„Santaka“ / Į pintinę reikėtų dėti tik gerai žinomus grybus / Naudinga

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Naudinga

Dalinkitės:  


Šeimenos paupyje vilkaviškiečio rastas vasarinis baravykas – Lietuvoje labai retas grybas.

Autorės nuotr.


Į pintinę reikėtų dėti tik gerai žinomus grybus


Grybinga vasara žmones vilioja į miškus. Tačiau specialistai perspėja: nesineškite namo grybų, kurių nepažįstate, nes pasekmės gali būti liūdnos.



Baravykas ar ne



Neseniai į redakciją užsuko vilkaviškietis, nešinas dviem baravykinių šeimos grybais. Vienas iš jų buvo ypač didelis, pasipuošęs apie 20 centimetrų skersmens kepure.

Vyras savo radinį aptiko pačiame Vilkaviškyje, po medžiais, žaliuojančiais šalia Šeimenos upės.

Žmogus pasakojo mėgstantis grybauti, puikiai atpažįstantis geruosius grybus, tačiau šįkart sudvejojo. Mat į baravykus lyg ir panašūs rastieji grybai buvo neįprasto kvapo, be to, kepurės, ypač didžiojo, atrodė lyg suskeldėjusios.

– Nežinau, ką man su tais grybais daryti: dėti į puodą ar išmesti, – traukė pečiais vyriškis.





Labai retas baravykas



Redakcijos svečio atnešto grybo nuotrauką apžiūrėję Vilkaviškio aplinkosaugininkai nusprendė, jog tai turėtų būti vasarinis baravykas. Jis yra valgomas, tačiau Lietuvoje – labai retas.


Šis grybas atpažįstamas iš pusrutuliškos žvynuotos kepurėlės, dažniausiai gelsvos (ar pilkai žalsvos su gelsvu atspalviu) apačios. Vasarinio baravyko kotas – pilnaviduris, storas, mėsingas, grublėtas. Auga birželio–spalio mėnesiais, dažniau vasarą, aptinkamas lapuočių miškuose, dažniausiai po liepomis, skroblais, tuopomis, drebulėmis bei ąžuolais, kartais atrandamas ir parkuose.

Vilkaviškiečių spėjimus patvirtino ir Vilniaus universiteto Botanikos ir genetikos katedros profesorius mikologas Ernestas Kutorga.

– Taip, tai iš tiesų gali būti vasarinis baravykas (Boletus reticulatus). Grybas valgomas, jeigu nesukirmijęs ir nepradėjęs irti, – teigė mokslininkas.

Gaila, kad atėjus profesoriaus atsakymui grybo jau neturėjome, mat sudžiovintas jis būtų puikiai tikęs Vilniaus universitetui kaip kolekcinis pavyzdys.





Yra daug rūšių



Taigi net ir baravykinių šeimos grybus, jei jų gerai nepažįstame, į krepšį turėtume dėti atidžiai.

Lietuvoje auga keliolika baravykų rūšių. Be daugeliui grybautojų puikiai žinomų tikrinių, paąžuolių, pušyninių ir kitų puikaus skonio baravykų, yra ir tokių šios šeimos atstovų, kurių rinkti neverta. Pavyzdžiui, gražios išvaizdos aitrusis baravykas, patekęs tarp kitų kepurėtųjų, apkartins ir sugadins visą vakarienę. Šį grybą lengva atpažinti iš rausvos kepurėlės apačios, o lyžtelėjus jaučiamas kartus skonis. Lygiai taip pat valgyti netinkamas ir kartusis baravykas (jo kepurėlės apačia – geltona), bet jis Lietuvoje – labai retai aptinkamas, netgi įrašytas į Raudonąją knygą.


Lietuvos miškuose auga ir vienas nuodingas šios šeimos grybas – tai šėtoninis baravykas. Jį galima atskirti iš ypač storą kotą gaubiančio rožinės spalvos „tinklelio“ ir blyškiai pilkos kepurėlės.





Vietoj ūmėdės – musmirė



Tikrai dauguma grybautojų žino, jog ypač atsargiai reikėtų rinkti ūmėdes. Šiuos valgomus ir skanius grybus galima supainioti su žalsvąja musmire – nuodingiausiu grybu, kuriame randama net 16 nuodingų medžiagų.

Gaila, bet šiemet Lietuvoje jau užfiksuota pirmoji auka: praėjusią savaitę Alytaus rajone mirė moteris, kuri, kaip manoma, prisivalgė musmirių, palaikiusi jas ūmėdėmis.

Taigi būtina įsidėmėti, jog musmirės kotas esti su žiedu ir gumbiškai sustorėjusiu pamatu, apgaubtu balta ar žalsva plėvele, vadinama išnara.

Suvalgius žalsvųjų musmirių sutrinka kepenų funkcija, pradeda skaudėti pilvą ir krūtinę, žmogus vemia, viduriuoja. Pakanka suvalgyti tik 50 gramų šio nuodingo grybo, kad žmogus gautų mirtiną dozę nuodų. Išgelbėti apsinuodijusįjį – labai sunku.





„Jaučakius“ – iš krepšio




Neretas suvalkietis, nerasdamas geresnių grybų, miškuose mėgsta prisirinkti pilkųjų meškučių, liaudies vadinamų jaučakiais ar jautakiais.

Tačiau šis grybas specialistų niekuomet nebuvo laikomas geru, o per pastaruosius dešimtmečius daugelyje Europos šalių pripažintas netgi nuodingu. Jis gerokai greičiau ir daugiau už kitus grybus sukaupia sunkiųjų metalų bei radioaktyviųjų medžiagų.

– Pilkoji meškutė turi toksinių medžiagų, kurios net ir išvirus grybą gali sukelti apsinuodijimų. Lietuvoje buvo keletas atvejų, kai savaitę kasdien valgę šių grybų žmonės apsinuodijo mirtinai, – aiškino prof. E. Kutorga.

Beje, nepatariama rinkti ir senų, ištižusių, sukirmijusių ar šalnų pakąstų grybų. Juose, yrant riebalams ir baltymams, susidaro nuodingosios medžiagos.







Publikuota: 2016-08-16 08:39:25

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Naujas komisariato vadovas Suvalkijoje jaučiasi savas
* NŽT specialistai teisinosi ir prašė supratimo
* Turizmas Vištytyje: kaip laikosi gražiausias rajono kampelis?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai