„Santaka“ / Gabrielius Landsbergis siūlo naują planą Lietuvai

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-07-15 17:20

Dalinkitės:  


– Noriu, kad ir jūs, ir jūsų vaikai Lietuvoje turėtų daugiau galimybių, kad liktų čia gyventi, kurti šeimas, mokytis, uždirbti, – sakė G. Landsbergis.

Mindaugo MIKULĖNO nuotr.


Gabrielius Landsbergis siūlo naują planą Lietuvai


Vilkaviškyje viešėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis su partijos kolegomis.

Svečiai susitiko su įmonės „Žemkalnija“ kolektyvu, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre pristatė ekonomikos priemonių planą, pavadintą „Nauju planu Lietuvai“, pavakare bendravo su žmonėmis Jono Basanavičiaus aikštėje.

– Apsilankę siuvimo įmonėje „Žemkalnija“ supratome, kad ten dirbančiųjų atlyginimai – minimalūs. Tačiau nuo liepos mėnesio pakėlus minimalią mėnesinę algą nėra aišku, kaip ir kiek dar įmonė gyvuos. O ji – vienas iš pagrindinių darbdavių Vilkaviškyje. Kas bus, jei įmonė užsidarys? Nei vietos valdžia, nei čia išrinktas premjeras nieko nesiima. Akivaizdu, kad krizė ant nosies, – savo įspūdžiais iš apsilankymo siuvimo fabrike dalijosi G. Landsbergis.

Todėl TS-LKD ir jos pirmininkas siūlo Lietuvai naują planą. Pasak G. Landsbergio, dėl mažo gimstamumo, greitai senstančios visuomenės ir masinės emigracijos per ateinančius 15 metų Lietuva rizikuoja netekti kas trečio darbingo amžiaus žmogaus – daugiausia iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių.

– Esame įsitikinę, kad Lietuva, o ne Vakarų valstybės turi tapti vieta, kurioje mūsų šalies gyventojai kurs savo ir savo vaikų ateitį. Tai neįvyks, kol Lietuvos žmonėms trūks augančios gerovės aiškios perspektyvos. Todėl per ateinantį dešimtmetį šalis turi išsiveržti iš ekonominių vidutiniokių gretų ir priartėti prie turtingiausių Europos valstybių. 1990-aisiais tas pavyko Airijai, tą pakartoti galime ir mes, – sakė. G. Landsbergis.


Politiko teigimu, daugiau gerų darbo vietų, didesnius atlyginimus ir pensijas per ateinančius metus užtikrinti įmanoma tik tuo atveju, jei Lietuva taps daug eksportuojančia šalimi.

„Naujas planas Lietuvai“ yra bandymas brėžti Lietuvos socialinės ir ekonominės raidos ambicingą perspektyvą. Tam, kad Lietuvos žmonės gyventų geriau, valstybei reikia ne daugiau pinigų, o daugiau atsakingos lyderystės ir intelektualios valios turimus pinigus sąžiningai ir tikslingai investuoti.

TS-LKD ketina per ketverius ateinančius metus sukurti ne tik spartų eksportu grįstą ūkio augimą, bet ir atsigriebti už pastarųjų metų „ekonominio letargo“ laikotarpį.

– Tą padarysime sutelkdami ir kryptingai panaudodami valstybės turimus išteklius: pagrindinį investicijų srautą nukreipdami į kelias perspektyviausias aukštą pridėtinę vertę kuriančias ekonomikos sritis, išlaikydami turimus, susigrąžindami prarastus ir pritraukdami naujus talentus veikti aukštą pridėtinę vertę kuriančiose srityse, regionų centruose vystydami laisvąsias ekonomines zonas bei specializuotus pramonės parkus, skatindami paslaugų centrų plėtrą didmiesčiuose ir gerindami dirbantiesiems susisiekimo su darbo vieta galimybes, užtikrindami darbo rinkos poreikius ir tendencijas atliepiantį profesinį mokymą, sukurdami unikalų rekordinio dydžio ilgalaikį finansinį instrumentą vykdyti valstybės strategines investicijas ir pritraukti užsienio kapitalą, koncentruodami už ekonominę plėtrą atsakingas valstybės įstaigas, – vardijo G. Landsbergis.


Pasak politiko, tol, kol atlyginimai Didžiojoje Britanijoje, Airijoje ar Švedijoje bus aukštesni nei Lietuvoje, mūsų žmonės ir toliau rinksis emigraciją. Dėl to mažesnis nei kaimyninėse ar kitose ES valstybėse darbo užmokestis ir su tuo susijusi mažesnė prekių ir paslaugų savikaina negali būti pagrindiniu Lietuvoje veikiančio verslo konkurenciniu pranašumu.

– Negalėdami pasaulinėje rinkoje konkuruoti žema savikaina, negebėdami pasiūlyti aukštos pridėtinės vertės prekių ar paslaugų, vieną koją esame įkišę į vadinamuosius vidutinių pajamų spąstus. Tai reiškia, kad anksčiau sparčiai augęs bendras visuomenės gerovės lygis yra sustojęs ir ilgiems metams įstrigęs toje pačioje vidutinių pajamų pozicijoje. Iš šios situacijos Lietuva gali išsivaduoti tik tuo atveju, jei valstybei užteks intelektualios politinės valios priimti ilgalaikių pasekmių ūkio raidai turėsiančius strateginius sprendimus, – sakė G. Landsbergis.

Susitikime su vilkaviškiečiais politikas ir jo komandos nariai pasakojo, kaip ketina paskatinti eksporto augimą, pakelti vidutinį atlyginimą iki 1250 eurų, įsteigti per 140 tūkst. naujų darbo vietų, mokėti 400 eurų pensiją, švietimo sistemą sutvarkyti taip, kad bent 70 procentų profesinio mokymo įstaigų absolventų dirbtų pagal specialybę. O svarbiausia – įvykdžiusi naująjį planą TS-LKD ketina į Lietuvą sugrąžinti 80 tūkst. darbingo amžiaus žmonių.




Politinė reklama bus apmokėta iš TS-LKD politinės kampanijos sąskaitos.

Užs. 3036






Galerija: G. Landsbergis




Publikuota: 2016-07-15 17:20:22

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai