|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Laisvalaikis
|
|
|
Kiekvienas Nijolės Žilinskienės angelas – vis kita istorija ir kiti žmonės.
Autorės nuotr.
Renata VITKAUSKIENĖ
Svarbias asmeninio gyvenimo datas, profesinės veiklos ir turiningo laisvalaikio valandas vilkaviškietei Nijolei ŽILINSKIENEI primena... angelai. Daugybė jų skulptūrėlių namuose nuteikia pozityviai ir primena sutiktus žmones.
Prasidėjo nuo gero žodžio
Keturiasdešimt ketverius metus darbui mokykloje atidavusi buvusi pedagogė Nijolė Žilinskienė prisimena, kad būtent bendravimas su mokiniais buvo jos sukauptos kolekcijos pradžių pradžia.
„Viskas prasidėjo, kaip aš sakau, nuo gyvųjų angelų, nuo mano buvusių mokinukų. Kai kuris nors ką gero, gražaus padarydavo, aš jį apsikabindavau ir sakydavau: „Tu mano angele...“, – prisiminė N. Žilinskienė. – Kažkuris vaikas man padovanojo angeliuką. Pirmąsyk gavusi tokią dovanėlę aš labai apsidžiaugiau. Jie tai pastebėjo. Daugiausia angelų įteikdavo per Kalėdas.“
Vesdama žvilgsniu per savo kolekciją N. Žilinskienė prisimena: „Daugiausia angelų man padovanojo dvi paskutinės mano mokytos pradinukų laidos. Kai kurios skulptūrėlės – su išgraviruotais linkėjimais ar padėka: „Miela mokytoja, jauskit mano širdies šilumą angelo glėby“, „Jūs lyg angelas mano vaikystės dienų.“
Daug angelų, dovanotų mokytojai, rankose laiko knygą, tarytum skaito iš jos, o vienas ir prigulęs ant atverstų puslapių.
N. Žilinskienė pasakojo, kad mintis apie kolekciją jai kilo tada, kai skulptūrėlių prisikaupė pirmoji lentyna. Moteris pradėjo jas dėliotis, pamažu ir pati ėmė dairytis angelų.
Pozityviausia vieta namuose
Kai mokytoją aplankyti ateina buvę mokiniai, jau senokai nebe pradinukai, jie vis apžiūri, ar angelų lentynose padaugėjo. „Dabar man pati didžiausia staigmena visų pirma yra tai, kad vaikai pas mane dar ateina. Ir ateina su angelu! – džiaugėsi N. Žilinskienė. – Kai liūdna, aš ateinu į šitą kambarį, pasiimu nuotraukas ir šiuose angeliukuose matau savo užaugusius gyvuosius angelus. Čia ramybę randu, besišypsantys angelai praskaidrina nuotaiką. Kai į svečius atvažiuoja mano sesuo, ji sako: „Einu aš pastovėti prie tavo angelų, ten baisiai gera aura.“ Kai liūdna, aš ateinu į šitą kambarį, pasiimu nuotraukas ir šiuose angeliukuose matau savo užaugusius gyvuosius angelus. Čia ramybę randu, besišypsantys angelai praskaidrina nuotaiką.
Iš tiesų prabėgomis tokios kolekcijos neapžiūrėsi ir neįvertinsi. Su ja reikia susigyventi, kiekvieną angeliuką tarytum „prisijaukinti“. Tik tada pradedi pastebėti įvairiausias veidų išraiškas, netgi siužetus, kurių sustingusiais personažais yra tapę angelai.
Vilkaviškietė sakė, kad kartais, pasižiūrėjus į įdomius angelų veidus, pozas, norisi imti ir užrašyti jų keliamas mintis – gal eilėmis, gal miniatiūromis...
Ir iš Betliejaus, ir iš sendaikčių turgaus
Dar yra planų angelus susidėlioti pagal medžiagas, iš kurių jie pagaminti. Rūšiuojant pagal tai, susidarytų ne viena grupelė: keramika, stiklas, metalas, popierius, veltinis, parafinas, šiaudeliai, medis. Egzotiškiausia medžiaga – alyvmedis. Iš jo išdrožtas angelas parsivežtas iš Betliejaus.
Kilnodama skulptūrėles N. Žilinskienė vardija: „Iš Čekijos, iš Airijos, iš Amerikos, iš Rundalės. Šitie – iš Lietuvos: iš Šiluvos, Birštono, Kryžių kalno.“
Surinkti kolekciją, kurioje dabar jau yra per 220 angelų skulptūrėlių, kalendorius, maišelių, pakabukas, eglutės žaisliukų, moteriai padėjo ir jos vyras, vaikai, kaimynai, giminaičiai.
Angelai Nijolei primena vokaliniame ansamblyje „Svaja“ praleistus šešiolika metų, anūkėlės gimimą, katedros chorą, kuriame ji gieda.
Yra eksponatų ir su mažiau įspūdinga „kilmės istorija“, bet jie vilkaviškietei nė kiek ne mažiau mieli.
„Šitą angelą radau pamestą mokyklos koridoriuje. Toks vargšiukas buvo... Jo savininkas neatsiliepė, taip angelas atkeliavo pas mane“, – pasakojo N. Žilinskienė.
Dalis angelų nusipirkta pasižvalgius pas sendaikčių pardavėjus. „Pamatytų turguje labai pagailėdavau. Man nesuvokiama, kaip žmogui gali būti nereikalingi angelai?!“ – stebėjosi moteris.
Svarbias asmeninio gyvenimo datas, profesinės veiklos ir turiningo laisvalaikio valandas vilkaviškietei Nijolei ŽILINSKIENEI primena... angelai. Daugybė jų skulptūrėlių namuose nuteikia pozityviai ir primena sutiktus žmones. |
Keturiasdešimt ketverius metus darbui mokykloje atidavusi buvusi pedagogė Nijolė Žilinskienė prisimena, kad būtent bendravimas su mokiniais buvo jos sukauptos kolekcijos pradžių pradžia.
„Viskas prasidėjo, kaip aš sakau, nuo gyvųjų angelų, nuo mano buvusių mokinukų. Kai kuris nors ką gero, gražaus padarydavo, aš jį apsikabindavau ir sakydavau: „Tu mano angele...“, – prisiminė N. Žilinskienė. – Kažkuris vaikas man padovanojo angeliuką. Pirmąsyk gavusi tokią dovanėlę aš labai apsidžiaugiau. Jie tai pastebėjo. Daugiausia angelų įteikdavo per Kalėdas.“
Vesdama žvilgsniu per savo kolekciją N. Žilinskienė prisimena: „Daugiausia angelų man padovanojo dvi paskutinės mano mokytos pradinukų laidos. Kai kurios skulptūrėlės – su išgraviruotais linkėjimais ar padėka: „Miela mokytoja, jauskit mano širdies šilumą angelo glėby“, „Jūs lyg angelas mano vaikystės dienų.“
Daug angelų, dovanotų mokytojai, rankose laiko knygą, tarytum skaito iš jos, o vienas ir prigulęs ant atverstų puslapių.
N. Žilinskienė pasakojo, kad mintis apie kolekciją jai kilo tada, kai skulptūrėlių prisikaupė pirmoji lentyna. Moteris pradėjo jas dėliotis, pamažu ir pati ėmė dairytis angelų.
Kai mokytoją aplankyti ateina buvę mokiniai, jau senokai nebe pradinukai, jie vis apžiūri, ar angelų lentynose padaugėjo. „Dabar man pati didžiausia staigmena visų pirma yra tai, kad vaikai pas mane dar ateina. Ir ateina su angelu! – džiaugėsi N. Žilinskienė. – Kai liūdna, aš ateinu į šitą kambarį, pasiimu nuotraukas ir šiuose angeliukuose matau savo užaugusius gyvuosius angelus. Čia ramybę randu, besišypsantys angelai praskaidrina nuotaiką. Kai į svečius atvažiuoja mano sesuo, ji sako: „Einu aš pastovėti prie tavo angelų, ten baisiai gera aura.“
Kai liūdna, aš ateinu į šitą kambarį, pasiimu nuotraukas ir šiuose angeliukuose matau savo užaugusius gyvuosius angelus. Čia ramybę randu, besišypsantys angelai praskaidrina nuotaiką.
Iš tiesų prabėgomis tokios kolekcijos neapžiūrėsi ir neįvertinsi. Su ja reikia susigyventi, kiekvieną angeliuką tarytum „prisijaukinti“. Tik tada pradedi pastebėti įvairiausias veidų išraiškas, netgi siužetus, kurių sustingusiais personažais yra tapę angelai.
Vilkaviškietė sakė, kad kartais, pasižiūrėjus į įdomius angelų veidus, pozas, norisi imti ir užrašyti jų keliamas mintis – gal eilėmis, gal miniatiūromis...
Dar yra planų angelus susidėlioti pagal medžiagas, iš kurių jie pagaminti. Rūšiuojant pagal tai, susidarytų ne viena grupelė: keramika, stiklas, metalas, popierius, veltinis, parafinas, šiaudeliai, medis. Egzotiškiausia medžiaga – alyvmedis. Iš jo išdrožtas angelas parsivežtas iš Betliejaus.
Kilnodama skulptūrėles N. Žilinskienė vardija: „Iš Čekijos, iš Airijos, iš Amerikos, iš Rundalės. Šitie – iš Lietuvos: iš Šiluvos, Birštono, Kryžių kalno.“
Surinkti kolekciją, kurioje dabar jau yra per 220 angelų skulptūrėlių, kalendorius, maišelių, pakabukas, eglutės žaisliukų, moteriai padėjo ir jos vyras, vaikai, kaimynai, giminaičiai.
Angelai Nijolei primena vokaliniame ansamblyje „Svaja“ praleistus šešiolika metų, anūkėlės gimimą, katedros chorą, kuriame ji gieda.
Yra eksponatų ir su mažiau įspūdinga „kilmės istorija“, bet jie vilkaviškietei nė kiek ne mažiau mieli.
„Šitą angelą radau pamestą mokyklos koridoriuje. Toks vargšiukas buvo... Jo savininkas neatsiliepė, taip angelas atkeliavo pas mane“, – pasakojo N. Žilinskienė.
Dalis angelų nusipirkta pasižvalgius pas sendaikčių pardavėjus. „Pamatytų turguje labai pagailėdavau. Man nesuvokiama, kaip žmogui gali būti nereikalingi angelai?!“ – stebėjosi moteris.
Publikuota: 2016-01-27 10:02:55
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|