|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda kalėdines sidabrines eglutes Pūstapėdžiuose. Tel. 0 698 41 635.Galioja iki: 2024-12-09 13:08:10
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2016-02-26 15:32
|
|
|
Į Jonavą rajono Savivaldybės administracijos skirtais autobusais keliavo per 70 Vilkaviškio krašto pieno gamintojų.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Situacija Lietuvos pieno sektoriuje pasiekė kritinę ribą. Ūkininkai mažina karvių bandas ir traukiasi iš pieno gamybos. Reaguodami į situaciją, šalies žemdirbiai dalyvavo išplėstiniame Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos posėdyje, kuriame mėgino ieškoti išeičių, kaip išspręsti susidariusias problemas. Į Jonavoje vykusį renginį keliavo ir daugiau nei 70 mūsų rajono pieno gamintojų.
Žemiau savikainos
„Pastaruoju metu visiems žemdirbiams pieno supirkimo kainos sumažėjo dar dviem centais. Dabar jos – jau žemiau savikainos. Didesnieji ūkininkai dar gauna 16–17 centų už litrą pieno, o mažesnieji – tik 12 centų ar dar mažiau. Reikia nepamiršti, kad daugelis šiemet privalėjo papildomai pirktis pašarų, nes vasarą nebuvo galimybių jų patiems pasigaminti. Kai kuriems reikia ir ganyklas atsėti. Tai kaip galima išgyventi?“ – retoriškai klausė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Vilkaviškio skyriaus pirmininkas Albinas Šneideris.
Pasak pašnekovo, tik būdami vieningi žemdirbiai gali išsireikalauti to, kas jiems priklauso. Jis pats nuolat dalyvauja įvairiuose šalies pienininkų suvažiavimuose, tai ragina daryti ir kitus ūkininkus.
„Pastaruoju metu naikinami kaimai. Bet ar nuo to bus geriau? Nyksta ne tik ūkiai, bet ir juose dirbantys žmonės netenka darbo. Ar valstybė yra pasiruošusi jiems mokėti pašalpas ir juos išlaikyti?“ – nusivylimo neslėpė ūkininkas.
Teko atsisakyti
Į Jonavą kartu su kitais rajono ūkininkais važiavęs Pašeimeniuose gyvenantis Vaidotas Lėveris sakė, kad į panašius renginius stengiasi nuvykti. Nuo 1991 metų ūkininkaujantis ir 52 karves laikantis vyriškis tikino tokių blogų laikų dar neatsimenantis. Seniau didelę kiaulių fermą turėjęs V. Lėveris buvo priverstas atsisakyti šių gyvulių.
„Laikyti kiaules visiškai neapsimokėjo. Nusprendžiau koncentruotis į karvių ūkį. Deja, situacija ir čia – tragiška. Kaimas varomas į neviltį“, – apgailestavo Pašeimenių ūkininkas.
Jis teigė, jog labiausiai dėl padėties pieno sektoriuje kalti pieno perdirbėjai, kurių šalyje yra per mažai, tad jie gali kaip tik nori manipuliuoti žaliavos tiekėjais. V. Lėveris išreiškė viltį, kad situacija šiek tiek pasikeis tik tada, kai savo veiklą pradės bendrovė „Pienas LT“.
Dar viena rajono ūkininkė Elvyra Būbnaitienė teigė šiuo metu karvių jau neauginanti, tačiau į Jonavą keliavo morališkai palaikyti savo kolegų žemdirbių.
„12 metų laikiau karves. Paskutines pardaviau praėjusią vasarą. Norėjau dar plėsti ūkį, tačiau tai visiškai neapsimokėjo. Seniau nebijodavau ir projektuose dalyvauti, ir paskolas imti. Pirkau žemių, plėčiau ūkį. Deja, išaušo tokia situacija, kad paskolų nebuvo iš ko atiduoti, o bankai nelaukė, kol pakils pieno supirkimo kainos. Teko visko atsisakyti“, – apgailestavo Vištyčio seniūnijoje, Girėnų kaime, ūkininkaujanti E. Būbnaitienė.
Tiesa, jei pasikeistų situacija, moteris vėl mielai grįžtų prie pienininkystės.
Priešinama tauta
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis posėdyje pabrėžė, jog Lietuva – Europos Sąjungos narė, todėl mūsų šalyje turėtų būti tokios pat pieno supirkimo kainos, kaip ir kitose šalyse.
Deja, dabar Lietuvoje pieno supirkimo kainos ir išmokos yra pačios mažiausios visoje ES.
„Pastaruosius trejus metus pieno gamintojai itin kenčia. Daugelis jų atsisako savo ūkių, traukiasi į kitas sritis. Lietuvoje dabar nelikę net 300 tūkst. karvių. Jų liktų dar mažiau, bet ūkininkus stabdo įsipareigojimai. Blogiausia, kad valdžia žino mūsų padėtį, bet į mūsų prašymus beveik nereaguoja“, – teigė J. Vilionis.
Posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas tvirtino, jog šalyje stengiamasi visuomenę nukreipti prieš ūkininkus, o pačius žemdirbius – supriešinti.
„Dabar stambieji žemdirbiai į smulkiuosius žiūri kaip į priešus. Pavyzdžiui, pirmųjų 30 ha išmoka – tai iš stambiųjų atimti pinigai ir perduoti smulkiesiems. Pastaruoju metu kalbama, kad smulkiųjų išvis remti neverta, juk jie – neperspektyvūs. Dėl tokių kalbų jau smulkieji su nepasitenkinimu žiūri į stambiuosius. Tam tikroje spaudoje pateikiama informacija, kad apskritai visi žemdirbiai yra visuomenės našta. Ar mums to reikia? Dabar tas laikas, kai privalome išlikti vieningi, o vietos po saule turime rasti visi“, – pabrėžė A. Stančikas.
Prognozės liūdina
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas teigė, jog tendencijos visame pasaulyje – nedžiuginančios. Pieno gamyba yra didesnė nei suvartojimas, o kainos krenta visame pasaulyje. Praėjusiais metais Europoje pieno gamyba padidėjo 3,8 proc. Prognozuojama, kad pieno rinkos krizė truks mažiausiai iki 2020 m.
„Lietuva nebuvo pasiruošusi pieno kvotų panaikinimui Europoje. Daugelis kitų šalių šios klaidos nedarė ir didino pieno gamybą. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai lenkai pasistatė daugybę naujų fermų, investavo į pieno ūkius ir dabar džiaugiasi dividendais. Mums nepalanku ir tai, jog didžioji dalis Lenkijos pieno ūkių koncentruojasi vaivadijose prie Lietuvos sienos. Dėl to lietuviško pieno judėjimas į Lenkiją – problemiškas“, – sakė B. Markauskas.
Kad įrodytų, jog Lietuvos pieno ūkyje yra didžiulė netvarka, B. Markauskas pateikė pavyzdį, kaip mūsų šalies perdirbėjai kasdien iš Latvijos ir Estijos atsiveža po 1000 tonų pieno, tų šalių žemdirbiams mokėdami gerokai didesnes sumas nei savo šalies ūkininkams.
„Lietuvoje nėra geresnio verslo, kaip perdirbti pieną. Čia bankrutuoti niekada neįmanoma, nes visada žemdirbiams galima mažinti kainas tiek, kiek tik nori“, – ironizavo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas.
Ironijos dėl susidariusios padėties neslėpė ir į susirinkusiuosius kreipdamasis vienas stambiausių Vilkaviškio rajono pienininkų, Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir aplinkos komiteto pirmininkas Arvydas Šlivinskas. Jis Žemės ūkio ministerijai išreiškė pretenzijas dėl nereikalingo naujo draudimo įstatymo bei gyvulių pasų pabrangimo.
„Siūlyčiau į užkrečiamųjų ligų sąrašą įtraukti ligą, kuri plinta jau daugelį metų. Ja galima užsikrėsti bendraujant, taikant kartelinius susitarimus, sveikinantis. Ši liga pavojinga embargo ir krizių metais. Vakcinos ir vaistų nėra. Ji vadinasi prekybininkų ir perdirbėjų godumas. Būtina nuo jos draustis, todėl tikimės, kad Vyriausybė mums kompensuos bent pusę draudimo įmokos“, – šmaikščiai į publiką kreipėsi A. Šlivinskas ir po šių žodžių sulaukė audringų plojimų.
Ministrė teisinosi
Per posėdį žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei buvo pateikta daugybė pastabų dėl jos neveiklumo, neįsiklausymo į žemdirbių problemas. Viešai netgi buvo pareikalauta ministrės atsistatydinimo. Tiesa, tam pritarė ne visi susirinkusieji. Pasak jų, iki rinkimų likus kiek daugiau nei pusmečiui, naujasis ministras daug žadės, bet nieko nedarys, nes teisinsis dar nespėjęs įsigilinti į visas problemas.
Išgirdusi pastabas, V. Baltraitienė teigė, jog dabartiniame poste ji pradėjo dirbti jau krizei prasidėjus, o buvę ministrai šiai nepasiruošė.
„Niekas nieko nedarė, kad būtų sukurtas krizinis fondas, kad būtų vystoma kooperacija. Dabar, kai yra krizė, galima taikyti tik trumpalaikes priemones. Be to, kadangi esame Europos Sąjungos nariai, negalime savavališkai skirti pinigų vienam ar kitam sektoriui paremti. Būtina prašyti Europos Komisijos leidimo“, – sakė V. Baltraitienė.
Į Jonavą suvažiavę šalies ūkininkai priėmė rezoliuciją, kurioje išdėstė savo reikalavimus. Bene pagrindinis iš jų – Vyriausybė turi kompensuoti 70 mln. eurų nuostolių už praėjusius metus. Esą tai bent jau sulaikytų kai kuriuos žemdirbius nuo pieno ūkių naikinimo. Visiems reikalavimams įgyvendinti ūkininkai davė mėnesį. Jeigu jie nebus patenkinti, grasinama kovo pabaigoje surengti streiką Vilniuje, per kurį bus blokuojami keliai, o prie Seimo atvežta būriai karvių.
Situacija Lietuvos pieno sektoriuje pasiekė kritinę ribą. Ūkininkai mažina karvių bandas ir traukiasi iš pieno gamybos. Reaguodami į situaciją, šalies žemdirbiai dalyvavo išplėstiniame Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos posėdyje, kuriame mėgino ieškoti išeičių, kaip išspręsti susidariusias problemas. Į Jonavoje vykusį renginį keliavo ir daugiau nei 70 mūsų rajono pieno gamintojų. |
„Pastaruoju metu visiems žemdirbiams pieno supirkimo kainos sumažėjo dar dviem centais. Dabar jos – jau žemiau savikainos. Didesnieji ūkininkai dar gauna 16–17 centų už litrą pieno, o mažesnieji – tik 12 centų ar dar mažiau. Reikia nepamiršti, kad daugelis šiemet privalėjo papildomai pirktis pašarų, nes vasarą nebuvo galimybių jų patiems pasigaminti. Kai kuriems reikia ir ganyklas atsėti. Tai kaip galima išgyventi?“ – retoriškai klausė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos Vilkaviškio skyriaus pirmininkas Albinas Šneideris.
Pasak pašnekovo, tik būdami vieningi žemdirbiai gali išsireikalauti to, kas jiems priklauso. Jis pats nuolat dalyvauja įvairiuose šalies pienininkų suvažiavimuose, tai ragina daryti ir kitus ūkininkus.
„Pastaruoju metu naikinami kaimai. Bet ar nuo to bus geriau? Nyksta ne tik ūkiai, bet ir juose dirbantys žmonės netenka darbo. Ar valstybė yra pasiruošusi jiems mokėti pašalpas ir juos išlaikyti?“ – nusivylimo neslėpė ūkininkas.
Į Jonavą kartu su kitais rajono ūkininkais važiavęs Pašeimeniuose gyvenantis Vaidotas Lėveris sakė, kad į panašius renginius stengiasi nuvykti. Nuo 1991 metų ūkininkaujantis ir 52 karves laikantis vyriškis tikino tokių blogų laikų dar neatsimenantis. Seniau didelę kiaulių fermą turėjęs V. Lėveris buvo priverstas atsisakyti šių gyvulių.
„Laikyti kiaules visiškai neapsimokėjo. Nusprendžiau koncentruotis į karvių ūkį. Deja, situacija ir čia – tragiška. Kaimas varomas į neviltį“, – apgailestavo Pašeimenių ūkininkas.
Jis teigė, jog labiausiai dėl padėties pieno sektoriuje kalti pieno perdirbėjai, kurių šalyje yra per mažai, tad jie gali kaip tik nori manipuliuoti žaliavos tiekėjais. V. Lėveris išreiškė viltį, kad situacija šiek tiek pasikeis tik tada, kai savo veiklą pradės bendrovė „Pienas LT“.
Dar viena rajono ūkininkė Elvyra Būbnaitienė teigė šiuo metu karvių jau neauginanti, tačiau į Jonavą keliavo morališkai palaikyti savo kolegų žemdirbių.
„12 metų laikiau karves. Paskutines pardaviau praėjusią vasarą. Norėjau dar plėsti ūkį, tačiau tai visiškai neapsimokėjo. Seniau nebijodavau ir projektuose dalyvauti, ir paskolas imti. Pirkau žemių, plėčiau ūkį. Deja, išaušo tokia situacija, kad paskolų nebuvo iš ko atiduoti, o bankai nelaukė, kol pakils pieno supirkimo kainos. Teko visko atsisakyti“, – apgailestavo Vištyčio seniūnijoje, Girėnų kaime, ūkininkaujanti E. Būbnaitienė.
Tiesa, jei pasikeistų situacija, moteris vėl mielai grįžtų prie pienininkystės.
Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Jonas Vilionis posėdyje pabrėžė, jog Lietuva – Europos Sąjungos narė, todėl mūsų šalyje turėtų būti tokios pat pieno supirkimo kainos, kaip ir kitose šalyse.
Deja, dabar Lietuvoje pieno supirkimo kainos ir išmokos yra pačios mažiausios visoje ES.
„Pastaruosius trejus metus pieno gamintojai itin kenčia. Daugelis jų atsisako savo ūkių, traukiasi į kitas sritis. Lietuvoje dabar nelikę net 300 tūkst. karvių. Jų liktų dar mažiau, bet ūkininkus stabdo įsipareigojimai. Blogiausia, kad valdžia žino mūsų padėtį, bet į mūsų prašymus beveik nereaguoja“, – teigė J. Vilionis.
Posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas tvirtino, jog šalyje stengiamasi visuomenę nukreipti prieš ūkininkus, o pačius žemdirbius – supriešinti.
„Dabar stambieji žemdirbiai į smulkiuosius žiūri kaip į priešus. Pavyzdžiui, pirmųjų 30 ha išmoka – tai iš stambiųjų atimti pinigai ir perduoti smulkiesiems. Pastaruoju metu kalbama, kad smulkiųjų išvis remti neverta, juk jie – neperspektyvūs. Dėl tokių kalbų jau smulkieji su nepasitenkinimu žiūri į stambiuosius. Tam tikroje spaudoje pateikiama informacija, kad apskritai visi žemdirbiai yra visuomenės našta. Ar mums to reikia? Dabar tas laikas, kai privalome išlikti vieningi, o vietos po saule turime rasti visi“, – pabrėžė A. Stančikas.
Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas teigė, jog tendencijos visame pasaulyje – nedžiuginančios. Pieno gamyba yra didesnė nei suvartojimas, o kainos krenta visame pasaulyje. Praėjusiais metais Europoje pieno gamyba padidėjo 3,8 proc. Prognozuojama, kad pieno rinkos krizė truks mažiausiai iki 2020 m.
„Lietuva nebuvo pasiruošusi pieno kvotų panaikinimui Europoje. Daugelis kitų šalių šios klaidos nedarė ir didino pieno gamybą. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai lenkai pasistatė daugybę naujų fermų, investavo į pieno ūkius ir dabar džiaugiasi dividendais. Mums nepalanku ir tai, jog didžioji dalis Lenkijos pieno ūkių koncentruojasi vaivadijose prie Lietuvos sienos. Dėl to lietuviško pieno judėjimas į Lenkiją – problemiškas“, – sakė B. Markauskas.
Kad įrodytų, jog Lietuvos pieno ūkyje yra didžiulė netvarka, B. Markauskas pateikė pavyzdį, kaip mūsų šalies perdirbėjai kasdien iš Latvijos ir Estijos atsiveža po 1000 tonų pieno, tų šalių žemdirbiams mokėdami gerokai didesnes sumas nei savo šalies ūkininkams.
„Lietuvoje nėra geresnio verslo, kaip perdirbti pieną. Čia bankrutuoti niekada neįmanoma, nes visada žemdirbiams galima mažinti kainas tiek, kiek tik nori“, – ironizavo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas.
Ironijos dėl susidariusios padėties neslėpė ir į susirinkusiuosius kreipdamasis vienas stambiausių Vilkaviškio rajono pienininkų, Savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir aplinkos komiteto pirmininkas Arvydas Šlivinskas. Jis Žemės ūkio ministerijai išreiškė pretenzijas dėl nereikalingo naujo draudimo įstatymo bei gyvulių pasų pabrangimo.
„Siūlyčiau į užkrečiamųjų ligų sąrašą įtraukti ligą, kuri plinta jau daugelį metų. Ja galima užsikrėsti bendraujant, taikant kartelinius susitarimus, sveikinantis. Ši liga pavojinga embargo ir krizių metais. Vakcinos ir vaistų nėra. Ji vadinasi prekybininkų ir perdirbėjų godumas. Būtina nuo jos draustis, todėl tikimės, kad Vyriausybė mums kompensuos bent pusę draudimo įmokos“, – šmaikščiai į publiką kreipėsi A. Šlivinskas ir po šių žodžių sulaukė audringų plojimų.
Per posėdį žemės ūkio ministrei Virginijai Baltraitienei buvo pateikta daugybė pastabų dėl jos neveiklumo, neįsiklausymo į žemdirbių problemas. Viešai netgi buvo pareikalauta ministrės atsistatydinimo. Tiesa, tam pritarė ne visi susirinkusieji. Pasak jų, iki rinkimų likus kiek daugiau nei pusmečiui, naujasis ministras daug žadės, bet nieko nedarys, nes teisinsis dar nespėjęs įsigilinti į visas problemas.
Išgirdusi pastabas, V. Baltraitienė teigė, jog dabartiniame poste ji pradėjo dirbti jau krizei prasidėjus, o buvę ministrai šiai nepasiruošė.
„Niekas nieko nedarė, kad būtų sukurtas krizinis fondas, kad būtų vystoma kooperacija. Dabar, kai yra krizė, galima taikyti tik trumpalaikes priemones. Be to, kadangi esame Europos Sąjungos nariai, negalime savavališkai skirti pinigų vienam ar kitam sektoriui paremti. Būtina prašyti Europos Komisijos leidimo“, – sakė V. Baltraitienė.
Į Jonavą suvažiavę šalies ūkininkai priėmė rezoliuciją, kurioje išdėstė savo reikalavimus. Bene pagrindinis iš jų – Vyriausybė turi kompensuoti 70 mln. eurų nuostolių už praėjusius metus. Esą tai bent jau sulaikytų kai kuriuos žemdirbius nuo pieno ūkių naikinimo. Visiems reikalavimams įgyvendinti ūkininkai davė mėnesį. Jeigu jie nebus patenkinti, grasinama kovo pabaigoje surengti streiką Vilniuje, per kurį bus blokuojami keliai, o prie Seimo atvežta būriai karvių.
Galerija: Posėdis
Publikuota: 2016-02-26 15:32:52
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Nepiktybiškas nusižengimas gali kainuoti teises * Rajone – gatvių pavadinimų pokyčiai
* Vilkaviškio stalo tenisininkai nenori užleisti iškovotų aukštų pozicijų
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?
Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kokios žodžių išrišti, išrišimas vartojimo klaidos?Veiksmažodis išrišti nevartojamas reikšme išspręsti: Visiems rūpi, kaip šį klausimą išriš (taisoma išspręs ) viršininkas.
Daiktavardis išrišimas nevartojamas reikšme išsprendimas: Gyventojams aktualus problemos išrišimas (taisoma išsprendimas ).
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|