|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Laisvalaikis
|
|
|
Odeta Černauskaitė
Pirmą kartą Lietuvoje pastatytas 1.08 m Eifelio bokštas – Prancūzijos pasididžiavimas - iš medinių pagaliukų. Manote, kad tai neįmanoma ir svarstote, kiek metų tai galėtų užtrukti? Aurimas Černauskas, 24 metų jaunuolis iš Suvalkijos lygumų, gali atsakyti į visus klausimus ir prižada, jog tai nebus paskutinis jo kūrinys.
Vaikinas pripažįsta, jog darbai iš medžio jį sužavėjo dar mokyklos suole. Dažnai jo galvoje gimdavo naujos idėjos, kurios virsdavo realiais kūriniais. „Pasipelnyti iš savo darbų niekada neketinau - visi kūriniai buvo dovanos artimiesiems, o geriausias atsakas - jų gražūs ir šilti žodžiai.“ - sakė A. Černauskas.
Prieš porą metų jis tapo diplomuotu statybos inžinieriumi, o įgytos žinios atvėrė naujas galimybes – pats sugebi braižyti brėžinius, išmanai konstravimą. Kilo idėja sukonstruoti kažką... nepaprasto, didingo. Ir tai – Eifelis. „Iš pradžių pradėjau paiešką internete - ieškojau panašių darbų, brėžinių, matmenų, galiausiai pats pritaikiau 1:300 mąstelį. Kai kurioms detalėms pasibraižiau brėžinukus, o pagal jas vėliau dėliojau ir didesnes konstrukcijas.“ Taigi, po 11 mėnesių vaikinas iš Suvalkijos pasiekė tikslą – pastatytas Eifelio bokštas, kurį sudaro 15 tūkst. detalių.
Eifelio bokšto statyba tapo manija
A. Černauskas Eifelio bokšto gamybos neįvardina darbu - jam tai būdas atsipalaiduoti po dienos darbų. „Pats pobūdis - pjaustymas, klijavimas virsta veikla, kuri leidžia atsipalaiduoti, regis, dingsta visos problemos ir atsiranda tik ramybė.“
Straipsnio video:
Vėlesnę eigą jis apibūdina kaip savotišką maniją: „Iš pradžių buvau kaip apsėstas - nuo ryto iki vakaro galvodavau, kaip vieną ar kitą detalę reikės įklijuot, nes peržengus į kitą pakopą vis iš naujo tekdavo svarstyt statybos būdus ir technologijas. Nemeluosiu, jaučiuosi švelniai meniškos sielos ir, jei aš ką pradedu daryt, itin susikoncentruoju į savo darbą, o tada, regis, ir laikas sustoja. Kartais pakeli galvą ir pamatai, kad jau ir šešios ryto.“
Į priekį pastūmėjo mama tolimesnėje ateityje sukasi mintys ir apie Indijoje esantį Tadž Mahalą.
„Sunkiausia dalis buvo antras aukštas – savaitgaliais dirbdavau po 15-16 valandų, klijuodavau tas mažytes detales, o aplinkiniai tų įdėtų pastangų beveik nepastebėdavo, nes vizualiai pats bokštas nedidėjo. Todėl pavasarį dingo motyvacija darbui, buvau jį apleidęs, tačiau tada nusprendžiau suimti save į rankas, o ir mama dar padėjo grįžti į senas vėžes, ji priminė, kad visus pradėtus darbus reikia užbaigt.“
Statybos konstrukcijos iš degtukų
„Pirmam aukštui naudojau laužo degtukus, nes šie yra ilgesni. Po to sudėti paprasti degtukai, o šiek tiek įdomesnė statybinė medžiaga - kavos maišymo pagaliukai. Pastaruosius pirkau pakais, iš viso jų sunaudojau apie 1600 vienetų. Svarbiausia, kad šios medžiagos iš tiesų nėra statybinės, tam neskirtos ir nepritaikytos, tai reiškia, kad tie pagaliukai nebuvo kokybiški - dažnai suskilinėdavo, sulūždavo ar būdavo itin kreivi.
Kiek degtukų sunaudojau? Net neįsivaizduoju, būdavo, kad per vakarą suklijuoju 3-4 dėžutes. O kad būtų lengviau įsivaizduoti, su kokio dydžio detalėmis dirbau, galiu pasakyti, kad iš vieno degtuko būdavo padarau 3 detales, nors daugiausiai iš vieno pagaliuko buvau pamanibęs ir 10 puikių detalių. Kartais jos būdavo tik 1 mm dydžio, bet lygiai taip pat svarbios ir reikalingos.“
Eifelio bokšto likimas
„Tai pirmasis mano kūrinys, kurį ketinu parduoti tarptautinėje rinkoje, o už gautus pinigus gal pagaliau pavyks aplankyti ir tikrąjį šedevrą Prancūzijoje. Tačiau galiu pažadėti, kad šis darbas nebus paskutinis - ateityje norėčiau pastatyti dar didesnę šio darbo kopiją, o tolimesnėje ateityje sukasi mintys ir apie Indijoje esantį Tadž Mahalą.“
Pirmą kartą Lietuvoje pastatytas 1.08 m Eifelio bokštas – Prancūzijos pasididžiavimas - iš medinių pagaliukų. Manote, kad tai neįmanoma ir svarstote, kiek metų tai galėtų užtrukti? Aurimas Černauskas, 24 metų jaunuolis iš Suvalkijos lygumų, gali atsakyti į visus klausimus ir prižada, jog tai nebus paskutinis jo kūrinys. |
Vaikinas pripažįsta, jog darbai iš medžio jį sužavėjo dar mokyklos suole. Dažnai jo galvoje gimdavo naujos idėjos, kurios virsdavo realiais kūriniais. „Pasipelnyti iš savo darbų niekada neketinau - visi kūriniai buvo dovanos artimiesiems, o geriausias atsakas - jų gražūs ir šilti žodžiai.“ - sakė A. Černauskas.
Prieš porą metų jis tapo diplomuotu statybos inžinieriumi, o įgytos žinios atvėrė naujas galimybes – pats sugebi braižyti brėžinius, išmanai konstravimą. Kilo idėja sukonstruoti kažką... nepaprasto, didingo. Ir tai – Eifelis. „Iš pradžių pradėjau paiešką internete - ieškojau panašių darbų, brėžinių, matmenų, galiausiai pats pritaikiau 1:300 mąstelį. Kai kurioms detalėms pasibraižiau brėžinukus, o pagal jas vėliau dėliojau ir didesnes konstrukcijas.“ Taigi, po 11 mėnesių vaikinas iš Suvalkijos pasiekė tikslą – pastatytas Eifelio bokštas, kurį sudaro 15 tūkst. detalių.
A. Černauskas Eifelio bokšto gamybos neįvardina darbu - jam tai būdas atsipalaiduoti po dienos darbų. „Pats pobūdis - pjaustymas, klijavimas virsta veikla, kuri leidžia atsipalaiduoti, regis, dingsta visos problemos ir atsiranda tik ramybė.“
Straipsnio video:
Vėlesnę eigą jis apibūdina kaip savotišką maniją: „Iš pradžių buvau kaip apsėstas - nuo ryto iki vakaro galvodavau, kaip vieną ar kitą detalę reikės įklijuot, nes peržengus į kitą pakopą vis iš naujo tekdavo svarstyt statybos būdus ir technologijas. Nemeluosiu, jaučiuosi švelniai meniškos sielos ir, jei aš ką pradedu daryt, itin susikoncentruoju į savo darbą, o tada, regis, ir laikas sustoja. Kartais pakeli galvą ir pamatai, kad jau ir šešios ryto.“
Į priekį pastūmėjo mama tolimesnėje ateityje sukasi mintys ir apie Indijoje esantį Tadž Mahalą.
„Sunkiausia dalis buvo antras aukštas – savaitgaliais dirbdavau po 15-16 valandų, klijuodavau tas mažytes detales, o aplinkiniai tų įdėtų pastangų beveik nepastebėdavo, nes vizualiai pats bokštas nedidėjo. Todėl pavasarį dingo motyvacija darbui, buvau jį apleidęs, tačiau tada nusprendžiau suimti save į rankas, o ir mama dar padėjo grįžti į senas vėžes, ji priminė, kad visus pradėtus darbus reikia užbaigt.“
„Pirmam aukštui naudojau laužo degtukus, nes šie yra ilgesni. Po to sudėti paprasti degtukai, o šiek tiek įdomesnė statybinė medžiaga - kavos maišymo pagaliukai. Pastaruosius pirkau pakais, iš viso jų sunaudojau apie 1600 vienetų. Svarbiausia, kad šios medžiagos iš tiesų nėra statybinės, tam neskirtos ir nepritaikytos, tai reiškia, kad tie pagaliukai nebuvo kokybiški - dažnai suskilinėdavo, sulūždavo ar būdavo itin kreivi.
Kiek degtukų sunaudojau? Net neįsivaizduoju, būdavo, kad per vakarą suklijuoju 3-4 dėžutes. O kad būtų lengviau įsivaizduoti, su kokio dydžio detalėmis dirbau, galiu pasakyti, kad iš vieno degtuko būdavo padarau 3 detales, nors daugiausiai iš vieno pagaliuko buvau pamanibęs ir 10 puikių detalių. Kartais jos būdavo tik 1 mm dydžio, bet lygiai taip pat svarbios ir reikalingos.“
„Tai pirmasis mano kūrinys, kurį ketinu parduoti tarptautinėje rinkoje, o už gautus pinigus gal pagaliau pavyks aplankyti ir tikrąjį šedevrą Prancūzijoje. Tačiau galiu pažadėti, kad šis darbas nebus paskutinis - ateityje norėčiau pastatyti dar didesnę šio darbo kopiją, o tolimesnėje ateityje sukasi mintys ir apie Indijoje esantį Tadž Mahalą.“
Publikuota: 2015-11-06 14:18:39
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|