorėtų nei gyventi, nei dirbti šioje šalyje. Tiesa, Graikijos pasieniečių atlyginimai kur kas didesni nei lietuvių, tačiau norint išsinuomoti būstą tenka pakloti kone visą algą, daug kainuoja komunalinės paslaugos. Be to, pareigūnų aprūpinimas mūsų šalyje Andriui atrodė geresnis.
Problemos panašios
Ši misija A. Ciganskui – jau penktoji. Anksčiau teko dalyvauti misijose Bulgarijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, taip pat vogtų automobilių identifikavimo kursuose Maltoje. Į Graikiją pareigūnas išvyko jau antrą kartą, tik ankstesnė misija nebuvo susijusi su imigrantais. Tuomet teko dirbti pasienio su Albanija kontrolės punkte. Šis darbas pareigūnui buvo labiau pažįstamas – panašus kaip Kybartų pasienio kelio poste.
Nors kiekviena šalis turi savo sienos apsaugos problemų, pasienio kelio postuose dažniausiai tikrinama, ar negabenamos vogtos transporto priemonės, narkotinės medžiagos, akcizinės prekės, ar atvykstantys asmenys nekelia grėsmės šalies ir visos Šengeno erdvės saugumui bei kt. Pavyzdžiui, Bulgarijoje didesnis dėmesys skiriamas transporto priemonėms, ar jose nėra pasislėpusių nuo kontrolės asmenų. Patikrai dažniau naudojamos tokios priemonės, kaip širdies dūžių daviklis, CO2 analizatorius. Šiais prietaisais nesunku nustatyti, ar didžiulio vilkiko priekaboje tarp krovinio nėra paslėptų žmonių.
Tokios misijos pareigūnams suteikia ne tik naujų žinių, patirties, praplečia akiratį, bet ir padeda susirasti naujų draugų. Pastaroji misija Andriui bei jo kolegoms lietuviams buvo ypatinga ir tuo, kad vyko tuo pat metu, kaip ir Europos vyrų krepšinio čempionatas. Tad su kolegomis graikais pasieniečiai kartu žiūrėdavo rungtynes, o kartais ir patys susikaudavo varžybų aikštelėje.
Kybartų užkardoje tarnaujantis Andrius Ciganskas neseniai grįžo iš misijos Graikijoje. Drauge su kolegomis iš kitų šalių pasienietis padėjo graikų pareigūnams ieškoti nelegalių imigrantų. |
Tik prieš savaitę iš Graikijos grįžęs Andrius dar gyvena kelionės nuotaikomis. Jau į ne pirmą misiją Europos Sąjungos valstybėse vykstantis patyręs pasienietis neslepia, kad talkinant kolegoms užsienyje tenka patirti ir sudėtingų situacijų, tačiau viešinti jas per žiniasklaidą draudžiama. Vis dėlto ši misija kiek skyrėsi nuo ankstesnių, mat teko spręsti dabar Europoje itin aktualią nelegalių migrantų problemą.
Misijas užsienio šalyse pasieniečiams organizuoja Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos išorės sienų valdymo agentūra „Frontex“. Ji atsakinga už tai, kad esant kritiškai situacijai bet kurioje Europos Sąjungos valstybėje būtų sutelktos pajėgos šiai padėti. Pastaruoju metu kritiška padėtis susidarė Graikijoje, į kurią imigrantai plūsta ir jūros, ir sausumos keliais. Tačiau prireikus „Frontex“ specialiosiomis priemonėmis aprūpintus pareigūnus atsiųstų ir į mūsų šalį.
Operacijoje, kuri vadinosi „Rex Exercise 2015“, dalyvavo ne tik lietuvių bei graikų pareigūnai, bet ir vokiečiai, suomiai, prancūzai, slovakai, rumunai. Be Andriaus, drauge dirbo dar keturi pareigūnai iš Lietuvos. Tačiau su kolegomis Kybartų užkardos pasienietis susipažino tik oro uoste, kai pamatė jų rankose specialius lagaminėlius, kuriais transportuojami ginklai.
Nors kelionė vyko sklandžiai, Andrius nenori net prisiminti, kiek rūpesčių pridarė drauge gabenami tarnybiniai ginklai. Pareigūnas sakė visą laiką stresavo, mat bandė įsivaizduoti, kas būtų, jei perkraunant bagažą tranzitiniuose oro uostuose ginklas pasimestų ar nukeliautų į kitą lėktuvą, kaip neretai atsitinka su lagaminais. Laimei, ginklai nepasimetė, tačiau pareigūnams oro uostuose teko pereiti aibę patikrinimų, pildyti krūvas dokumentų. Žinant pietiečių charakterį, visai nenuostabu, kad per 15 minučių žadėdavę formalumus atlikti graikai užtrukdavo po kelias valandas, tad lietuviai kartą net nespėjo į lėktuvą.
Pirmąją dieną, išklausę mokymus ir susipažinę su įstatymų baze, darbo specifika, imigracijos statistika ir ginklų bei specialiųjų priemonių panaudojimo galimybėmis, misijos dalyviai jau kitą dieną vyko patruliuoti. Bendrus ekipažus su graikų pareigūnais sudarę lietuviai patruliuodavo teritorijose, esančiose netoli Turkijos sienos. Jų tikslas buvo užkardyti nelegalią migraciją ir sulaikyti migrantų gabentojus. Pareigūnai keliuose stabdydavo įtartinus automobilius ir tikrindavo jų ekipažus. Beje, vietiniai pasieniečiai savo gyvenvietėse važinėjančius žmones pažįsta, tad užklydęs svetimas automobilis iškart krenta į akis.
Paprastai nei sunkiasvoriais vilkikais, nei mikroautobusais nelegalūs migrantai negabenami. Juos vežantys vadinamieji vedliai dažniausiai vyksta nedideliais, paprastai septynviečiais, automobiliais, kurių varikliai itin galingi. Tokių variklių reikia tam, kad pastebėję pareigūnus vedliai galėtų pasprukti.
Į Graikiją dažniausiai atvyksta pabėgėlių iš Sirijos, Irako, Libijos, Serbijos. Toje vietoje, kur su kolegomis dirbo Andrius, didžiulių problemų buvo kilę prieš kelerius metus. Tačiau sustiprinus sienų kontrolę situacija stabilizavosi. Šiuo metu kur kas didesnių problemų kyla prie jūros sienų.
Andrius apgailestavo, kad jam neteko patruliuoti ten, kur dabar Graikijoje yra karščiausi taškai. Tačiau iš kolegų girdėjo, kaip prie šalies krantų Viduržemio jūroje laivais patruliuojantiems pasieniečiams tenka traukti skęstančius imigrantus. Bet kokia kaina į šią valstybę besiveržiantys žmonės net patys atsuka pripučiamųjų valčių kamščius, kad kuo greičiau prie jų atskubėtų pasieniečiai.
Vietiniai pareigūnai pasakojo, kad dėl pabėgėlių kenčia ne tik ir taip „buksuojanti“ Graikijos ekonomika. Tose vietovėse, kur apsistoję daug imigrantų, gerokai paaštrėjo kriminogeninė situacija.
Nors Graikijoje praleistas mėnesis A. Ciganskui neprailgo, pasienietis tvirtino, jog tikrai nenorėtų nei gyventi, nei dirbti šioje šalyje. Tiesa, Graikijos pasieniečių atlyginimai kur kas didesni nei lietuvių, tačiau norint išsinuomoti būstą tenka pakloti kone visą algą, daug kainuoja komunalinės paslaugos. Be to, pareigūnų aprūpinimas mūsų šalyje Andriui atrodė geresnis.
Ši misija A. Ciganskui – jau penktoji. Anksčiau teko dalyvauti misijose Bulgarijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje, taip pat vogtų automobilių identifikavimo kursuose Maltoje. Į Graikiją pareigūnas išvyko jau antrą kartą, tik ankstesnė misija nebuvo susijusi su imigrantais. Tuomet teko dirbti pasienio su Albanija kontrolės punkte. Šis darbas pareigūnui buvo labiau pažįstamas – panašus kaip Kybartų pasienio kelio poste.
Nors kiekviena šalis turi savo sienos apsaugos problemų, pasienio kelio postuose dažniausiai tikrinama, ar negabenamos vogtos transporto priemonės, narkotinės medžiagos, akcizinės prekės, ar atvykstantys asmenys nekelia grėsmės šalies ir visos Šengeno erdvės saugumui bei kt. Pavyzdžiui, Bulgarijoje didesnis dėmesys skiriamas transporto priemonėms, ar jose nėra pasislėpusių nuo kontrolės asmenų. Patikrai dažniau naudojamos tokios priemonės, kaip širdies dūžių daviklis, CO2 analizatorius. Šiais prietaisais nesunku nustatyti, ar didžiulio vilkiko priekaboje tarp krovinio nėra paslėptų žmonių.
Tokios misijos pareigūnams suteikia ne tik naujų žinių, patirties, praplečia akiratį, bet ir padeda susirasti naujų draugų. Pastaroji misija Andriui bei jo kolegoms lietuviams buvo ypatinga ir tuo, kad vyko tuo pat metu, kaip ir Europos vyrų krepšinio čempionatas. Tad su kolegomis graikais pasieniečiai kartu žiūrėdavo rungtynes, o kartais ir patys susikaudavo varžybų aikštelėje.
Publikuota: 2015-09-29 09:21:55
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|