|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2016-04-22 14:42
Lietuvos pakrašty, prie Lenkijos sienos, kerojančią liepą pasiūlyta įtraukti į Valstybės saugomų objektų sąrašą.Autorės nuotr. Eglė MIČIULIENĖ
Praėjusią savaitę į Vilkaviškį buvo atvažiavę Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) atstovai, keleto tarnybų arboristai. Šie žmonės atvyko apžiūrėti į Valstybės saugomų objektų sąrašą šiemet įtrauktų mūsų rajone augančių medžių: įspūdingos išvaizdos Dabulevičių maumedžio, žaliuojančio Kybartų seniūnijos Daugėlaičių kaime, Paežerių dvaro ąžuolo (Paežerių k., Šeimenos sen.), Daukšaičių ąžuolo, vešančio šalia Budavonės miško, Bartninkų seniūnijoje, ir Jašinsko liepos Pajevonyje. VSTT specialistai žada, kad jau šiais metais minėti medžiai bus aptvarkyti: apgenėti, sutvirtinti, kur reikia – ant atramų pakeltos šakos. Saugotinus medžius žadama aptverti, pastatyti lenteles su aprašymais. – Specialistai atvažiavo įvertinti situacijos, nustatyti, kokius tvarkymo darbus reikia atlikti, kiek lėšų tam reikės, nes jau netrukus ruošiamasi surengti viešųjų pirkimų konkursą, – kalbėjo rajono Savivaldybės administracijos vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis. Kol kas šiemet neplanuojama tvarkyti tik Dabravolės daugiakamienės liepos. Prie to paties pavadinimo piliakalnio Pajevonio seniūnijoje žaliuojanti liepa išsilaikiusi geriausiai. Rajono Savivaldybės ekologas visą delegaciją nuvežė parodyti ir dar vieno mūsų rajone augančio medžio – Gražiškių seniūnijoje, Vartelių kaimo teritorijai priklausančiuose miškuose, kerojančios liepos. VSTT darbuotojai pripažino, jog ši liepa tikrai įspūdingų duomenų ir pagal savo parametrus turi būti įtraukta į Valstybės saugomų botaninių objektų sąrašą. Šie sąrašai tvirtinami metų pabaigoje. Išmatavus liepos apimtį paaiškėjo, kad medis siekia 5,40 m. Šią liepą, žaliuojančią pačiame Lenkijos pasienyje, D. Bunikiui parodė Gražiškių seniūnijoje sodybą turintis Petras Čirvinskas. Storas liepos kamienas per daugybę metų buvo taip apžėlęs, apraizgytas brūzgynų, kad įspūdingo medžio ilgą laiką niekas nepastebėjo: nei miškininkai, nei netoliese papietauti susėsdavę medžiotojai. Vos prieš porą metų bevaikščiodamas po mišką liepą visai netikėtai „atrado“ eigulys Algis Dubickas. – Šį puikų medį aptikau 2012 metų pavasarį. Nustebau, koks jis gražus. Pagalvojau, kad būtina čia sutvarkyti aplinką, išnaikinti brūzgynus. Juk per televiziją rodo kur kas mažesnės apimties medžius, o ši liepa – tikrai įspūdinga, – pasakojo eigulys. – Nusifotografavau tą medį, pradėjau rodyti vienam, kitam, kalbėti, jog reikėtų daryti talką ir tvarkytis – tegu visi mato tą gamtos grožį. Vyras iškart į talką pasikalbino buvusį Bartninkų seniūną P. Čirvinską, abu ėmėsi valyti šabakštyną. Talkininkų atsiuntė ir Gražiškių seniūnija. Pasienio liepa auga senoje sodybvietėje, šalia dar išlikę namo pamatai. Pasak P. Čirvinsko, šiose vietose prieš karą stovėjo daug sodybų. A. Dubickas ėmė domėtis, klausinėti žmonių, kas šioje vietoje galėjo gyventi. Ir sužinojo, jog dar tarpukariu čia buvo įsikūrusi Kajokų šeima su penkiais vaikais. Karui baigiantis, 1944 metais, sodybos gyventojai ištremti į Vokietiją. Po karo čia buvo paskelbta pasienio zona, ėjo rokadinis kelias, tad į Lietuvą grįžę žmonės patekti į savo sodybą jau negalėjo. Eigulys savo iniciatyva surado du likusius Kajokų šeimos vaikus – sūnų ir dukrą. Žinia apie sodybą ypač nudžiugino šiuo metu Matlaukyje gyvenančią Birutę Kajokaitę, dabar jau Majauskienę. – Pernai liepos mėnesį atvežiau žmones parodyti gimtinės likučių. Rado moteris dar beaugančius geltonus jurginus – skina, ašaros byra... Juk ji kaip išvyko į Vokietiją, tai į šias vietas tik po 70 metų grįžo, – pasakojo A. Dubickas. Įdomu, jog tuo pat metu, kai į rajono ekologą dėl liepos kreipėsi P. Čirvinskas, redakcija sulaukė ir šios moters, B. Majauskienės, skambučio. Laikraštyje paskaičiusi apie saugomus mūsų rajono medžius, moteris teiravosi, ką galima būtų padaryti, kad senoji liepa dar ilgai oštų ateities kartoms. Eigulys A. Dubickas pasakojo, jog šiemet šalia liepos, jau gerokai aptvarkytoje teritorijoje, čia gyvenę žmonės su giminaičiais surengė šaunią sueigą. – Buvo smagu, suvažiavo apie 20 žmonių. P. Čirvinskas prie liepos prieš pat šį susiėjimą padarė didžiulį tvirtą stalą. Gegužės pradžioje visa giminė su vaikais ir anūkais vėl ruošiasi čia suvažiuoti, – džiaugėsi gerą darbą padaręs A. Dubickas.
Galerija: Sąžalynas
Publikuota: 2016-04-22 14:42:07 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kūno kultūros mokytoja: „Bijau bandyti naujas sporto šakas“ * Nurodymui pakeisti S. Nėries gatvių pavadinimus Taryba nepakluso * Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai: kam atiduosime savo balsą? Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|