|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kelyje
|
|
|
Jauniausi vairuotojai pasižymi ne tik nepamatuotai drąsiu elgesiu kelyje, bet ir itin dideliu išsiblaškymu.
Nors jauni žmonės Europoje patiria didžiausią riziką žūti eismo įvykyje, aiškėja, kad Lietuvoje būtent jie dažniausiai neturi net ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.
Draudimo bendrovė BTA pastebi, kad vairuotojų pareigingumas šalyje žemiausias 18–20 metų grupėje, kurios atstovai pernai sudarė daugiau kaip ketvirtadalį savo civilinės atsakomybės neapdraudusių ir eismo įvykius sukėlusių vairuotojų.
„Jauniems žmonėms dabar tenka priminti elementarius dalykus, kurie tarsi turėtų būti aiškūs savaime: nesėsti už vairo apsvaigus, vairuojant nekalbėti telefonu, nerašyti žinučių, nenaršyti internete. Lietuvoje yra nutikę ypač skaudžių eismo įvykių, kuomet jauni vairuotojai nesuvaldė galingų automobilių, neįvertino savo greičio ir manevro galimybių, todėl buvo smarkiai sužaloti ar žuvo žmonės. Tipinis privalomojo draudimo neturinčio vairuotojo portretas būtų 20–30 metų vyras, važinėjantis kuriame nors šalies didmiestyje“, - sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
BTA pastebi, kad vairuotojų drausmingumas pernai ypač krito pačių jauniausių vairuotojų amžiaus grupėje, kuri priskiriama vadinamajai Y kartai. Jei 2014 metais jie sudarė apie 8 proc. draudimo neturinčių avarijų kaltininkų, tai pernai jų padaugėjo net iki 27 procentų.
Vairuotojai iki 30 metų praėjusiais metais sukėlė iš viso du trečdalius eismo įvykių, kurių kaltininkai neturėjo privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo.
Europoje jauni 20–24 metų vyrai patenka į didžiausios rizikos grupę žūti eismo įvykyje.
BTA duomenimis, vyresnių nei 30 metų vairuotojų drausmingumas kur kas geresnis, o rečiausiai privalomąjį draudimą pamiršta perkopusieji penkiasdešimtmetį.
„Nemažai žmonių į nemalonias situacijas patenka ne dėl to, kad nesugeba, nenori susimokėti už draudimą ar demonstruoja principus – jie tai užmiršta padaryti dėl greito gyvenimo tempo, darbų, kitų reikalų. Vertinant vairuotojų amžių ir spėjant, kad patys užmaršiausi dažniausiai gyvena virtualioje realybėje, siūlyčiau pirmiausiai pasirinkti patikimą draudiką, kuris iš anksto pasirūpins ir primins, kad baigiasi draudimas“, – teigia A. Žiukelis. Nors jauni žmonės Europoje patiria didžiausią riziką žūti eismo įvykyje, aiškėja, kad Lietuvoje būtent jie dažniausiai neturi net ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.
Pasak jo, prisiminus, kad privalomuoju draudimu nepasirūpinta, vairuotojui saugiau ir pigiau būtų eiti pėsčiomis, važiuoti viešuoju transportu ar išsikviesti taksi.
BTA kiekvienais metais administruoja mažiausiai po kelis šimtus įvykių, kuriuos sukėlę vairuotojai buvo neapsidraudę.
Neretas atvejis, kai pakliuvus į įvykį bandoma susitarti su kitu vairuotoju, nurodyti vėlesnę įvykio datą, o per tą laiką susitvarkyti draudimą, arba bandyti įtikinti deklaraciją užpildyti vėliau. Kartais tokie „susitarimai“ baigiasi tuo, kad savo duomenų nepalikęs ir sukčiauti įtikinęs avarijos kaltininkas paprasčiausiai pabėga.
Nukentėjusiam vairuotojui įtarimų turėtų kilti, jei avarijos kaltininkas ima siūlyti keisti laiką, jam reikalingus dokumentus kažkas atveža ar duomenis sudiktuoja telefonu. Taip pat reikia stebėti, kad nebūtų palikti tušti deklaracijos laukeliai, o laikas ir kitos eismo įvykio aplinkybės nurodytos tiksliai.
Deklaracija yra dokumentas, o dokumento klastojimas yra traktuojamas kaip nusikaltimas, už kurį gresia baudžiamoji atsakomybė.
Apie bandymus sukčiauti draudikai be išlygų informuoja policiją, o susitarimo dalyviai – baudžiami, jiems gresia teistumas.
Nukentėjęs vairuotojas neturėtų bijoti ar pasiduoti spaudimui, nes gaus išmoką, nepaisant to, ar kaltininkas apsidraudęs, ar ne.
„Nukentėjęs vairuotojas turi nepasiduoti spaudimui, nes išmoka jam vis tiek bus pervesta. Manau, tai pagrindinis dalykas, ko bijo nukentėjusieji. Jei kaltininkas sutinka, galima pildyti deklaraciją ir nėra būtina kviesti policiją – tokią bylą administruos draudimo bendrovė, tačiau galiausiai žala vis tiek bus priverstinai išieškota iš kaltininko. Tačiau jei avariją sukėlęs vairuotojas nesutinka teisingai užpildyti dokumentų, lieka viena išeitis – kviesti policijos pareigūnus“, - sako A. Žiukelis.
Jauniausi vairuotojai pasižymi ne tik nepamatuotai drąsiu elgesiu kelyje, bet ir itin dideliu išsiblaškymu. |
Nors jauni žmonės Europoje patiria didžiausią riziką žūti eismo įvykyje, aiškėja, kad Lietuvoje būtent jie dažniausiai neturi net ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.
Draudimo bendrovė BTA pastebi, kad vairuotojų pareigingumas šalyje žemiausias 18–20 metų grupėje, kurios atstovai pernai sudarė daugiau kaip ketvirtadalį savo civilinės atsakomybės neapdraudusių ir eismo įvykius sukėlusių vairuotojų.
„Jauniems žmonėms dabar tenka priminti elementarius dalykus, kurie tarsi turėtų būti aiškūs savaime: nesėsti už vairo apsvaigus, vairuojant nekalbėti telefonu, nerašyti žinučių, nenaršyti internete. Lietuvoje yra nutikę ypač skaudžių eismo įvykių, kuomet jauni vairuotojai nesuvaldė galingų automobilių, neįvertino savo greičio ir manevro galimybių, todėl buvo smarkiai sužaloti ar žuvo žmonės. Tipinis privalomojo draudimo neturinčio vairuotojo portretas būtų 20–30 metų vyras, važinėjantis kuriame nors šalies didmiestyje“, - sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
BTA pastebi, kad vairuotojų drausmingumas pernai ypač krito pačių jauniausių vairuotojų amžiaus grupėje, kuri priskiriama vadinamajai Y kartai. Jei 2014 metais jie sudarė apie 8 proc. draudimo neturinčių avarijų kaltininkų, tai pernai jų padaugėjo net iki 27 procentų.
Vairuotojai iki 30 metų praėjusiais metais sukėlė iš viso du trečdalius eismo įvykių, kurių kaltininkai neturėjo privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo.
Europoje jauni 20–24 metų vyrai patenka į didžiausios rizikos grupę žūti eismo įvykyje.
BTA duomenimis, vyresnių nei 30 metų vairuotojų drausmingumas kur kas geresnis, o rečiausiai privalomąjį draudimą pamiršta perkopusieji penkiasdešimtmetį.
„Nemažai žmonių į nemalonias situacijas patenka ne dėl to, kad nesugeba, nenori susimokėti už draudimą ar demonstruoja principus – jie tai užmiršta padaryti dėl greito gyvenimo tempo, darbų, kitų reikalų. Vertinant vairuotojų amžių ir spėjant, kad patys užmaršiausi dažniausiai gyvena virtualioje realybėje, siūlyčiau pirmiausiai pasirinkti patikimą draudiką, kuris iš anksto pasirūpins ir primins, kad baigiasi draudimas“, – teigia A. Žiukelis.
Nors jauni žmonės Europoje patiria didžiausią riziką žūti eismo įvykyje, aiškėja, kad Lietuvoje būtent jie dažniausiai neturi net ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.
Pasak jo, prisiminus, kad privalomuoju draudimu nepasirūpinta, vairuotojui saugiau ir pigiau būtų eiti pėsčiomis, važiuoti viešuoju transportu ar išsikviesti taksi.
BTA kiekvienais metais administruoja mažiausiai po kelis šimtus įvykių, kuriuos sukėlę vairuotojai buvo neapsidraudę.
Neretas atvejis, kai pakliuvus į įvykį bandoma susitarti su kitu vairuotoju, nurodyti vėlesnę įvykio datą, o per tą laiką susitvarkyti draudimą, arba bandyti įtikinti deklaraciją užpildyti vėliau. Kartais tokie „susitarimai“ baigiasi tuo, kad savo duomenų nepalikęs ir sukčiauti įtikinęs avarijos kaltininkas paprasčiausiai pabėga.
Nukentėjusiam vairuotojui įtarimų turėtų kilti, jei avarijos kaltininkas ima siūlyti keisti laiką, jam reikalingus dokumentus kažkas atveža ar duomenis sudiktuoja telefonu. Taip pat reikia stebėti, kad nebūtų palikti tušti deklaracijos laukeliai, o laikas ir kitos eismo įvykio aplinkybės nurodytos tiksliai.
Deklaracija yra dokumentas, o dokumento klastojimas yra traktuojamas kaip nusikaltimas, už kurį gresia baudžiamoji atsakomybė.
Apie bandymus sukčiauti draudikai be išlygų informuoja policiją, o susitarimo dalyviai – baudžiami, jiems gresia teistumas.
Nukentėjęs vairuotojas neturėtų bijoti ar pasiduoti spaudimui, nes gaus išmoką, nepaisant to, ar kaltininkas apsidraudęs, ar ne.
„Nukentėjęs vairuotojas turi nepasiduoti spaudimui, nes išmoka jam vis tiek bus pervesta. Manau, tai pagrindinis dalykas, ko bijo nukentėjusieji. Jei kaltininkas sutinka, galima pildyti deklaraciją ir nėra būtina kviesti policiją – tokią bylą administruos draudimo bendrovė, tačiau galiausiai žala vis tiek bus priverstinai išieškota iš kaltininko. Tačiau jei avariją sukėlęs vairuotojas nesutinka teisingai užpildyti dokumentų, lieka viena išeitis – kviesti policijos pareigūnus“, - sako A. Žiukelis.
Publikuota: 2016-10-05 10:23:33
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|