„Santaka“ / Paežerių kaime žaliuoja tūkstantmečio giria

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-06-08 15:48

Dalinkitės:  


Gražiausias miško vaizdas atsiveria iš paukščio skrydžio.

Paežerių kaime žaliuoja tūkstantmečio giria

Andrius GRYGELAITIS


Turbūt tikrai ne visi važiuodami pro Paežerių kaimą (Pilviškių sen.) žino, kad visai šalia yra įspūdinga vieta. Tiesa, visą Lietuvos tūkstantmečio proga pasodinto miškelio grožį, ko gero, galima pamatyti tik žvelgiant iš viršaus.



Pagerbė žymią datą

Lietuvos tūkstantmečio miškas – taip šią vietą vadina ją sukūrusi marijampolietė Alvyra Taujinskienė. Greta dr. Vinco Kudirkos klėtelės daugiau nei 6 ha žemės plote jau seniai augo miškas. Šalimais esanti žemė buvo itin nederlinga ir ūkinei veiklai vykdyti nelabai tiko. Šią teritoriją A. Taujinskienė paveldėjo maždaug prieš dešimtmetį. Tuomet moteris nusprendė, jog būtina viską sutvarkyti, padaryti taip, kad čia būtų smagu ir pačiai lankytis, ir svečius priimti.

„Šioje vietoje plytėjo alksnynai, žvyrynai, pelkynai. Greta telkšojo apleistas tvenkinys. Būtent jį ir nusprendžiau atkurti pirmiausia. Iš skirtingų medžių suformavau šlaitą, aptvarkiau krantus. Apmaudu, jog kuo toliau, tuo dažniau čia randu kalnus šiukšlių“, – apgailestavo pašnekovė.

Sutvarkiusi tvenkinį moteris ryžosi ir kitiems darbams. Artėjant Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo renginiams, ji nusprendė likusioje netvarkingoje teritorijoje šia proga pasodinti mišką. Beveik tris dešimtmečius projektų vadove dirbusi marijampolietė greitai sužinojo apie galimybę gauti Europos Sąjungos paramą, todėl nusprendė ja pasinaudoti. A. Taujinskienei kilo idėja maždaug 5,5 ha teritorijoje iš medžių suformuoti skaičių „1000“ ir Gediminaičių stulpus.




Daug laiko ir jėgų

Marijampolietė miškelį sodinti pradėjo 2006 m. Kaip ji pati prisipažino, pirmieji keleri metai buvo itin sunkūs. Daugybė medelių neprigijo, juos tekdavo nuolat atsodinti. Dalis jų buvo tiesiog išvogta. Dar ir šiais metais, prabėgus dešimtmečiui, teko dalį augmenijos pasodinti iš naujo. Negana to, pirmus penkerius metus reikėjo nuolat pjauti žolę, žiūrėti, kad ši neužgožtų smulkių medelių.

„Daugiausiai miške yra eglių, taip pat raudonųjų ąžuolų, maumedžių. Kai sodinau medelius, jie buvo sprindžio dydžio, o šiandien siekia 3–4 metrus. Būtent dabar ir pasirodė tikrasis miško grožis. Tiesa, vaikštant jį pamatyti yra gana sunku, tačiau iš viršaus atsiveria kerintis vaizdas“, – šypsojosi pašnekovė.

Ji tvirtino į miško sodinimą įdėjusi nemažai ir nuosavų lėšų. ES kompensavo tik 4 ha ploto, o likusią teritoriją teko apsodinti iš savų resursų. Be to, moteris nesitikėjo, jog viską prižiūrėti bus taip sunku.

„Iš pradžių atrodė, kad pasodinsiu medžius ir jie augs savaime. Deja, taip nėra. Miško priežiūrai skyriau ir vis dar skiriu daug laiko bei jėgų. Vargu ar antrą kartą ryžčiausi imtis tokio projekto. Tiesa, moralinis pasitenkinimas niekuo neišmatuojamas“, – kalbėjo A. Taujinskienė.




Tikisi restauruoti

Artimiausiu metu marijampolietė prie Lietuvos tūkstantmečio miško norėtų pastatyti skulptūrą ir girios pavadinimą žyminčią atminimo lentą. Beje, tai ne vieninteliai moters planai. Ji taip pat rūpinasi V. Kudirkos klėtelės išsaugojimu.

Prieš keletą metų netilo kalbos apie klėtelės perkėlimą iš Paežerių į Kudirkos Naumiestį. Vis dėlto A. Taujinskienė tam kategoriškai priešinosi. Pasak jos, istorija buvo kuriama būtent Paežeriuose, o ne kitoje vietoje, todėl Lietuvos himno autoriaus gimtinė turi būti išsaugota autentiška. Be to, perkeliant pastatą iš vienos vietos į kitą, jis greičiausiai būtų pažeistas nepataisomai.

„Klėtelei reikia renovacijos. Medinės konstrukcijos jau skaičiuoja antrą šimtmetį. Savo lėšomis esu pakeitusi pastato stogą, dalį medienos, pagal visus techninius reikalavimus sutvarkiau elektros įvadą. Šiuo metu panaudos būdu klėtelę esu perdavusi Vilkaviškio krašto muziejui“, – pasakojo pastato savininkė.

A. Taujinskienė taip pat teigė, jog vienas iš jos tikslų – sutvarkyti šalia V. Kudirkos klėtelės esantį avarinės būklės ūkinį pastatą. Moteris jau yra parengusi jo renovacijos techninį projektą, šiuo metu ieško įvairių finansavimo šaltinių.


„Teko šiais klausimais bendrauti ir su Vilkaviškio rajono valdžios atstovais. Jie suteikė šiokių tokių vilčių, kad abu pastatus bus galima renovuoti. Aš netgi esu pasiryžusi įdėti dalį nuosavų lėšų, jei tik to reikės. Sutvarkius teritoriją, čia būtų galima pritraukti dar daugiau lankytojų, vykdyti edukacines programas. Juk tai visos Lietuvos istorijai svarbi vieta“, – pabrėžė A. Taujinskienė.





Galerija: Tūkstantmečio giria




Publikuota: 2016-06-08 15:48:53

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai