|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Ekonomika
|
|
|
Rokas Grajauskas „Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas
Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuvos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo 1, 8 proc. Tai yra geriausias rezultatas šiais metais bei signalas, kad Lietuvos ekonomika pamažu pradeda atsitiesti po lėčiausio augimo periodo nuo 2008-09 metų krizės.
Blėstantis neigiamas Rusijos efektas
Didžiausią smūgį šiais metais Lietuvos ekonomika patyrė dėl sumenkusios paklausos Rusijos ir kitų NVS šalių rinkose bei dėl Rusijos taikomo embargo maisto produktams. Iš viso šiais metais vietinės kilmės produktų eksportas į Rusiją smuko 55 proc., o reeksportas beveik 40 procentų.
Ir nors dar neturime rugsėjo mėnesio Lietuvos prekybos duomenų, tačiau Rusija jau paskelbė, kad jos importas rugsėjį traukėsi mažiausiai per šiuos metus. Tai nestebina, kadangi būtent rugsėjį visiškai dingo bazės efektas dėl praėjusių metų rugpjūtį Rusijos įvesto maisto embargo. Atitinkamą eksporto kritimo sumažėjimą pamatysime ir Lietuvos rugsėjo mėnesio eksporto statistikoje. O tai ir bus tas veiksnys, kuris šiek tiek gerino mūsų prekybos balansą trečiajame ketvirtyje.
Gerėjanti eksporto situacija matosi ir Lietuvos maisto gamybos sektoriaus rezultatuose. Palyginti su praėjusiu rugpjūčiu, šį rugpjūtį Lietuvos maisto perdirbėjai didino savo pardavimus 8 proc. ir beveik visiškai sugrįžo į 2013 metų rugpjūčio lygį. Apskritai, negali nedžiuginti tai, kad pagal apdirbamosios gamybos apimčių augimą šiemet Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių. Nepaisant problemų maisto sektoriuje iš viso gamyba šių metų sausį-rugpjūtį plėtėsi 5, 9 proc., o atmetus naftos produktų gamybą – 4, 7 procento. Trečiasis ketvirtis pagal mažmeninės prekybos apimčių augimą buvo pats sparčiausias šiais metais – iš viso, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, mažmeninė prekyba trečiąjį ketvirtį augo 6 procento.
Vartojimo pasaka tęsiasi ir toliau
Vis sparčiau augantys atlyginimai bei besitęsiantis Lietuvos vartotojų polinkis suvartoti beveik viską, ką uždirba, reiškia ir tai, kad vartojimo augimas ir toliau tęsiasi nesustojęs. Trečiasis ketvirtis pagal mažmeninės prekybos apimčių augimą buvo pats sparčiausias šiais metais – iš viso, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, mažmeninė prekyba trečiąjį ketvirtį augo 6 procento.
Nėra ženklų, kad lėtėtų ir investicijos. Pirmoje šių metų pusėje bendras investicijų augimas siekė beveik 11 proc. Pagrindiniai šio augimo varikliai buvo augusios įmonių investicijos bei daugiabučių renovacijos programa, kuri savo piką pasiekė būtent šią vasarą. Iš viso pagal šią programą 2015 metais gali būti atlikta statybos darbų už 150 mln. eurų, o tai sudarys maždaug trečdalį visų statybos darbų prieaugio.
Metų pabaigoje jau visiškai išnyks drastiško paklausos susitraukimo Rusijoje poveikis Lietuvos ekonomikai. Dėl to ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos ūkio augimas turėtų paspartėti iki 2, 1 proc. Tai reikštų, kad bendras ekonomikos augimas šiemet sudarytų 1, 7 proc. Tačiau jau kitąmet tikimės 2, 8 proc. sieksiančio augimo, o 2017 m. ekonomikos augimas turėtų paspartėti iki 3, 2 procento.
Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuvos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo 1, 8 proc. Tai yra geriausias rezultatas šiais metais bei signalas, kad Lietuvos ekonomika pamažu pradeda atsitiesti po lėčiausio augimo periodo nuo 2008-09 metų krizės. |
Didžiausią smūgį šiais metais Lietuvos ekonomika patyrė dėl sumenkusios paklausos Rusijos ir kitų NVS šalių rinkose bei dėl Rusijos taikomo embargo maisto produktams. Iš viso šiais metais vietinės kilmės produktų eksportas į Rusiją smuko 55 proc., o reeksportas beveik 40 procentų.
Ir nors dar neturime rugsėjo mėnesio Lietuvos prekybos duomenų, tačiau Rusija jau paskelbė, kad jos importas rugsėjį traukėsi mažiausiai per šiuos metus. Tai nestebina, kadangi būtent rugsėjį visiškai dingo bazės efektas dėl praėjusių metų rugpjūtį Rusijos įvesto maisto embargo. Atitinkamą eksporto kritimo sumažėjimą pamatysime ir Lietuvos rugsėjo mėnesio eksporto statistikoje. O tai ir bus tas veiksnys, kuris šiek tiek gerino mūsų prekybos balansą trečiajame ketvirtyje.
Gerėjanti eksporto situacija matosi ir Lietuvos maisto gamybos sektoriaus rezultatuose. Palyginti su praėjusiu rugpjūčiu, šį rugpjūtį Lietuvos maisto perdirbėjai didino savo pardavimus 8 proc. ir beveik visiškai sugrįžo į 2013 metų rugpjūčio lygį. Apskritai, negali nedžiuginti tai, kad pagal apdirbamosios gamybos apimčių augimą šiemet Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių. Nepaisant problemų maisto sektoriuje iš viso gamyba šių metų sausį-rugpjūtį plėtėsi 5, 9 proc., o atmetus naftos produktų gamybą – 4, 7 procento.
Trečiasis ketvirtis pagal mažmeninės prekybos apimčių augimą buvo pats sparčiausias šiais metais – iš viso, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, mažmeninė prekyba trečiąjį ketvirtį augo 6 procento.
Vis sparčiau augantys atlyginimai bei besitęsiantis Lietuvos vartotojų polinkis suvartoti beveik viską, ką uždirba, reiškia ir tai, kad vartojimo augimas ir toliau tęsiasi nesustojęs. Trečiasis ketvirtis pagal mažmeninės prekybos apimčių augimą buvo pats sparčiausias šiais metais – iš viso, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, mažmeninė prekyba trečiąjį ketvirtį augo 6 procento.
Nėra ženklų, kad lėtėtų ir investicijos. Pirmoje šių metų pusėje bendras investicijų augimas siekė beveik 11 proc. Pagrindiniai šio augimo varikliai buvo augusios įmonių investicijos bei daugiabučių renovacijos programa, kuri savo piką pasiekė būtent šią vasarą. Iš viso pagal šią programą 2015 metais gali būti atlikta statybos darbų už 150 mln. eurų, o tai sudarys maždaug trečdalį visų statybos darbų prieaugio.
Metų pabaigoje jau visiškai išnyks drastiško paklausos susitraukimo Rusijoje poveikis Lietuvos ekonomikai. Dėl to ketvirtąjį ketvirtį Lietuvos ūkio augimas turėtų paspartėti iki 2, 1 proc. Tai reikštų, kad bendras ekonomikos augimas šiemet sudarytų 1, 7 proc. Tačiau jau kitąmet tikimės 2, 8 proc. sieksiančio augimo, o 2017 m. ekonomikos augimas turėtų paspartėti iki 3, 2 procento.
Publikuota: 2015-11-02 13:58:06
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kaimynų konfliktas tęsiasi 20 metų* Bendruomenė turi vieną norą – gyventi patogiau
* Arklinio pašto laikai Vilkaviškio krašte
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|