|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Moteris, turinti patirties, ieško valytojos darbo. Tel. 8 699 29 968.Galioja iki: 2024-04-21 14:44:23
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2016-07-08 16:20
|
|
|
Patilčių dvaro karvidės kasmet atrodo vis prasčiau.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Kaimo prieigose stūksančios kadaise buvusio Patilčių dvaro karvidės nedžiugina nei jų šeimininko, nei vietinių gyventojų. Pastarieji pyksta dėl sudarkytos aplinkos, o pastato savininkas – dėl nenaudingai įgyto turto ir baudų už jo nepriežiūrą.
Nyksta akyse
Po „Santakoje“ birželio 14 d. išspausdinto straipsnio apie Vilkaviškio rajone esančius netinkamai
saugomus kultūros paveldo objektus sulaukėme laiško iš Patilčių kaimo.
„Norime Jus informuoti apie naikinamą kultūros paveldą. Dar 2012 metais Patilčių dvaro ūkinis pastatas buvo tvarkingas, su langais, stogu ir durimis. O šiandien iš šio paveldo tuoj teliks malkų krūva, nes pastatas dėl vertingų raudonų plytų nyksta akyse“, – rašoma Patilčių kaimo bendruomenės vardu.
Panašaus turinio laiškas, informuojantis apie vis prastėjančią buvusio dvaro ūkinio pastato būklę, buvo išsiųstas ir į Kultūros paveldo departamento (KPD) Marijampolės skyrių.
Atrodo graudžiai
Patilčių bendruomenė iš širdies rūpinasi savo kaimo teritorija. Dvaro parke per keletą metų išvalyti šabakštynai, padaryta žaidimų aikštelė, pastatyta suoliukų, iškastas tvenkinys.
Anot vietinių žmonių, pačioje gyvenvietės pradžioje stovintys dar išlikę Patilčių dvaro sodybos pastatai – tarsi vizitinė kaimo kortelė, o ji – nekokia. Tiesa, senoji spirito varykla, dabar privačių savininkų naudojama kaip sandėlis, yra prižiūrima ir pakankamai tvarkinga. Tolėliau stūksanti buvusi pieninė taip pat geros būklės.
Labiausiai vaizdą darko dvaro karvidė, šiuo metu atrodanti išties apgailėtinai – išardytomis sienomis, įgriuvusiu stogu ir viduje padarytu šiukšlynu.
Įvairių dvarininkų valdytas, sovietiniais laikais nacionalizuotas, o atkūrus nepriklausomybę privatizuotas pastatas labiausiai nuniokotas ir išdraskytas per keletą pastarųjų metų.
Baudos – didžiulės
Dvaro karvides prieš keletą metų nusipirko kitame rajone gyvenantis verslininkas Nerijus Žukauskas. Kaip teigė KPD Marijampolės skyriaus vyr. valstybinis inspektorius Ramūnas Kryžanauskas, statinio savininkas už pastato nepriežiūrą jų tarnybos iniciatyva per porą metų baustas jau du kartus.
2012 m. KPD N. Žukauskui pagal ATPK 91 straipsnį (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimas) paskyrė 1750 litų administracinę baudą, o 2013 m. už tą patį pažeidimą buvo skirta maksimali numatyta 2999 litų bauda.
Abu kartus savininkas baudą sumokėjo. Tačiau karvidžių pasato būklės vaizdas kaskart – tik blogyn. Anot patiltiškių, kažkas statinį neabejotinai ardo dėl vertingų raudonų plytų. Dabar pastatas jau ir pavojingas – yrančios konstrukcijos gali užgriūti ne tik plytų vagis, bet ir po vidų landžiojančius vaikus.
Reikalaus sutvarkyti
Iš gyventojų skundą gavęs R. Kryžanauskas teigė, kad iš karvidės savininko reikalaus imtis priemonių pastatą apsaugoti nuo sunykimo: demontuoti sugriuvusią karvidės stogo dalį, uždengti sienų viršutines plokštumas, sutvirtinti išlikusią stogo dalį, užsandarinti visas atviras durų ir langų angas bei išgriautas sienų vietas, viduje surinkti visas šiukšles.
Inspektorius priminė, kad už KPD pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą piliečiams yra numatyta bauda iki 289 eurų. Asmens, jau bausto administracine nuobauda už tokius pažeidimus, laukia nuo 289 iki 868 eurų bauda.
Tokių apleistų privatizuotų kultūros paveldo statinių Lietuvoje yra ne vienas.
R. Kryžanauskas teigė nuolat turintis reikalų su jų savininkais, juos baudžiantis, kai kurių netgi ieškantis padedant policijos pareigūnams.
Pirko nežinodamas
Vis dėlto N. Žukausko atvejis – neįprastas ir tikrai nepavydėtinas. Pasirodo, jis dvaro karvides nusipirko... nežinodamas, kad tai yra kultūros paveldas. Pastatą
N. Žukauskui pardavė vietinis gyventojas, pats gavęs karvides už pajus.
Kaip „Santakai“ paaiškino R. Kryžanauskas, tuo metu Nekilnojamojo turto registrų centre tiesiog nebuvo įrašyta, kad minėtas objektas yra kultūros vertybė.
Taigi verslininkas raudonų plytų pastatą nusipirko kaip eilinį statinį, turėdamas vienintelį tikslą – jį nugriauti. Žmogus viską darė legaliai, kaip ir priklauso, pastato pirkimo dokumentus tvarkė pas notarus.
Įsigijęs dvaro karvidę verslininkas pas architektą užsisakė brangų pastato nugriovimo projektą. Tačiau kai projektas buvo padarytas ir surinkti visi reikalingi komisijos parašai, savo veto paskutinę akimirką pareiškė KPD ir statinio griauti neleido.
Vertybes dar tik nustatys
Išgirdęs apie draudimus ir pastato statusą N. Žukauskas piktinosi, žadėjo kreiptis į teismus, tačiau to taip ir nepadarė.
– Įklimpau kaip reikiant. Su teismais tuo metu neprasidėjau, jie daug kainuoja, o valstybę kaltinti... Ji juk niekada kalta nebūna. Bet dabar esame stipresni, tad greičiausiai samdysime advokatus ir kreipsimės į teismą, – dėstė verslininkas.
N. Žukauskas net keletą kartų pabrėžė, kad pastatą dabar atiduotų ir už dyką – deja, karvidės niekam nereikalingos.
Įdomu, jog iki šiol dar nėra nustatytos šio statinio vertingosios savybės. Anot KPD vyr. valstybinio inspektoriaus R. Kryžanausko, tokių atvejų Lietuvoje – taip pat daugybė. Mat pirmiausia buvo nustatinėjamos vertingiausių, reprezentacinių pastatų (tokių kaip Paežerių dvaras) savybės, o kiti statiniai dar laukia savo eilės. Taip pat – ir Patilčių dvaro karvidės.
– Kitais metais Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai siūlysime nustatyti vertingąsias šio pastato savybes. Jei taryba nuspręstų, kad pastatas nėra vertingas ir jo teisinę apsaugą galima panaikinti, tuomet žmogus turėtų teisę jį griauti, – sakė R. Kryžanauskas.
Jis paaiškino, kad vertinimo posėdžiai yra atviri, tad vertinant Patilčių dvaro karvides galės dalyvauti ir pats pastato savininkas, ir visi norintys visuomenės atstovai.
Kaimo prieigose stūksančios kadaise buvusio Patilčių dvaro karvidės nedžiugina nei jų šeimininko, nei vietinių gyventojų. Pastarieji pyksta dėl sudarkytos aplinkos, o pastato savininkas – dėl nenaudingai įgyto turto ir baudų už jo nepriežiūrą. |
Po „Santakoje“ birželio 14 d. išspausdinto straipsnio apie Vilkaviškio rajone esančius netinkamai saugomus kultūros paveldo objektus sulaukėme laiško iš Patilčių kaimo.
„Norime Jus informuoti apie naikinamą kultūros paveldą. Dar 2012 metais Patilčių dvaro ūkinis pastatas buvo tvarkingas, su langais, stogu ir durimis. O šiandien iš šio paveldo tuoj teliks malkų krūva, nes pastatas dėl vertingų raudonų plytų nyksta akyse“, – rašoma Patilčių kaimo bendruomenės vardu.
Panašaus turinio laiškas, informuojantis apie vis prastėjančią buvusio dvaro ūkinio pastato būklę, buvo išsiųstas ir į Kultūros paveldo departamento (KPD) Marijampolės skyrių.
Patilčių bendruomenė iš širdies rūpinasi savo kaimo teritorija. Dvaro parke per keletą metų išvalyti šabakštynai, padaryta žaidimų aikštelė, pastatyta suoliukų, iškastas tvenkinys.
Anot vietinių žmonių, pačioje gyvenvietės pradžioje stovintys dar išlikę Patilčių dvaro sodybos pastatai – tarsi vizitinė kaimo kortelė, o ji – nekokia. Tiesa, senoji spirito varykla, dabar privačių savininkų naudojama kaip sandėlis, yra prižiūrima ir pakankamai tvarkinga. Tolėliau stūksanti buvusi pieninė taip pat geros būklės.
Labiausiai vaizdą darko dvaro karvidė, šiuo metu atrodanti išties apgailėtinai – išardytomis sienomis, įgriuvusiu stogu ir viduje padarytu šiukšlynu.
Įvairių dvarininkų valdytas, sovietiniais laikais nacionalizuotas, o atkūrus nepriklausomybę privatizuotas pastatas labiausiai nuniokotas ir išdraskytas per keletą pastarųjų metų.
Dvaro karvides prieš keletą metų nusipirko kitame rajone gyvenantis verslininkas Nerijus Žukauskas. Kaip teigė KPD Marijampolės skyriaus vyr. valstybinis inspektorius Ramūnas Kryžanauskas, statinio savininkas už pastato nepriežiūrą jų tarnybos iniciatyva per porą metų baustas jau du kartus.
2012 m. KPD N. Žukauskui pagal ATPK 91 straipsnį (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimas) paskyrė 1750 litų administracinę baudą, o 2013 m. už tą patį pažeidimą buvo skirta maksimali numatyta 2999 litų bauda.
Abu kartus savininkas baudą sumokėjo. Tačiau karvidžių pasato būklės vaizdas kaskart – tik blogyn. Anot patiltiškių, kažkas statinį neabejotinai ardo dėl vertingų raudonų plytų. Dabar pastatas jau ir pavojingas – yrančios konstrukcijos gali užgriūti ne tik plytų vagis, bet ir po vidų landžiojančius vaikus.
Iš gyventojų skundą gavęs R. Kryžanauskas teigė, kad iš karvidės savininko reikalaus imtis priemonių pastatą apsaugoti nuo sunykimo: demontuoti sugriuvusią karvidės stogo dalį, uždengti sienų viršutines plokštumas, sutvirtinti išlikusią stogo dalį, užsandarinti visas atviras durų ir langų angas bei išgriautas sienų vietas, viduje surinkti visas šiukšles.
Inspektorius priminė, kad už KPD pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą piliečiams yra numatyta bauda iki 289 eurų. Asmens, jau bausto administracine nuobauda už tokius pažeidimus, laukia nuo 289 iki 868 eurų bauda.
Tokių apleistų privatizuotų kultūros paveldo statinių Lietuvoje yra ne vienas. R. Kryžanauskas teigė nuolat turintis reikalų su jų savininkais, juos baudžiantis, kai kurių netgi ieškantis padedant policijos pareigūnams.
Vis dėlto N. Žukausko atvejis – neįprastas ir tikrai nepavydėtinas. Pasirodo, jis dvaro karvides nusipirko... nežinodamas, kad tai yra kultūros paveldas. Pastatą N. Žukauskui pardavė vietinis gyventojas, pats gavęs karvides už pajus.
Kaip „Santakai“ paaiškino R. Kryžanauskas, tuo metu Nekilnojamojo turto registrų centre tiesiog nebuvo įrašyta, kad minėtas objektas yra kultūros vertybė.
Taigi verslininkas raudonų plytų pastatą nusipirko kaip eilinį statinį, turėdamas vienintelį tikslą – jį nugriauti. Žmogus viską darė legaliai, kaip ir priklauso, pastato pirkimo dokumentus tvarkė pas notarus.
Įsigijęs dvaro karvidę verslininkas pas architektą užsisakė brangų pastato nugriovimo projektą. Tačiau kai projektas buvo padarytas ir surinkti visi reikalingi komisijos parašai, savo veto paskutinę akimirką pareiškė KPD ir statinio griauti neleido.
Išgirdęs apie draudimus ir pastato statusą N. Žukauskas piktinosi, žadėjo kreiptis į teismus, tačiau to taip ir nepadarė.
– Įklimpau kaip reikiant. Su teismais tuo metu neprasidėjau, jie daug kainuoja, o valstybę kaltinti... Ji juk niekada kalta nebūna. Bet dabar esame stipresni, tad greičiausiai samdysime advokatus ir kreipsimės į teismą, – dėstė verslininkas.
N. Žukauskas net keletą kartų pabrėžė, kad pastatą dabar atiduotų ir už dyką – deja, karvidės niekam nereikalingos.
Įdomu, jog iki šiol dar nėra nustatytos šio statinio vertingosios savybės. Anot KPD vyr. valstybinio inspektoriaus R. Kryžanausko, tokių atvejų Lietuvoje – taip pat daugybė. Mat pirmiausia buvo nustatinėjamos vertingiausių, reprezentacinių pastatų (tokių kaip Paežerių dvaras) savybės, o kiti statiniai dar laukia savo eilės. Taip pat – ir Patilčių dvaro karvidės.
– Kitais metais Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai siūlysime nustatyti vertingąsias šio pastato savybes. Jei taryba nuspręstų, kad pastatas nėra vertingas ir jo teisinę apsaugą galima panaikinti, tuomet žmogus turėtų teisę jį griauti, – sakė R. Kryžanauskas.
Jis paaiškino, kad vertinimo posėdžiai yra atviri, tad vertinant Patilčių dvaro karvides galės dalyvauti ir pats pastato savininkas, ir visi norintys visuomenės atstovai.
Galerija: Patilčių dvaras
Publikuota: 2016-07-08 16:20:07
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu
* Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|