Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Sveikata

---

Pagarbos vertas slaugytojų darbas – sunkus ir mažai apmokamas.

Autorės nuotr.

Gydytojai ir slaugytojos nekantriai laukia žadėto algų kėlimo, tačiau iš anksto pirkti didesnių piniginių sveikatos priežiūros įstaigų vadovai nerekomenduoja. Pasak jų, kol kas algų didinimo pažadai parašyti „šakėmis ant vandens“.

Politikai prižadėjo

Dar kovo mėnesį sveikatos apsaugos ministras Juras Požėla specialiai sukviestoje spaudos konferencijoje žurnalistams patvirtino, kad nuo liepos 1 d. visiems asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams 8 procentais bus didinami atlyginimai. Tuomet buvo išplatintas pranešimas, jog medikų atlyginimai bus didinami panaudojant dalį Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo lėšų.

Medikų atlyginimams didinti 2016 m. iš PSDF rezervo skiriama apie 30 mln. eurų. Vidutiniškai kiekvienas sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojas per mėnesį turėtų gauti beveik 60 eurų didesnį atlyginimą. Gydytojo etatui alga vidutiniškai padidėtų apie 100 eurų, o slaugytojo etatui – apie 50 eurų.

Ministras tuomet išreiškė viltį, kad atlyginimų didinimo tendencija išliks ir kitais metais, mat sunkų ir pasiaukojamą darbą dirbantys medikai verti tikrai didesnio atlygio, nei jie gauna. Bus kontroliuojama, jog lėšos, skirtos atlyginimams, nebūtų panaudotos kitoms ligoninių reikmėms. Anot politikų, algų didinimas spręstų ir korupcijos medicinoje problemą.

Išlaidos didėja

Tačiau pasiteiravę rajono gydymo įstaigų vadovų apie algų didinimą išgirdome, kad savo darbuotojams jie nieko konkretaus pažadėti negali, mat Vyriausybė kol kas jokių pinigų neskyrė, o pačių įstaigų biudžetui tai taptų nepakeliama našta.

Vilkaviškio ligoninės vadovas Linas Blažaitis sakė, jog iš savo lėšų kelti darbuotojams atlyginimų jie tikrai neturi galimybių. Ligoninė – ne verslo įmonė. Ji gauna pajamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo už tiek paslaugų, kiek suteikė pacientams. Nors gydymo įstaigų išlaidos nuolat didėja, paslaugų įkainiai nekyla.

– Dar neseniai medikai ligos istorijas rašė ant popieriaus lapų, tad išlaidos tam buvo minimalios, – aiškino L. Blažaitis. – Dabar gydytojai informaciją suveda į kompiuterius. Pagal projektą „e.sveikata“ įstaiga gavo 26 kompiuterius. Tai būtų labai puiku, tačiau kompiuteriams reikia programų, spausdintuvų, galų gale jiems aptarnauti reikia informacinių technologijų specialisto. O tam lėšų nenumatyta. Mums deleguojamos papildomos funkcijos, o iš ko jas finansuoti, lieka ligoninės reikalas.

Ligoninės vadovas nerimauja, kad algų didinimo istorijoje nepasikartotų tas pats scenarijus, kaip buvo keliant minimalų atlyginimą. Mat kol kas konkretūs Vyriausybės sprendimai šiuo klausimu nepriimti.

– Pas mus dirba 40 darbuotojų, gaunančių minimalią algą, tad pakėlus ją 30 eurų reikia kas mėnesį atrasti papildomus 1200 eurų iš ligoninės biudžeto, – teigė L. Blažaitis.

Pinigų neturi

Vidutiniškai kiekvienas sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojas per mėnesį turėtų gauti beveik 60 eurų didesnį atlyginimą. Gydytojo etatui alga vidutiniškai padidėtų apie 100 eurų, o slaugytojo etatui – apie 50 eurų.

Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Larisa Jelisejeva taip pat stebėjosi tokiu „iš aukštai“ nuleistu sprendimu. Mat liepos 1 d. jau čia pat, o kol kas jokių realių poslinkių nematyti. Jai pritarė ir Kybartų PSPC vadovė Janina Elena Povilaikienė.

– Jei bus skirtas papildomas finansavimas, tuomet ir didinsime, – sakė L. Jelisejeva. – Tiek pinigų savo įstaigos biudžete tikrai neturime.

Rajone esančias privačias šeimos klinikas ši problema taip pat liečia, nes atlyginimai jose medikams mokami, kaip ir kitose medicinos įstaigose, iš PSDF lėšų.

„Valdiškoms“ sveikatos priežiūros įstaigoms atlyginimų „kvotą“ tvirtina rajono Savivaldybės taryba ir be jos sprendimo įstaigų vadovai savivaliauti negali.

Atsirado galimybių

Birželio pradžioje Seimo Sveikatos reikalų komitetas išklausė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos nuomonę ir dėl būsimo atlyginimų kėlimo, ir dėl pakelto darbo užmokesčio minimumo, kurio gydymo įstaigoms kol kas niekas nekompensavo.

Susitikime dalyvavęs sveikatos apsaugos ministras J. Požėla, taip pat premjero patarėjas sveikatai Antanas Vinkus sveikatos priežiūros įstaigų vadovus nuramino, kad papildomos PSDF lėšos tikrai bus skirtos, mat per trejus pastaruosius metus viršplaninės PSDF biudžeto pajamos padidėjo dėl ekonominės situacijos gerėjimo bei nedarbo mažėjimo. O tai sudarė prielaidas ir galimybes didinti medikų atlyginimus.

Tačiau kiek pinigų gaus kiekviena įstaiga, t.y. kiek realiai didės apmokėjimas už suteiktas paslaugas liepos mėnesį, paaiškės tik rugpjūtį ar rugsėjį. Tad sunku tikėtis, kad jau už kelių savaičių medikai gali algalapiuose išvysti didesnes sumas.

Rajonuose – daugiau

Tie, kam rūpi, kokį atlyginimą gauna medikai, informaciją gali rasti Valstybinės ligonių kasos interneto svetainėje. Vilkaviškio ligoninėje gydytojas (pirmojo šių metų ketvirčio duomenimis) už etatą per mėnesį vidutiniškai uždirbo 1439 eurus, poliklinikos – 1056 eurus, Kybartų PSPC – 1096 eurus (neatskaičius mokesčių).

Šalies mastu gydytojų atlyginimų vidurkis siekė 1285 eurų. Beje, galima pastebėti. kad mažų miestų ligoninėse jis gerokai didesnis nei didžiųjų. Pavyzdžiui, Kauno klinikų gydytojo vidutinis atlyginimas už etatą – tik 1050 eurų.

Tuo tarpu slaugytojų atlyginimai gerokai mažesni. Vilkaviškio ligoninėje jie siekia 603, poliklinikoje 606, o Kybartų PSPC – 508 eurus už etatą.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---