|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda kalėdines sidabrines eglutes Pūstapėdžiuose. Tel. 0 698 41 635.Galioja iki: 2024-12-09 13:08:10
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2015-10-02 15:52
|
|
|
Eglė KVIESULAITIENĖ
Vilkaviškietis Edgaras Bereika ir jo išrinktoji – Ukrainoje užaugusi lietuvė Anita Obiang ką tik grįžo iš povestuvinės kelionės. Jauna šeima medų kopinėjo Šri Lankoje. Egzotiška kelionė jaunavedžiams paliko neišdildomų įspūdžių.
Rojus žemėje
Edgaras ir Anita Šri Lanką pasirinko dėl to, kad išskirtinei progai nenorėjo tradicinės kelionės į pietų kurortą, kur tektų visą dieną gulėti pliaže ar prie viešbučio baseino. Norėjosi skristi kažkur toli, kur suptų egzotiški vaizdai, svetima kultūra, kad galėtų ne tik pailsėti, bet ir daug pamatyti bei sužinoti.
Kadangi Anitos gimtojo Kijevo miesto turizmo agentūrose kelionės į Šri Lanką labai populiarios, o kainos mažesnės nei Lietuvoje, jaunavedžiai lėktuvu skrido iš Ukrainos sostinės. Beje, iš vakaro giminaičiams ir draugams Kijeve dovanoję dar vieną vestuvių pokylį, nors pagrindinė šventė vyko keliomis savaitėmis anksčiau Edgaro gimtajame Vilkaviškyje.
Jaunavedžiai pripažino pasirinkę būtent tai, apie ką svajojo, ir linkėtų visiems, kas turi galimybę, būtinai nuvykti į Šri Lanką. Beveik dvi savaitės Anitai ir Edgarui prabėgo labai greitai: kasdien juos lepino saulė, vandenyno bangos, stebino ant raudono žemės grunto augantys įstabūs augalai bei visur lakstantys gyvūnai. Dėl grožio ir egzotikos Šri Lanką galima vadinti rojumi Žemėje. Anksčiau Ceilono vardą turėjusi sala garsėja arbatos plantacijomis, džiunglėse paskendusiomis šventyklomis, turtinga istorija ir savita kultūra.
Stebino kultūra
Anot Anitos, Šri Lankoje yra visko, ko galėtų geisti gražių gamtos vaizdų ištroškusio turisto akys: salos viduryje plyti kalnai, o vandenyno pakrantėse – auksinio smėlio, ryškios žalumos ir ryškiai žydinčių augalų oazės.
– Mes lankėmės ne turistinio sezono metu, tad išvengėme didelių karščių, mėgavomės debesėlių pavėsiu ir paragavome liūčių, – pasakojo Anita. – Tačiau liūtis ten trunka vos kelias minutes, o paskui vėl šviečia saulė. Be to, oro temperatūra visada laikosi apie 30 laipsnių.
Anitą ir Edgarą sužavėjo budistų šventyklų didybė, ypač paskutinėje karalių sostinėje Kandyje, kuris paskelbtas pasaulio paveldo objektu. Šiuolaikiniam žmogui net sunku įsivaizduoti, kaip prieš šimtus metų, neturėdami nei gerų įrankių, nei medžiagų, žmonės sugebėjo uolose iškalti erdvias šventyklas su didžiulėmis Budų skulptūromis.
Turistus iš Europos paprastai nustebina griežtos taisyklės šventyklose. Pavyzdžiui, tai, kad negalima Budai atsukti nugaros, nes taip išreikštum nepagarbą. Taigi, patį Budą fotografuoti galima, o įsiamžinti jo fone – draudžiama. Eiti į šventyklą galima tik basam, tad prie durų visuomet surikiuoti šimtai batų, kuriuos lankomesnėse vietose netgi saugo „avalynės prižiūrėtojas“, už kurio paslaugas dažniausiai tenka susimokėti.
Pasaulio stebuklai
Viena pagrindinių lankytinų vietų Šri Lankoje – Sigirija. Tai pirmojo tūkstantmečio Azijos miestas, įsikūręs 370 metrų aukštyje. Ant gigantiškos monolitinės uolos viršūnės karalius Kasiapas įkūrė rūmus, į kuriuos galima patekti tik specialiai uoloje iškirstais laiptais.
Kalno papėdėje savo tarnams karalius pastatė miestą su trykštančiais fontanais, baseinais ir sodais. Dėl nepriekaištingo suplanavimo bei tuo metu naudotų sudėtingų technologijų Sigirija laikoma vienu iš antikinio pasaulio stebuklų. Kaip ir Kandis, Sigirija įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą.
Tarp lankytinų objektų jaunavedžiai buvo pasirinkę ir Pinavalos (Pinnawala) dramblių prieglaudą. Ši prieglauda įkurta tam, kad būtų apsaugoti našlaičiais tapę ar sužaloti drambliai. Dešimties hektarų teritorijoje gyvena kelios dešimtys dramblių, tad atviruose plotuose besiganančios bandos gyvenimą iš arti gali stebėti turistai. Vilkaviškiečiams teko lankytis ir vėžliukų fermoje, kur šie ropliai perinami ir nuo gimimo užauginami iki tokio dydžio, kol gali saugiai gyventi laisvėje. Taip šrilankiečiai sprendžia pastaruoju metu nykstančių vandens vėžlių, kuriuos laisvėje išgaudo paukščiai, problemą.
Laikė vietine
Viešbučio, kuriame buvo apsistoję vilkaviškiečiai, teritorijoje turistus nuolat „reketuodavo“ burundukai, mielai maistą imdavę net iš rankų. Čia pat slankiojo ir paprastai nelabai draugiški varanai. Tačiau jie, pasak Edgaro, grėsmės nekėlė – buvo ganėtinai bailūs. Viešbučio ramybė labai skyrėsi nuo bendros miestelio nuotaikos. Europiečio ausį miesto gatvėse rėžia neįprastas triukšmas, mat visi šūkauja ir kiek galėdami myga transporto priemonių garsinius signalus – nesvarbu, ar tai būtų autobusas, automobilis, ar motoroleris. Pamatę gatve einančius turistus, privažiavę greta vietiniai visuomet juos pasveikina signalu. Reikėtų suprasti, kaip jaučiasi turistai, turint omenyje, jog gatvėse šaligatvių nėra, o tik pėsčiųjų kelią žyminti ant asfalto nubrėžta juosta.
Prie aplinkinių dėmesio Kijeve bei Vilkaviškyje jau įpratusi tamsiaodė Anita tikėjosi bent Šri Lankoje nuo jo pailsėti. Tačiau čia dėmesio sulaukė dar daugiau. Mat šrilankiečiams atrodė, kad Anita – vietinė gyventoja, ištekėjusi už baltaodžio europiečio. O tai jiems atrodė dar neįprasčiau, todėl Anitą jie kalbindavo sava kalba.
– Net vadinamųjų tuktukų vairuotojai klausdavo, ar aš iš Šri Lankos, o išgirdę neigiamą atsakymą teiraudavosi: tai gal iš Indijos? – prisiminusi įspūdžius svečioje šalyje juokėsi Anita.
Skrydžiai nevargina
Vienintelis minusas, kuris kelionėje erzino Anitą ir Edgarą, – vietinių gyventojų įkyrumas.
– Jie sekioja visur ir visada, siūlo savo paslaugas, kartu eina į parduotuves, – prisiminė Edgaras. – Blogiausia, kad pamatęs turistus atlydėjusį vietinį gyventoją parduotuvės savininkas iškart pakelia prekių kainas, mat dalis uždarbio priklauso neva į parduotuvę turistus atviliojusiam „palydovui“.
Tačiau Anita su Edgaru svajoja kada nors vėl aplankyti juos sužavėjusią šalį, nors prieš akis dar daug kitų turistinių planų į kitas Azijos šalis. Vilkaviškyje apsistojusi jauna šeima sakė, jog skrydžiai jų visai nevargina. Anita įpratusi kelis kartus per metus skristi iš Kijevo į Lietuvą, mat su mama dažnai lankydavo Vilkaviškyje gyvenančią močiutę. Nors jauna moteris dabar su močiute gali matytis kone kasdien, skraidymo maršrutas nepasikeis: dabar teks vykti į Kijevą aplankyti mamos ir prižiūrėti Ukrainos sostinėje įkurtą savą konditerijos verslą. Tik dabar skraidyti bus kur kas linksmiau, nes kompaniją palaikys Edgaras.
Vilkaviškietis Edgaras Bereika ir jo išrinktoji – Ukrainoje užaugusi lietuvė Anita Obiang ką tik grįžo iš povestuvinės kelionės. Jauna šeima medų kopinėjo Šri Lankoje. Egzotiška kelionė jaunavedžiams paliko neišdildomų įspūdžių. |
Edgaras ir Anita Šri Lanką pasirinko dėl to, kad išskirtinei progai nenorėjo tradicinės kelionės į pietų kurortą, kur tektų visą dieną gulėti pliaže ar prie viešbučio baseino. Norėjosi skristi kažkur toli, kur suptų egzotiški vaizdai, svetima kultūra, kad galėtų ne tik pailsėti, bet ir daug pamatyti bei sužinoti.
Kadangi Anitos gimtojo Kijevo miesto turizmo agentūrose kelionės į Šri Lanką labai populiarios, o kainos mažesnės nei Lietuvoje, jaunavedžiai lėktuvu skrido iš Ukrainos sostinės. Beje, iš vakaro giminaičiams ir draugams Kijeve dovanoję dar vieną vestuvių pokylį, nors pagrindinė šventė vyko keliomis savaitėmis anksčiau Edgaro gimtajame Vilkaviškyje.
Jaunavedžiai pripažino pasirinkę būtent tai, apie ką svajojo, ir linkėtų visiems, kas turi galimybę, būtinai nuvykti į Šri Lanką. Beveik dvi savaitės Anitai ir Edgarui prabėgo labai greitai: kasdien juos lepino saulė, vandenyno bangos, stebino ant raudono žemės grunto augantys įstabūs augalai bei visur lakstantys gyvūnai. Dėl grožio ir egzotikos Šri Lanką galima vadinti rojumi Žemėje. Anksčiau Ceilono vardą turėjusi sala garsėja arbatos plantacijomis, džiunglėse paskendusiomis šventyklomis, turtinga istorija ir savita kultūra.
Anot Anitos, Šri Lankoje yra visko, ko galėtų geisti gražių gamtos vaizdų ištroškusio turisto akys: salos viduryje plyti kalnai, o vandenyno pakrantėse – auksinio smėlio, ryškios žalumos ir ryškiai žydinčių augalų oazės.
– Mes lankėmės ne turistinio sezono metu, tad išvengėme didelių karščių, mėgavomės debesėlių pavėsiu ir paragavome liūčių, – pasakojo Anita. – Tačiau liūtis ten trunka vos kelias minutes, o paskui vėl šviečia saulė. Be to, oro temperatūra visada laikosi apie 30 laipsnių.
Anitą ir Edgarą sužavėjo budistų šventyklų didybė, ypač paskutinėje karalių sostinėje Kandyje, kuris paskelbtas pasaulio paveldo objektu. Šiuolaikiniam žmogui net sunku įsivaizduoti, kaip prieš šimtus metų, neturėdami nei gerų įrankių, nei medžiagų, žmonės sugebėjo uolose iškalti erdvias šventyklas su didžiulėmis Budų skulptūromis.
Turistus iš Europos paprastai nustebina griežtos taisyklės šventyklose. Pavyzdžiui, tai, kad negalima Budai atsukti nugaros, nes taip išreikštum nepagarbą. Taigi, patį Budą fotografuoti galima, o įsiamžinti jo fone – draudžiama. Eiti į šventyklą galima tik basam, tad prie durų visuomet surikiuoti šimtai batų, kuriuos lankomesnėse vietose netgi saugo „avalynės prižiūrėtojas“, už kurio paslaugas dažniausiai tenka susimokėti.
Viena pagrindinių lankytinų vietų Šri Lankoje – Sigirija. Tai pirmojo tūkstantmečio Azijos miestas, įsikūręs 370 metrų aukštyje. Ant gigantiškos monolitinės uolos viršūnės karalius Kasiapas įkūrė rūmus, į kuriuos galima patekti tik specialiai uoloje iškirstais laiptais.
Kalno papėdėje savo tarnams karalius pastatė miestą su trykštančiais fontanais, baseinais ir sodais. Dėl nepriekaištingo suplanavimo bei tuo metu naudotų sudėtingų technologijų Sigirija laikoma vienu iš antikinio pasaulio stebuklų. Kaip ir Kandis, Sigirija įrašyta į Pasaulio paveldo sąrašą.
Tarp lankytinų objektų jaunavedžiai buvo pasirinkę ir Pinavalos (Pinnawala) dramblių prieglaudą. Ši prieglauda įkurta tam, kad būtų apsaugoti našlaičiais tapę ar sužaloti drambliai. Dešimties hektarų teritorijoje gyvena kelios dešimtys dramblių, tad atviruose plotuose besiganančios bandos gyvenimą iš arti gali stebėti turistai. Vilkaviškiečiams teko lankytis ir vėžliukų fermoje, kur šie ropliai perinami ir nuo gimimo užauginami iki tokio dydžio, kol gali saugiai gyventi laisvėje. Taip šrilankiečiai sprendžia pastaruoju metu nykstančių vandens vėžlių, kuriuos laisvėje išgaudo paukščiai, problemą.
Viešbučio, kuriame buvo apsistoję vilkaviškiečiai, teritorijoje turistus nuolat „reketuodavo“ burundukai, mielai maistą imdavę net iš rankų. Čia pat slankiojo ir paprastai nelabai draugiški varanai. Tačiau jie, pasak Edgaro, grėsmės nekėlė – buvo ganėtinai bailūs. Viešbučio ramybė labai skyrėsi nuo bendros miestelio nuotaikos. Europiečio ausį miesto gatvėse rėžia neįprastas triukšmas, mat visi šūkauja ir kiek galėdami myga transporto priemonių garsinius signalus – nesvarbu, ar tai būtų autobusas, automobilis, ar motoroleris. Pamatę gatve einančius turistus, privažiavę greta vietiniai visuomet juos pasveikina signalu. Reikėtų suprasti, kaip jaučiasi turistai, turint omenyje, jog gatvėse šaligatvių nėra, o tik pėsčiųjų kelią žyminti ant asfalto nubrėžta juosta.
Prie aplinkinių dėmesio Kijeve bei Vilkaviškyje jau įpratusi tamsiaodė Anita tikėjosi bent Šri Lankoje nuo jo pailsėti. Tačiau čia dėmesio sulaukė dar daugiau. Mat šrilankiečiams atrodė, kad Anita – vietinė gyventoja, ištekėjusi už baltaodžio europiečio. O tai jiems atrodė dar neįprasčiau, todėl Anitą jie kalbindavo sava kalba.
– Net vadinamųjų tuktukų vairuotojai klausdavo, ar aš iš Šri Lankos, o išgirdę neigiamą atsakymą teiraudavosi: tai gal iš Indijos? – prisiminusi įspūdžius svečioje šalyje juokėsi Anita.
Vienintelis minusas, kuris kelionėje erzino Anitą ir Edgarą, – vietinių gyventojų įkyrumas.
– Jie sekioja visur ir visada, siūlo savo paslaugas, kartu eina į parduotuves, – prisiminė Edgaras. – Blogiausia, kad pamatęs turistus atlydėjusį vietinį gyventoją parduotuvės savininkas iškart pakelia prekių kainas, mat dalis uždarbio priklauso neva į parduotuvę turistus atviliojusiam „palydovui“.
Tačiau Anita su Edgaru svajoja kada nors vėl aplankyti juos sužavėjusią šalį, nors prieš akis dar daug kitų turistinių planų į kitas Azijos šalis. Vilkaviškyje apsistojusi jauna šeima sakė, jog skrydžiai jų visai nevargina. Anita įpratusi kelis kartus per metus skristi iš Kijevo į Lietuvą, mat su mama dažnai lankydavo Vilkaviškyje gyvenančią močiutę. Nors jauna moteris dabar su močiute gali matytis kone kasdien, skraidymo maršrutas nepasikeis: dabar teks vykti į Kijevą aplankyti mamos ir prižiūrėti Ukrainos sostinėje įkurtą savą konditerijos verslą. Tik dabar skraidyti bus kur kas linksmiau, nes kompaniją palaikys Edgaras.
Galerija: Kelionė į Šri Lanką
Publikuota: 2015-10-02 15:52:34
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Nepiktybiškas nusižengimas gali kainuoti teises * Rajone – gatvių pavadinimų pokyčiai
* Vilkaviškio stalo tenisininkai nenori užleisti iškovotų aukštų pozicijų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?
Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|