Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Svečių knyga

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-03-18 15:25

---

Neseni įvykiai Londone nematomomis gijomis susiję su ką tik paminėta mūsų Nepriklausomybės diena.

Autorės nuotr.

Nieko nuostabaus, kad imigrantai, atvykę į svečią šalį, stengiasi susiburti vieni šalia kitų, sukurdami tautinius didmiesčių kvartalus, kuriuose dominuoja vienos ar kitos etninės kilmės gyventojai. Paprastai jie glaudžiasi metropolių pakraščiuose – bent jau pačioje gyvenimo svetimame krašte pradžioje.

Edžvaro kelias (Edgware road) – išimtis. Tai viena iš pagrindinių sostinės transporto arterijų, esančių pačiame Londone centre, Haid parko (Hyde Park) ir Oksfordo gatvės kaimynystėje. Ji beveik visiškai „okupuota“ atvykėlių iš arabų šalių. Jau ne kartą girdėjau šį kvartalą vadinant Mažąja Arabija.

Išties gatvė juoduoja nuo čadromis apsirengusių moterų, ant parduotuvių, vaistinių, bankų, restoranų ir kavinių marguliuoja arabiški užrašai. Nori pasimėgauti Irano, Irako, Libano ar persiškais patiekalais, nebūtina skristi nė į vieną iš šių šalių. Jas visas gali „rasti“ čia, Londono centre, Edžvaro alėjoje. Nori patraukti egzotišką pypkę? Prašom. Gatvėje sklando saldžių dūmų debesys, atplaukiantys nuo kaljanus papsinčių rūkalių. Jų čia pulkai – daugiausia vyrų, nors retsykiais pasitaiko ir moterų, sutūpusių lyg balandžiai ant kėdžių prie kavinių nuo ankstyviausio ryto iki vėlyviausio vakaro (ne kartą stebėjausi: ir kada jie dirba?), aptarinėjančių dienos planus, verslo ir šeimos reikalus ar politiką. Kartais tos privačios diskusijos pavirsta viešomis demonstracijomis, aistringomis, bet taikiomis eitynėmis su plakatais, vėliavomis ir garsiais šūkiais. Tuomet ir taip jau sausakimšos sostinės centrinės gatvės visiškai paralyžiuojamos – dažniausiai lydint praeivių, vairuotojų ir keleivių nuostabai, pasipiktinimui, retai kada – pritarimui.

Gerai, jeigu pasitaiko savaitgalis (kaip praėjęs šeštadienis, kovo dvyliktoji), kai keli šimtai protestuotojų prieš prezidento Asado valdymą Sirijoje prikaustė Edžvaro gatvės dėmesį marširuodami Marmuro Arkos (Marble Arch) aikštės link. Dar demonstrantų nebuvo nei matyti, nei girdėti, o visose sankryžose, išsišakojusiose nuo Edžvaro kelio, jau mirksėjo policijos automobilių ir motociklų mėlyni žiburėliai užtikrindami gyventojus, kad rimtis ir tvarka bet kokiu atveju bus garantuota.

„Ar jie laukia pravažiuojančio kokio įžymaus ar itin svarbaus ir saugotino asmens?“ – spėliojau pamačiusi tiek daug pareigūnų. Ir, matyt, ne aš viena. Lėtino žingsnį, lūkuriavo ir daugiau smalsuolių. Spėlioti neteko ilgai: tuoj pat suraibuliavo vėliavų jūra, pasigirdo šūkiai ir būgnų tratėjimas. Protestuotojų minia artėjo.

Žvelgdama į viešosios tvarkos sargų būrius, nei smerkdama protesto dalyvius, nei pritardama jiems, klausiausi praeivių komentarų: „Keistuoliai... ir ko jie čia, Londone, marširuoja, Sadamas juk jų čia nemato?“, „Argi Sirija nėra nepriklausoma šalis?..“ Pirmoji mintis, šovusi man į galvą, buvo: „O kas gi moka už visa tai? Už policininkų ir jų technikos gausą?“ Tačiau tuoj pat ją nustelbė kita: „Ar tuomet, kai Lietuva dar buvo tvirtame Sovietų Sąjungos „glėbyje“, panašios eitynės Londone vyko ir už jos laisvę?“ „Kas buvo tie keistuoliai, tuomet mojavę lietuviškomis trispalvėmis?“ – susimąsčiau.

Iš Londono tik „Santakai“

Rita MITKUTĖ-MADDOCK

Galerija: Mažoji Arabija

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---