|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Europos finansinė parama jau seniai yra viena pagrindinių Lietuvos žemės ūkio ramsčių, o Lietuvos Kaimo plėtros programos priemonių gyvendinimo taisyklės užtikrina, kad parama būtų skirta geriausiems projektams.
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa kviečia pradedančius ir patyrusius ūkininkus teikti paramos paraiškas, tačiau Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai atkreipia dėmesį, kad įgyvendinimo taisyklėse yra pakeitimų.
Žemės ūkio ministerijos kaimo plėtros departamento vyriausiasis specialistas Jonas Pupius pastebėjo, kad gautas paraiškų kiekis per vykusius paramos paraiškų priėmimus pagal veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ir „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ buvo labai didelis: „Pastebime, kad Lietuvos kaimo plėtros programa tarp ūkininkų ir kitų subjektų, dirbančių žemės ūkio srityje, tampa vis populiaresnė. Tam įtakos, matyt, turėjo ne tik augantis ūkininkų verslumas, bet ir pakitusios paramos sąlygos, suteikiančios galimybę gauti finansavimą daugiau norinčiųjų.“
Pagrindinė priemonė, skirta investicijoms į žemės ūkio valdas – buvusi priemonė „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Šiai priemonei įgyvendinti skirta daugiau kaip 429 mln. eurų, iš kurių 279 mln. eurų skirti 2014–2016 m. paramos paraiškų priėmimui. Pasak J. Pupiaus, siekiant kuo racionaliau panaudoti skiriamas lėšas, šiemet smulkesniems ūkiams, besikreipiantiems dėl paramos iki 50 000 eurų, paskelbtas atskiras paraiškų priėmimas. Besikreipiantiems didesnės paramos, skiriamo finansavimo dydis nuo šių metų tiesiogiai priklausys nuo jų ūkio dydžio pagal standartinę sukuriamą produkcijos vertę.
Kaip ir praėjusiuose programavimo laikotarpiuose parama numatyta jaunųjų ūkininkų įsikūrimui – ūkininkams iki keturiasdešimties metų, pirmą kartą pradedantiems užsiimti žemės ūkio veikla, kai jų žemės ūkio valda ir ūkis registruoti ne anksčiau kaip metai iki paraiškos pateikimo: tam programoje numatyti beveik 65 mln. eurų, o paramos suma nuo 2016 metų gali siekti 40 tūkst. eurų, taip išplečiant galimų paramos gavėjų ratą. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje buvo atlikta ir tam tikrų lengvinančių pakeitimų, kurie taip pat atsispindės ir 2016 metų paramos paraiškų priėmimui skirtose nuostatose. Bus atšauktas buvęs privalomas reikalavimas išklausyti minimalius ūkininkavimo pradmenų kursus tiems, kurie įgijo aukštąjį ar profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą. Taip pat bus panaikinamas pirmumas besikuriantiems padalintose valdose, nes šio kriterijaus patikrinimas reikalauja daug administracinių išteklių.
Kalbant apie paramą smulkiesiems ūkiams, kurių ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, paraiškos teikimo momentu yra ne mažesnis kaip 4000 eurų ir ne didesnis kaip 7 999 eurų, iš viso numatyta beveik 17 mln. eurų Šios priemonės išskirtinis bruožas – avansas siekia net 80 proc. visos galimos paramos sumos, o suteikiamas finansavimas siekia 15 tūkst. eurų. Už juos leidžiama įsigyti statybinių medžiagų, ūkinių gyvūnų, daugiamečių augalų, finansuoti statybos, technikos, bendrąsias išlaidas.
Pagrindine pareiškėjų klaida Jonas Pupius laiko neatsakingą dokumentų pateikimą: „Dažnai paraiškos yra užpildytos netinkamai, trūksta esminių dokumentų, kuriuose būtų pagrindžiama dabartinė žemės ūkio veikla, turima arba nuomojama žemė. Visada rekomenduoju susipažinti su visais Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos reikalavimais ir atrankos kriterijais, kuriuos galite rasti Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje adresu zum.lrv.lt/veiklos-sritys/kaimo-pletra .“
Europos finansinė parama jau seniai yra viena pagrindinių Lietuvos žemės ūkio ramsčių, o Lietuvos Kaimo plėtros programos priemonių gyvendinimo taisyklės užtikrina, kad parama būtų skirta geriausiems projektams. |
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programa kviečia pradedančius ir patyrusius ūkininkus teikti paramos paraiškas, tačiau Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai atkreipia dėmesį, kad įgyvendinimo taisyklėse yra pakeitimų.
Žemės ūkio ministerijos kaimo plėtros departamento vyriausiasis specialistas Jonas Pupius pastebėjo, kad gautas paraiškų kiekis per vykusius paramos paraiškų priėmimus pagal veiklos sritis „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ ir „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ buvo labai didelis: „Pastebime, kad Lietuvos kaimo plėtros programa tarp ūkininkų ir kitų subjektų, dirbančių žemės ūkio srityje, tampa vis populiaresnė. Tam įtakos, matyt, turėjo ne tik augantis ūkininkų verslumas, bet ir pakitusios paramos sąlygos, suteikiančios galimybę gauti finansavimą daugiau norinčiųjų.“
Pagrindinė priemonė, skirta investicijoms į žemės ūkio valdas – buvusi priemonė „Žemės ūkio valdų modernizavimas“. Šiai priemonei įgyvendinti skirta daugiau kaip 429 mln. eurų, iš kurių 279 mln. eurų skirti 2014–2016 m. paramos paraiškų priėmimui. Pasak J. Pupiaus, siekiant kuo racionaliau panaudoti skiriamas lėšas, šiemet smulkesniems ūkiams, besikreipiantiems dėl paramos iki 50 000 eurų, paskelbtas atskiras paraiškų priėmimas. Besikreipiantiems didesnės paramos, skiriamo finansavimo dydis nuo šių metų tiesiogiai priklausys nuo jų ūkio dydžio pagal standartinę sukuriamą produkcijos vertę.
Kaip ir praėjusiuose programavimo laikotarpiuose parama numatyta jaunųjų ūkininkų įsikūrimui – ūkininkams iki keturiasdešimties metų, pirmą kartą pradedantiems užsiimti žemės ūkio veikla, kai jų žemės ūkio valda ir ūkis registruoti ne anksčiau kaip metai iki paraiškos pateikimo: tam programoje numatyti beveik 65 mln. eurų, o paramos suma nuo 2016 metų gali siekti 40 tūkst. eurų, taip išplečiant galimų paramos gavėjų ratą. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programoje buvo atlikta ir tam tikrų lengvinančių pakeitimų, kurie taip pat atsispindės ir 2016 metų paramos paraiškų priėmimui skirtose nuostatose. Bus atšauktas buvęs privalomas reikalavimas išklausyti minimalius ūkininkavimo pradmenų kursus tiems, kurie įgijo aukštąjį ar profesinį žemės ūkio srities išsilavinimą. Taip pat bus panaikinamas pirmumas besikuriantiems padalintose valdose, nes šio kriterijaus patikrinimas reikalauja daug administracinių išteklių.
Kalbant apie paramą smulkiesiems ūkiams, kurių ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, paraiškos teikimo momentu yra ne mažesnis kaip 4000 eurų ir ne didesnis kaip 7 999 eurų, iš viso numatyta beveik 17 mln. eurų Šios priemonės išskirtinis bruožas – avansas siekia net 80 proc. visos galimos paramos sumos, o suteikiamas finansavimas siekia 15 tūkst. eurų. Už juos leidžiama įsigyti statybinių medžiagų, ūkinių gyvūnų, daugiamečių augalų, finansuoti statybos, technikos, bendrąsias išlaidas.
Pagrindine pareiškėjų klaida Jonas Pupius laiko neatsakingą dokumentų pateikimą: „Dažnai paraiškos yra užpildytos netinkamai, trūksta esminių dokumentų, kuriuose būtų pagrindžiama dabartinė žemės ūkio veikla, turima arba nuomojama žemė. Visada rekomenduoju susipažinti su visais Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos reikalavimais ir atrankos kriterijais, kuriuos galite rasti Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje adresu zum.lrv.lt/veiklos-sritys/kaimo-pletra .“
Publikuota: 2016-04-12 10:39:48
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|