|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Žemės ūkis
Sprendimas priimtas atsižvelgiant į gana sudėtingas cukrinių runkelių auginimo ir perdirbimo perspektyvas. Tai ypač nudžiugins Suvalkijos ūkininkus, kurie šįmet augina dar daugiau cukrinių runkelių. Atrodo, kad Marijampolės cukraus fabriko nepatikimumas neturi įtakos žemdirbių norui auginti saldžiąsias šaknis. Šiemet rajone cukrinių runkelių yra daugiau nei 1784 ha. Pernai jų buvo bent pusšimčiu hektarų mažiau. Prognozuojama, jog nuo 2017 m., nelikus cukraus gamybos kvotų, gerokai sumažės bazinė cukrinių runkelių supirkimo kaina. Be to, kaimyninės ES valstybės, taip pat kitos ES valstybės narės skiria susietąją paramą už cukrinių runkelių auginimą, tad norint sudaryti galimybę Lietuvos cukrinių runkelių augintojams konkuruoti su kitų ES valstybių augintojais šiam sektoriui reikalinga parama. Vis gi šalies cukrinių runkelių sektoriui nuo 2017 m. numatyta skirti susietoji parama yra mažesnė už kitose ES valstybėse narėse skiriamos paramos cukrinių runkelių augintojams vidurkį. ES savanoriška susietoji parama Lietuvoje teikiama nuo 2015 metų, įsigaliojus naujoms teisės aktų, reglamentuojančių Bendrąją žemės ūkio politiką, nuostatoms. Ši parama 2015–2016 m. mokama už pareiškėjų laikomus gyvulius (pienines karves, mėsinius galvijus, pieninių veislių bulius, mėsines avis, pienines ožkas) ir deklaruotus baltyminių augalų, daržovių, vaisių ir uogų. Šįmet susietosios paramos, skiriamos atskiriems žemės ūkio sektoriams remti, schema peržiūrėta ir pasikeis nuo 2017 m. Juolab, kad tokia galimybė numatyta ES teisės aktuose. Lėšų paskirstymas buvo derinamas su ŽŪM socialiniais partneriais – visomis suinteresuotomis žemdirbių organizacijomis. ŽŪM numatė 2017–2020 m. laikotarpiu, kaip ir 2015–2016 m., susietajai paramai skirti didžiausią galimą metinę sumą, t. y. 15 proc. nuo visų ES tiesioginių išmokų. Susietoji parama ir toliau mokama už pienines karves, mėsinius galvijus, pieninių veislių bulius, mėsines avis, pienines ožkas, daržoves šildomuose šiltnamiuose, daržoves atvirajame grunte, baltyminius augalus, vaisius ir uogas, nuo 2017 m. papildomai įtraukiant į paramos schemą išmokas už cukrinius runkelius, sėklai auginamas bulves, taip pat javus, apsėtus sertifikuota sėkla. Atsižvelgiant į paramos, kuri skatintų augintojus naudoti sertifikuotą sėklą, reikalingumą, į susietosios paramos schemą taip pat buvo papildomai įtraukta parama už bulvių, auginamų sėklai, plotus, ir parama už javų, apsėtų sertifikuota sėkla, plotus. Lietuvoje 2015 m. javais buvo apsėta 1 443 600 ha, bulvėmis – 15 100 ha. Sertifikuotomis sėklomis buvo apsėta 221 000 ha javų ir 690 ha bulvių plotų, o tai sudaro atitinkamai 15, 3 proc. ir 4, 5 proc. visų šių plotų. ES šalių atlikti skaičiavimai rodo, kad sertifikuotų sėklų naudojimas augalų derlių padidina iki 20 proc. Sertifikuotos sėklos naudojimas turi dvejopą naudą – taip padidinamas augalų derlingumas ir sumažinamas augalų apsaugos priemonių naudojimas, o tai yra labai teigiamas veiksnys aplinkosaugos požiūriu. Publikuota: 2016-08-08 11:09:19 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Kultūros darbuotojų dieną – ąžuolas Dainų šventei * Senjorė ligoninės slaugę apkaltino smurtu * Rūta Žilionytė: „Dainavimas – dalis manęs“ Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|