„Santaka“ / „Metų ūkio“ savininkai negaili pagalbos kitiems / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  


Julius ir Zita Birštonai, Laimutis ir Daiva Rudzevičiai bei Vincas ir Dalia Micutai kartu ūkininkauja jau 24 metus.

Autoriaus nuotr.


„Metų ūkio“ savininkai negaili pagalbos kitiems

Andrius GRYGELAITIS


Šiemet tradicinio konkurso „Metų ūkis 2016“ laurus kiek neįprastai pasidalijo ne viena, o trys šeimos. Pirmoji vieta atiteko Šeimenos seniūnijoje, Klampučių kaime, bendrai ūkininkaujantiems Vincui ir Daliai Micutams, Juliui ir Zitai Birštonams bei Daivai ir Laimučiui Rudzevičiams.

Buvo paprasčiau

Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos bei Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus organizuojamo konkurso nugalėtojomis šios trys šeimos tapo neatsitiktinai. Visos jos – išskirtinai aktyvios, darbščios, geranoriškai paremiančios seniūnijos, bendruomenės, bažnyčios veiklą. Šių ūkininkų pagalbos gali sulaukti bet kuris jų kaime gyvenantis žmogus.

Kartu ūkininkauti Micutai, Rudzevičiai bei Birštonai pradėjo maždaug prieš 24 metus. Likviduojant Klampučių žemės ūkio bendrovę, už pajus buvo gauta ferma Lankeliškių kaime, dalis technikos, gyvulių.

„Dėl to šiandien savame krašte esame vadinami ne Klampučių, o Lankeliškių ūkininkais“, – šypsojosi V. Micuta.

Iš pradžių jie kartu dirbo 30–40 hektarų žemės plote. Laikui bėgant dirbami sklypai plėtėsi, turima technika gerėjo, ūkiai tapo modernesni. Šiuo metu Klampučių gyventojai bendrai šeimininkauja maždaug 750 hektarų žemės plote.


„Kaip ir šeimoje, taip ir pas mus per visus šiuos metus buvo visko. Nors žemę dirbame kartu, nes taip paprasčiau išspręsti efektyvaus technikos panaudojimo klausimus, tačiau kiekvienas turime atskirus ūkius, nuosavą techniką, savo samdomus darbuotojus. Bendrame ūkyje esame pasiskirstę pareigomis, vienas kitam netrukdome, o tai, manau, ir yra pagrindinis raktas į sėkmę“, – pasakojo pašnekovas.

Sprendimas pasiteisino

Vos pradėję ūkininkauti Micutai, Birštonai ir Rudzevičiai kurį laiką augino šiek tiek galvijų, kiaulių. Tiesa, labai greitai gyvulininkystės buvo atsisakyta ir visas dėmesys sukoncentruotas į augalininkystę. Šiuo metu Klampučių gyventojai daugiausiai augina javų, rapsų, žirnių bei cukrinių runkelių.

„Grūdų sektoriuje tokių blogų metų kaip šie dar nėra buvę. Žiemą javai ir rapsai iššalo, vasarą derliui pakenkė lietūs, o žemesnių supirkimo kainų nelabai ir atsimenu. Laimei, bendrame ūkyje turime tris kombainus. Galbūt jų užtektų ir dviejų, bet šiemet mūsų turimos pajėgos labai pasitarnavo, nes didžiąją dalį javų spėjome nukulti dar prieš jiems sudygstant varpose“, – sakė V. Micuta.
Kartu ūkininkauti Micutai, Rudzevičiai bei Birštonai pradėjo maždaug prieš 24 metus. Likviduojant Klampučių žemės ūkio bendrovę, už pajus buvo gauta ferma Lankeliškių kaime, dalis technikos, gyvulių.


Vis dėlto nuostolių išvengti nepavyko. Tiesa, pašnekovas džiaugėsi, jog po metų pertraukos vėl ryžosi auginti cukrinius runkelius, ir tai vadina vienu iš geriausių savo sprendimų.

Šiemet bendrai Micutai, Birštonai ir Rudzevičiai šių šakniagumbių pasėjo 70 hektarų ir iki gruodžio 15 d. pagal kvotą ketina jų išvežti apie 4 tūkst. tonų, dar tūkstantį tonų planuojama išvežti virškvotinių runkelių. Šiandien į Marijampolės cukraus fabriką jau pristatyta maždaug 2 tūkst. tonų šių šakniavaisių.

Žemdirbių nuo cukrinių runkelių auginimo neatgrasė ir pastaraisiais metais sudėtinga Marijampolės cukraus fabriko situacija.

„Šiemet cukraus fabrikas, ūkininkai ir UAB „Žvalguva“ sudarė trišalę sutartį, pagal kurią žemdirbiai nuo 50 iki 80 proc. runkelių vertės privalo iš „Žvalguvos“ pasiimti prekėmis – trąšomis arba chemikalais. Realiai rizikuojame ne visais, o tik dalimi pinigų“, – sakė pašnekovas.

Jis džiaugėsi, jog šiais metais cukrinių runkelių derlius kol kas labai geras, cukringumas siekė ne mažiau kaip 17 proc., o pastarosiomis dienomis jau viršijo ir 18 proc.


Visuomeninė veikla

Klampučių ūkininkai vylėsi, kad ir javų sektoriuje ateinantys metai bus geresni nei šie. Žemdirbiai su nostalgija prisimena prieš penkmetį vyravusias grūdų supirkimo kainas, kai už toną kviečių buvo mokama 700–800 litų, o ir derlius nebuvo pats prasčiausias. Deja, šiemet kainos buvo kone dvigubai mažesnės.

Micutus, Birštonus ir Rudzevičius sieja ne vien ūkinė veikla. Pastaruosius kelerius metus šios trys šeimos stengiasi kartu atostogauti užsienyje, bendrai įsitraukia ir į visuomeninę veiklą.

V. Micuta dvi kadencijas buvo Klampučių seniūnaitijos seniūnaičiu, dabar šias pareigas eina J. Birštonas. L. Rudzevičius ne vienus metus yra Lankeliškių parapijos pastoracinės tarybos pirmininko pavaduotojas. Aktyvios ir ūkininkų žmonos. Jos yra veiklios Klampučių kaimo bendruomenės tarybos narės. D. Rudzevičienė netgi ilgus metus buvo bendruomenės pirmininkė.

„Manau, jog labai svarbu prisidėti prie visuomeninės veiklos, dalį gauto pelno skirti labdarai, įvairių renginių paramai. Juk visi mes čia gimėme, augome. Smagu matyti, kaip gražėja mūsų kaimas, bendruomenė, bažnyčia. Viskas, ką darome, darome juk sau“, – šypsojosi V. Micuta.



Publikuota: 2016-10-18 10:33:29

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Jubiliejų švenčiantis prelatas: „Duonos be plutos nebūna“
* Salomėja Nėris: palikti poetės vardą ar naikinti?
* Beržų kirtėjai išgąsdino žmones: ar išliks Ripkaus giraitė?
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Paskutinį kovo sekmadienį bus įvestas vasaros laikas. Teks anksčiau keltis, bet vakarais bus ilgiau šviesu. Ar laukiate to?
Taip.
Ne.
Man jokio skirtumo.
Vasaros laikas galėtų būti visada.



Kalbos patarimai

Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.



Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai