|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kraštiečiai
|
|
|
Jonui Zubavičiui kartais pavyksta apsilankyti jau plaukiančiuose kruiziniuose laivuose, kuriuos pats įrenginėjo.
Kristina ŽALNIERUKYNAITĖ
Vilkaviškietis medžio skulptorius Jonas Zubavičius kelerius metus dirba Vokietijoje. Gabus menininkas, kurio unikalūs darbai puošia ne vieną rajono kampelį, užsienyje dirba laivų statybos kompanijoje – įrenginėja kruizinių laivų vidų.
Lietuvos nuolat besiilgintis vilkaviškietis sako, kad į užsienį išvažiavo ne vien dėl skalsesnės duonos, bet ir dėl mūsiškės valdžios netinkamo požiūrio į žmogų. Pasak jo, Lietuvoje kurti ir padoriai iš to gyventi kol kas neįmanoma.
Menininkas Jonas Zubavičius jau trečias Jonines iš eilės savo vardo dieną sutiko kukliai – kelių bendradarbių būrelyje.
– Susirenkame kieme, pasikepame mėsos, pasėdime, tai ir visa šventė. O namuose, būdavo, savo vardadieniui pradėdavau ruoštis jau prieš savaitę. Į sodo sklypą prie ežero sugužėdavo daugybė draugų, artimųjų, – su ilgesiu smagias vasaras prisimena Jonas Zubavičius. – Pabūdavome iki ryto. Kas maudydavosi, kas dainuodavo, kas dar ko prisigalvodavo. Mano draugai, buvę kolegos – ypač išradingi. Prasimanydavo visokių staigmenų. Būdavo smagu. Deja, gyvenimas pakoreguoja viską savaip. Kai ko tenka atsisakyti, kad turėtum tai, ko neturėjai anksčiau. Tenka rinktis. Nors širdis nuolat sopa pagalvojus apie namuose likusius savuosius, apie draugus, žmones, kuriuos sutikau ir kurie per gyvenimą tapo artimais, vietas, kurios brangios iki ašarų. Viso to nuolat trūksta ir bendravimas internetu neatstoja tos žmogiškos šilumos, kurią jauti būdamas šalia.
Net ir intensyviai besidarbuodamas laivų statykloje Jonas neužmeta drožybos. Į antraisiais namais tapusią Vokietiją jis iš Lietuvos atsigabeno medžio ir laisvomis valandėlėmis kuria. Net būdamas svečioj šaly skulptorius sugebėjo sukurti darbų Dainų šventei. Tikisi ją savo kūriniais papuošti ir šįmet.
Šiuo metu menininko rankose vėl gimsta šachmatai. Daug darbų yra padaręs naujiems pažįstamiems, kurie figūrėles užsakė draugų gimtadieniams, kitoms progoms. Lietuvos nuolat besiilgintis vilkaviškietis sako, kad į užsienį išvažiavo ne vien dėl skalsesnės duonos, bet ir dėl mūsiškės valdžios netinkamo požiūrio į žmogų.
Neseniai J. Zubavičiui teko bendrauti su lietuviu verslininku, kuris Vokietijoje atidarė savo restoraną, tačiau darbo santykiai su kraštiečiu nesusiklostė. Savo verslą vystantis tautietis vis delsė atsiskaityti už darbą, tad toliau bendrauti su juo Jonas atsisakė.
Į Vokietijos rinką su savo darbais vilkaviškietis nesiveržia. Kol kas jam ši šalis dar ne iki galo pažįstama ir suprantama. Tad kur buvęs, kur nebuvęs, jis mintimis vis grįžta prie Lietuvos. Besiilgėdamas gimtinės kraštovaizdžio kuria planus ir ateitį sieja tik su tėvyne. Padirbėjęs Vokietijoje ir užsidirbęs geresniam gyvenimui vieną dieną jis ruošiasi sugrįžti namo ir atsidėti širdžiai mielam darbui jau be ilgesio, be vidinio graudulio.
– Skaudu, kad žmonės Lietuvoje nėra vertinami taip, kaip turėtų. Net senukai, norintys prisidurti prie pensijos, amatininkai apkraunami mokesčiais, nesuteikiant jiems padorių garantijų ir neleidžiant oriai gyventi, kurti, duoti meną žmonėms ir būti laimingiems, naudojantis jiems suteikta Dievo dovana. Dėl savo dešiniųjų pažiūrų nesu mėgiamas valdžios, tačiau pasikeisti nežadu, nes visada buvau piktas ant tų, kurie elgiasi neteisingai, nesąžiningai. Nemanau, kad greitai kažkas Lietuvoje pasikeis, bet tikėti reikia. Kitaip būtų sunku gyventi. Tad kol kas savo protestą reiškiu dirbdamas kitoje šalyje, o grįžęs važiuosiu apsipirkti į Lenkiją. Ne iš „biednumo“, o iš principo, nes man nepatinka nevaldomų prekybininkų savivalė, už kurią jie nėra verčiami atsakyti.
Skulptorius pyksta ant valdžios, bet savo šalį, paprastus žmones jis myli. Liepą ketinantis atostogų grįžti namo menininkas jau mąsto, ką galėtų padovanoti savo kraštui. Minčių ir planų yra, tik kol kas jie – paslaptis, nes drožėjas nemėgsta švaistytis tuščiais pažadais.
Vilkaviškietis medžio skulptorius Jonas Zubavičius kelerius metus dirba Vokietijoje. Gabus menininkas, kurio unikalūs darbai puošia ne vieną rajono kampelį, užsienyje dirba laivų statybos kompanijoje – įrenginėja kruizinių laivų vidų. |
Lietuvos nuolat besiilgintis vilkaviškietis sako, kad į užsienį išvažiavo ne vien dėl skalsesnės duonos, bet ir dėl mūsiškės valdžios netinkamo požiūrio į žmogų. Pasak jo, Lietuvoje kurti ir padoriai iš to gyventi kol kas neįmanoma.
Menininkas Jonas Zubavičius jau trečias Jonines iš eilės savo vardo dieną sutiko kukliai – kelių bendradarbių būrelyje.
– Susirenkame kieme, pasikepame mėsos, pasėdime, tai ir visa šventė. O namuose, būdavo, savo vardadieniui pradėdavau ruoštis jau prieš savaitę. Į sodo sklypą prie ežero sugužėdavo daugybė draugų, artimųjų, – su ilgesiu smagias vasaras prisimena Jonas Zubavičius. – Pabūdavome iki ryto. Kas maudydavosi, kas dainuodavo, kas dar ko prisigalvodavo. Mano draugai, buvę kolegos – ypač išradingi. Prasimanydavo visokių staigmenų. Būdavo smagu. Deja, gyvenimas pakoreguoja viską savaip. Kai ko tenka atsisakyti, kad turėtum tai, ko neturėjai anksčiau. Tenka rinktis. Nors širdis nuolat sopa pagalvojus apie namuose likusius savuosius, apie draugus, žmones, kuriuos sutikau ir kurie per gyvenimą tapo artimais, vietas, kurios brangios iki ašarų. Viso to nuolat trūksta ir bendravimas internetu neatstoja tos žmogiškos šilumos, kurią jauti būdamas šalia.
Net ir intensyviai besidarbuodamas laivų statykloje Jonas neužmeta drožybos. Į antraisiais namais tapusią Vokietiją jis iš Lietuvos atsigabeno medžio ir laisvomis valandėlėmis kuria. Net būdamas svečioj šaly skulptorius sugebėjo sukurti darbų Dainų šventei. Tikisi ją savo kūriniais papuošti ir šįmet.
Šiuo metu menininko rankose vėl gimsta šachmatai. Daug darbų yra padaręs naujiems pažįstamiems, kurie figūrėles užsakė draugų gimtadieniams, kitoms progoms.
Lietuvos nuolat besiilgintis vilkaviškietis sako, kad į užsienį išvažiavo ne vien dėl skalsesnės duonos, bet ir dėl mūsiškės valdžios netinkamo požiūrio į žmogų.
Neseniai J. Zubavičiui teko bendrauti su lietuviu verslininku, kuris Vokietijoje atidarė savo restoraną, tačiau darbo santykiai su kraštiečiu nesusiklostė. Savo verslą vystantis tautietis vis delsė atsiskaityti už darbą, tad toliau bendrauti su juo Jonas atsisakė.
Į Vokietijos rinką su savo darbais vilkaviškietis nesiveržia. Kol kas jam ši šalis dar ne iki galo pažįstama ir suprantama. Tad kur buvęs, kur nebuvęs, jis mintimis vis grįžta prie Lietuvos. Besiilgėdamas gimtinės kraštovaizdžio kuria planus ir ateitį sieja tik su tėvyne. Padirbėjęs Vokietijoje ir užsidirbęs geresniam gyvenimui vieną dieną jis ruošiasi sugrįžti namo ir atsidėti širdžiai mielam darbui jau be ilgesio, be vidinio graudulio.
– Skaudu, kad žmonės Lietuvoje nėra vertinami taip, kaip turėtų. Net senukai, norintys prisidurti prie pensijos, amatininkai apkraunami mokesčiais, nesuteikiant jiems padorių garantijų ir neleidžiant oriai gyventi, kurti, duoti meną žmonėms ir būti laimingiems, naudojantis jiems suteikta Dievo dovana. Dėl savo dešiniųjų pažiūrų nesu mėgiamas valdžios, tačiau pasikeisti nežadu, nes visada buvau piktas ant tų, kurie elgiasi neteisingai, nesąžiningai. Nemanau, kad greitai kažkas Lietuvoje pasikeis, bet tikėti reikia. Kitaip būtų sunku gyventi. Tad kol kas savo protestą reiškiu dirbdamas kitoje šalyje, o grįžęs važiuosiu apsipirkti į Lenkiją. Ne iš „biednumo“, o iš principo, nes man nepatinka nevaldomų prekybininkų savivalė, už kurią jie nėra verčiami atsakyti.
Skulptorius pyksta ant valdžios, bet savo šalį, paprastus žmones jis myli. Liepą ketinantis atostogų grįžti namo menininkas jau mąsto, ką galėtų padovanoti savo kraštui. Minčių ir planų yra, tik kol kas jie – paslaptis, nes drožėjas nemėgsta švaistytis tuščiais pažadais.
Publikuota: 2016-06-29 10:21:56
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Senieji maldos namai – ne vien tikinčiųjų rūpestis * Sergantieji širdies nepakankamumu gaus papildomą gydymą
* Sesuo Lina: „Gyvas tikėjimas šeimą sujungia stipriais ryšiais“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|