Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / 2016-09-28 15:56

---

Nuo darbų ir pomėgių atitrūkusios Rimos dėmesį užkariauja sūnūs – jaunėlis Justas ir vyresnysis Juozas.

Autorės nuotr.

Neseniai internete surengtame konkurse „9 amatai“ dalyvavo ir Sodėnų kaime, Pajevonio seniūnijoje, gyvenanti Rima Ivanauskaitė. Mūsų rajono gyventoja su savo rankdarbiais sulaukė nemažo dėmesio ir palaikymo.

Nuo laidų – prie virbalų

Su Rima kalbamės jos namuose. Ant sofos sėdinčią mamą nuolat „atakuoja“ du jos sūnūs. Vyresnysis Juozas vis atbėga paklausti kokio nors gyvybiškai svarbaus klausimo, pavyzdžiui, apie katės griaučius ir nagus, o antrus metus bebaigiantis Justas apskritai mamos nepaleidžia nė per žingsnį. Panašu, kad šiuo metu daugiausiai dėmesio ir rūpesčio moteris skiria savo atžaloms.

Vis dėlto nutaikiusi laisvą minutę R. Ivanauskaitė imasi kitos mielos veiklos – rankdarbių.

– Prisimenu, penktoje klasėje iš darbų pamokos turėjau dvejetą, nes nepajėgiau numegzti servetėlių rinkinio. Vieną šiaip taip pabaigiau, o daugiau – neturėjau kantrybės, buvo tiesiog neįdomu. Apskritai man būdavo šventė, kai per darbų pamokas susikeisdavome su berniukais ir galėdavome eiti į dirbtuves. Man daug labiau patiko knibinėti laidukus, jungti elektros grandinę, nei, pavyzdžiui, gaminti kokį patiekalą, – juokėsi moteris.

Tačiau devintoje klasėje, kai reikėjo virbalais numegzti servetėlę, šios raštai moksleivei buvo tokie gražūs, kad ji per pamoką padarė tai, ką kitos atliko per dvi ir dar užbaigė namuose.

– Mane tai labai „užkabino“! Nuo tada ir prasidėjo: ėmiau megzti apykaklaites mokyklinei uniformai, paskui pradėjau siuvinėti, gaminti kitus rankdarbius ... – kalbėjo pašnekovė.



Gyvatė studentei sesei

R. Ivanauskaitė pasakojo, jog siuvimo mašina mokėjo naudotis nuo mažens. Jos mama dirbo siuvimo fabrike ir parnešdavo spalvotų atraižų, tad Rima su sese sėsdavo prie siuvimo mašinos ir kurpdavo drabužius lėlėms.

– Kai buvome mažos, mama kartą per metus organizuodavo „žaislų ligonines“. Surinkdavo mūsų aplaužytus, nupešiotus žaislus, lėles ir imdavosi viską taisyti, siūti drabužius, klijuoti detales. Į procesą būdavome įtrauktos ir mes, tad principas „pasidaryk pats“ man žinomas nuo vaikystės, – prisiminė moteris.

O kartą, kai sesuo jau studijavo Vilniuje, Rima su mama sumanė jai gimtadienio proga pagaminti neįprastą dovaną.

– Sesuo gyveno studentiškai, bendrabučio kambarėlyje turėjo stalą, pripučiamą čiužinį vietoje lovos ir kėdę, kurią dažniausiai naudodavo vietoje staliuko. Pasitarėme, jog reikia padaryti kažką, ant ko galėtų susėsti į svečius užbėgę jos studijų draugai. Pavyzdžiui, rytietiško stiliaus pagalvėlių, – prisiminė pašnekovė.

Taigi iš skiautinių (tų pačių mamos parneštų audinių atraižų) ji pasiuvo visą glėbį sėdėjimui skirtų pagalvėlių, kurias sujungė į margą gyvatę. Panorėjęs jas galėjai ir atskirti, ir netgi sujungti į lovą-čiužinį.

Gyvatę supakavo taip, kad iš maišo kyšotų jos liežuvis. Studentams toks kūrinys labai patiko.



Idėjos iš interneto

Vėliau moteris išbandė įvairiausias rankdarbių sritis: čia mezgė, čia siuvinėjo, čia iš karoliukų gamino papuošalus.

Rima labai mėgsta naršyti po įvairius „moteriškus“ interneto tinklalapius, iš kurių pasisemia visokių idėjų, o vėliau jas tobulina, prideda savo išmonės.

– Kartą radau rusų portale tinklalapį StranaMasterov, nuo kurio negalėjau atsitraukti iki 4 val. ryto, nors 8 val. jau turėjau būti darbe. Jame – ir rankdarbių pamokos, ir pačių moterų padaryti darbai, ir kulinarijos idėjos – yra visko, ko tik nori. Naršau ir po prancūzų, anglų tinklalapius – visur, – šypsojosi R. Ivanauskaitė.



Laumžirgis ant vėrinio

Artėjant draugų gimtadieniams Rima dovanų neperka – gamina jas pati. Iš tų dovanų aišku, kokia rankdarbių sritimi moteris „užsikrėtusi“ tuo metu. Jos nuomone, rankų darbo dirbiniai – pačios geriausios dovanos, nes tokių neturės niekas kitas.

Vienu metu R. Ivanauskaitė darė medelius iš karoliukų. Moteris juokėsi, kad jų prireikė visoms kolegėms. Kūrė ir įvairius papuošalus: auskarus, koljė, laumžirgius, vabalus ar driežiukus vaizduojančias seges. Pirmą kartą segę-laumžirgį Rimos paprašė padaryti sesuo, mat norėjo pasipuošti per baikerių klubo „Dragonfly“ (angl. laumžirgis) vakarėlį. Kai R. Ivanauskaitė pagaminto voratinklį primenantį vėrinį su ant jo nutūpusiu laumžirgiu, panašaus užsimanė ir viena draugė, po to – kita...

Pastaruoju metu Rima „įpuolusi“ į dekoratyvinių gėlių – orchidėjų ir rožių – kūrimo procesą. Norint pasidaryti tokią gėlę, reikia storos bei plonesnės vielos kotui, spalvotų pėdkelnių, specialios floristinės juostelės ir storo krepinio popieriaus.



Mainais į gyvas gėles

R. Ivanauskaitė neseniai prisijungė prie „Facebook“ grupės „Dovanoju gėlę“. Šioje grupėje esančios moterys dovanoja savo užaugintus lauko ir kambario augalus, jais keičiasi.

– Kadangi sodyboje gyvename dar neseniai, augalų prisiauginti kol kas nespėjau. Tačiau mainais į juos pasiūliau savo pagamintų gėlių. Iškart atsirado moterų, norinčių mano darbų, – jau susidarė visa eilė laukiančių. O mano gėlynai pildosi jų atsiųstais gyvais augalėliais, – džiaugėsi Sodėnų kaimo gyventoja.

Rimą šiek tiek liūdina tik tai, kad visi nori būtent tokio rankdarbio, kokį mato nufotografuotą internete.

– Juk visada norisi pagaminti ką nors kitaip. Gal nauja gėlė būtų dar gražesnė, įdomesnė, – svarstė moteris.

Galerija: Rankdarbiai

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---