„Santaka“ / „Moskvičiumi“ – į šiauriausią Europos tašką

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-07-11 16:29

Dalinkitės:  


Kelionėje vilkaviškiečiai šiuo senutėliu „Moskvičiumi“ įveikė beveik 5 tūkst. kilometrų.

Nuotr. iš Gintaro MAKSIMAVIČIAUS asmeninio albumo.


„Moskvičiumi“ – į šiauriausią Europos tašką

Andrius GRYGELAITIS


Vilkaviškio rajono gyventojų Gintaro Maksimavičiaus ir Raimondo Plečkaičio ekipažas kartu su kolega iš Estijos senoviniais „Moskvičiais“ sukorė beveik 5 tūkst. kilometrų ir Norvegijoje esančiame šiauriausiame Europos taške iškėlė Vilkaviškio vėliavą.



Turėjo telefoną

Idėja nukeliauti į šiauriausią Europos tašką kilo vilkaviškiečiui G. Maksimavičiui. Dar praėjusiais metais panašų žygį surengė Lietuvos „Vabalų“ klubo nariai – automobilių mėgėjai, vairuojantys „Volkswagen Beetle“ markės transporto priemones. Pasikonsultavęs su jais G. Maksimavičius ir pats nusprendė išsiruošti į greta Norvegijos Nordkapo miestelio esantį turistų lankomą objektą. Šią kelionę asociacijos „Senų vežimų“ klubo narys pradėjo planuoti beveik prieš pusmetį. Pagrindinis tikslas buvo į minėtą vietą nuvykti senaisiais „Moskvičiais“.

„Iš pradžių ketinome keliauti trys ekipažai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Likus porai mėnesių iki žygio pradžios latvis pranešė, kad vykti negalės. Likome mes su estu. Į kompaniją pasikviečiau seną bičiulį, Gražiškiuose dirbantį Raimondą Plečkaitį. Viena iš priežasčių, kodėl jam pasiūliau važiuoti kartu, – jis turi mobilųjį telefoną“, – juokėsi išvykos organizatorius.




Trumpesnė nei planuota

Pats Gintaras visuomet pabrėžia besistengiantis būti savo krašto patriotu, todėl vienas iš šios kelionės tikslų buvo šiauriausiame Europos taške iškelti Vilkaviškio vėliavą. Ją žygeiviams parūpino vilkaviškietis Linas Dubickas.

„Galima sakyti, kad prie šios kelionės prisidėjo net trijų rajono organizacijų atstovai. Aš priklausau asociacijai „Senų vežimų“ klubui, Raimondas – radijo mėgėjų klubui „Varpas“, o Linas yra buriuotojų klubo „Škvalas“ narys. Be to, šią kelionę paremti norėjo daugybė mūsų rajono verslininkų, bet mes paramos atsisakėme, todėl jie tvirtino, kad pinigus perves kilnesniems tikslams“, – su šypsena šiek tiek ironizavo pašnekovas.

Iš viso minėta kelionė truko aštuonias paras. Tiesa, ji buvo suplanuota kiek ilgesnė, nes bent porą dienų buvo tikimasi taisyti kelyje sugedusią seną techniką. Tiek lietuvių, tiek estų automobiliai buvo prikrauti atsarginių dalių, iš anksto susisiekta su Suomijos „Moskvičių“ mėgėjų klubo nariais, kad esant reikalui jie padėtų „prikelti“ ne pirmą dešimtmetį skaičiuojančias transporto priemones. Laimei, to neprireikė ir pati kelionė praėjo gana sklandžiai. Vilkaviškietis tiki, kad tiek šioje, tiek kitose kelionėse sėkmė jį lydi neatsitiktinai. Jis turi ritualą prieš kiekvieną išvyką aplinkiniams girdint ištarti vieną ir tą pačią frazę: „Angele sarge, saugok mane, tu skrisk prieky – aš seksiu tave!“




Nuotykiai kelyje

Nors buvo vykstama į Norvegiją, tačiau didžioji maršruto dalis vedė Suomijos keliais. Žygeiviai apžiūrėjo šios šalies sostinę Helsinkį, aplankė tautinį samių muziejų, greta esančią Kalėdų Senelio rezidenciją, apžiūrėjo įspūdingą automobilių muziejų Kangasalos miestelyje. G. Maksimavičius visiems keturračių transporto priemonių mėgėjams patarė jį aplankyti, juolab kad įėjimas nieko nekainuoja.

Kelionėje vilkaviškiečiai sutiko ir kitų lietuvių, kurie juos aplenkė, pasisveikino kelyje. Ant mūsiškių „Moskvičiaus“ galinio lango buvo užrašytas radijo mėgėjo R. Plečkaičio šaukinys. Tai pastebėję tautiečiai greitai užrašė ir per savo automobilio langą parodė savo šaukinį. Taip tarp lietuvių dviejų automobilių keleivių užsimezgė simbolinis dialogas.

„Jau grįžtant į Lietuvą su „Moskvičiumi“ reikėjo užvažiuoti į antrąjį kelto aukštą. Žinojau, kad benzino bakas – apytuštis, bet kaip tikras suvalkietis nusprendžiau pataupyti ir jo nepripildyti. Važiuojant trapu aukštyn, maždaug pusiaukelėje, visas benzinas subėgo į vieną pusę ir mano mašina užgeso. Tiesa, suomiai tuo nesistebėjo, matyt, jiems tai yra įprastas reiškinys“, – juokėsi pašnekovas.


Vyras pasakojo, jog kelionėje jį sustabdę pareigūnai net dusyk liepė alkotesteriu pasitikrinti blaivumą. Įdomu tai, kad Suomijoje išvažiuojant iš kelto blaivumas buvo tikrinamas visų, išskyrus suomius ir estus.



Antrą kartą – tik su geresniu automobiliu

Pasiekę šiauriausią Europos tašką ir ten iškėlę Vilkaviškio vėliavą kraštiečiai tikino, kad antrą sykį tokiomis pačiomis sąlygomis leistis į šitokią kelionę, ko gero, nesiryžtų. Tiesa, geresniais automobiliais vyrai ne tik patys mielai pakartotų žygį, bet tą padaryti patartų ir savo draugams.

„Važiuoti tokį atstumą „Moskvičiumi“ – sunkus ir daug jėgų reikalaujantis darbas. Didelė vibracija, triukšmas, mažai komforto, nuolatinė baimė, kad automobilis gali neužvažiuoti į statesnę įkalnę ir užgesti. Tai pojūčiai, kurie šiek tiek mažina kelionės malonumą“, – vardijo G. Maksimavičius.

Vis dėlto jis sakė, kad šią kelionę dar ilgai atsimins. Iki tol nei Suomijoje, nei Norvegijoje nesilankiusiam vilkaviškiečiui šios šalys paliko teigiamą įspūdį. Suomijoje jam įstrigo nesuskaičiuojami ežerai, o Norvegijoje – po vandeniu besidriekiantys tuneliai ir net vasarą pakelėse baltuojančio sniego gausa.

„Ilgai atsiminsiu ir daugybę uodų. Nežinau, gal toks laikotarpis pasitaikė, bet jų buvo išties daug. Suomijoje kambaryje uodų – kaip pas mus lauke. Vos pasilenkdavau persiauti kojines, o jau, žiūrėk, „įsegė“ 5 ar 6“, – juokėsi keliautojas.



Dėl pavardės

Tai nebuvo pirmoji tolima G. Maksimavičiaus kelionė senoviniu automobiliu. Su „Senų vežimų“ nariais vyriškis, kai tik turi galimybę, visada keliauja ne tik po Lietuvą, bet ir į svečias šalis.

Senovine technika pašnekovas domisi nuo mažens. Jis šmaikštavo, kad naujų automobilių neįperka, todėl belieka tenkintis tais, kurie skaičiuoja ne pirmą dešimtį metų. Tiesa, jam artimesni buvusioje Sovietų Sąjungoje pagaminti modeliai. Anot Gintaro, vakarietiškos mašinos mažiau traukia tikriausiai dėl to, kad su jomis nėra susijusių sentimentalių vaikystės prisiminimų. O iš visų transporto priemonių vilkaviškiečiui mieliausi yra „Moskvičiai“. Kaip pats juokavo, taip yra tikriausiai dėl to, kad šios markės pavadinimas ir jo paties pavardė turi panašių garsų sąskambių.

G. Maksimavičius prieš pusantro mėnesio mūsų regione netgi buvo surengęs „Moskvičių“ mėgėjų susitikimą. Tuomet į jį atvyko po šešis ekipažus iš Lietuvos ir Latvijos. Susitikimo dalyviai tąsyk aplankė Marijampolę, Paežerių dvarą, kaimyninę Lenkiją, Vištytį.





Galerija: Šiauriausiame Europos taške




Publikuota: 2016-07-11 16:29:08

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai