|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Nuomonės
|
|
|
Kol naujai išrinkti politikai buria koalicijas ir derina būsimos vyriausybės programos nuostatas, pakalbėkime apie kirpėją – kirpėją Liusią.
Kaip suprantate, kirpėja Liusia nėra kokia verslo magnatė, oligarchinės struktūros savininkė ar vartotojus drožianti monopolininkė. Tačiau nepaisant to, kad atstovauja patį smulkiausią verslą ir užsiima individualia veikla, kirpėja Liusia tapo kone valstybės biudžeto ir visos Lietuvos griovėja. Kodėl? Nes jai neva taikomas 30 procentų neapmokestinamas pajamų dydis. Visi kiti, dirbantys pagal darbo sutartis, suprask, tokios prabangos neturi. Ir tai nėra sąžininga mokslų daktarų, docentų atžvilgiu. Tokį paveikslą, kaip kirpėja Liusia išnaudoja Lietuvos valstybę, nupiešė ekonomistė, o dabar jau ir seimo narė Aušra Maldeikienė. Ji niekaip negalėjo suprasti, kodėl individualia veikla užsiimantys asmenys gali neapmokestinti dalies savo pajamų.
Pasirodo, net ir akivaizdūs dalykai ne visada būna tokie akivaizdūs, ir verta juos išsiaiškinti detaliau. Atsakymas dėl dalies pajamų neapmokestinimo glūdi tame, kad individualia veikla užsiimantis asmuo yra toks mažutis verslininkas. Jis net ne verslininkas, o žmogus, pats sau sukūręs darbo vietą. Kaip žinia, susikurti ir išlaikyti darbo vietą kainuoja. Kirpėja Liusia turi nuomotis patalpas, ji turi pati mokėti už tų patalpų apšvietimą ir šildymą. Jai reikia įsigyti kirpėjos kėdę ir žirkles, ir plaukų priežiūros priemones. Sakysite, mokslų daktarai perka knygas? Perka, žinoma, jei nenori naudotis universiteto biblioteka. O štai nemokamos kirpėjų kėdžių ir žirklių bibliotekos, deja, nėra. Docentas nemoka už auditorijos nuomą. Docentui nereikia rūpintis reklama ir pardavimais- studentus į universiteto auditoriją jam atveda tas pats universitetas. Jei studentas nelanko prastų docento paskaitų, docento alga nuo to nemažėja. Kirpėja Liusia gi viskuo rūpinasi pati. Jei Liusia būtų individualia veikla užsiimanti lektorė, kaip ir universiteto docentė, ji mokėtų 15 procentų GPM.
Taigi, sau darbo vietą sukūrusi kirpėja Liusia tiesiog minusuoja sąnaudas, kaip tai daro visos verslo bendrovės. Bet kadangi Liusia dirba viena, kad jai būtų paprasčiau, ji gali nevesti sąnaudų apskaitos, o tiesiog atimti 30 procentų hipotetinių sąnaudų iš savo pajamų. Neapmokestinamas pajamų dydis, kaip toks, Liusiai visai nėra taikomas, net jei ji uždirba mažai. Tada, kai ji nori mokėti už vaikų mokslą, ar mokėti ilgalaikio draudimo įmokas, jai lengvata nuo šių pajamų taip pat netaikoma. Tuos trisdešimt procentų ji atima ne tik iš savo pajamų, bet ir iš savo valstybinio socialinio draudimo stažo, ir iš visų lengvatų.
Beje, visas socialinio draudimo įmokas Liusia irgi susimoka pati. Ji neturi darbdavio, kuris už ją tai padarytų. Visas sveikatos draudimo įmokas, visus 9 procentus, Liusia irgi sumoka pati. Docentas iš savo algos moka šešis. Taip, Liusia moka 5 procentus gyventojų pajamų mokesčio, nes Liusia yra amatininkė. Jei Liusia būtų individualia veikla užsiimanti lektorė, kaip ir universiteto docentė, ji mokėtų 15 procentų GPM. Taigi, suskaičiavus visą mokesčių naštą, Liusia sumoka tokią pat savo pajamų dalį mokesčiais, kaip ir docentei išskaičiuojama iš jos algos. Skirtumas tik tas, kad Liusia pati susikuria sau darbo vietą ir nesėdi valstybei ant sprando.
Jau girdžiu pasakymus, kad vis tik docentai Lietuvoje uždirba per mažai. Taip, per mažai. Tik ar dėl to kalta kirpėja Liusia? Ir jei susiruoši iš Liusios paimti ne 24 procentus pajamų, o visus 50, kad galėtum biudžetininkams mokėti didesnes algas, tai žiūrėk, ar iš tokio godumo, kaip ta senė, neliksi prie suskilusios geldos.
Kol naujai išrinkti politikai buria koalicijas ir derina būsimos vyriausybės programos nuostatas, pakalbėkime apie kirpėją – kirpėją Liusią. |
Kaip suprantate, kirpėja Liusia nėra kokia verslo magnatė, oligarchinės struktūros savininkė ar vartotojus drožianti monopolininkė. Tačiau nepaisant to, kad atstovauja patį smulkiausią verslą ir užsiima individualia veikla, kirpėja Liusia tapo kone valstybės biudžeto ir visos Lietuvos griovėja. Kodėl? Nes jai neva taikomas 30 procentų neapmokestinamas pajamų dydis. Visi kiti, dirbantys pagal darbo sutartis, suprask, tokios prabangos neturi. Ir tai nėra sąžininga mokslų daktarų, docentų atžvilgiu. Tokį paveikslą, kaip kirpėja Liusia išnaudoja Lietuvos valstybę, nupiešė ekonomistė, o dabar jau ir seimo narė Aušra Maldeikienė. Ji niekaip negalėjo suprasti, kodėl individualia veikla užsiimantys asmenys gali neapmokestinti dalies savo pajamų.
Pasirodo, net ir akivaizdūs dalykai ne visada būna tokie akivaizdūs, ir verta juos išsiaiškinti detaliau. Atsakymas dėl dalies pajamų neapmokestinimo glūdi tame, kad individualia veikla užsiimantis asmuo yra toks mažutis verslininkas. Jis net ne verslininkas, o žmogus, pats sau sukūręs darbo vietą. Kaip žinia, susikurti ir išlaikyti darbo vietą kainuoja. Kirpėja Liusia turi nuomotis patalpas, ji turi pati mokėti už tų patalpų apšvietimą ir šildymą. Jai reikia įsigyti kirpėjos kėdę ir žirkles, ir plaukų priežiūros priemones. Sakysite, mokslų daktarai perka knygas? Perka, žinoma, jei nenori naudotis universiteto biblioteka. O štai nemokamos kirpėjų kėdžių ir žirklių bibliotekos, deja, nėra. Docentas nemoka už auditorijos nuomą. Docentui nereikia rūpintis reklama ir pardavimais- studentus į universiteto auditoriją jam atveda tas pats universitetas. Jei studentas nelanko prastų docento paskaitų, docento alga nuo to nemažėja. Kirpėja Liusia gi viskuo rūpinasi pati.
Jei Liusia būtų individualia veikla užsiimanti lektorė, kaip ir universiteto docentė, ji mokėtų 15 procentų GPM.
Taigi, sau darbo vietą sukūrusi kirpėja Liusia tiesiog minusuoja sąnaudas, kaip tai daro visos verslo bendrovės. Bet kadangi Liusia dirba viena, kad jai būtų paprasčiau, ji gali nevesti sąnaudų apskaitos, o tiesiog atimti 30 procentų hipotetinių sąnaudų iš savo pajamų. Neapmokestinamas pajamų dydis, kaip toks, Liusiai visai nėra taikomas, net jei ji uždirba mažai. Tada, kai ji nori mokėti už vaikų mokslą, ar mokėti ilgalaikio draudimo įmokas, jai lengvata nuo šių pajamų taip pat netaikoma. Tuos trisdešimt procentų ji atima ne tik iš savo pajamų, bet ir iš savo valstybinio socialinio draudimo stažo, ir iš visų lengvatų.
Beje, visas socialinio draudimo įmokas Liusia irgi susimoka pati. Ji neturi darbdavio, kuris už ją tai padarytų. Visas sveikatos draudimo įmokas, visus 9 procentus, Liusia irgi sumoka pati. Docentas iš savo algos moka šešis. Taip, Liusia moka 5 procentus gyventojų pajamų mokesčio, nes Liusia yra amatininkė. Jei Liusia būtų individualia veikla užsiimanti lektorė, kaip ir universiteto docentė, ji mokėtų 15 procentų GPM. Taigi, suskaičiavus visą mokesčių naštą, Liusia sumoka tokią pat savo pajamų dalį mokesčiais, kaip ir docentei išskaičiuojama iš jos algos. Skirtumas tik tas, kad Liusia pati susikuria sau darbo vietą ir nesėdi valstybei ant sprando.
Jau girdžiu pasakymus, kad vis tik docentai Lietuvoje uždirba per mažai. Taip, per mažai. Tik ar dėl to kalta kirpėja Liusia? Ir jei susiruoši iš Liusios paimti ne 24 procentus pajamų, o visus 50, kad galėtum biudžetininkams mokėti didesnes algas, tai žiūrėk, ar iš tokio godumo, kaip ta senė, neliksi prie suskilusios geldos.
Publikuota: 2016-10-27 10:14:10
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ministrė žada dar labiau stiprinti sienos apsaugą
* Malūno sienas virpino meistriškai valdomo akordeono muzika
* Trūksta ir gero kelio, ir veiklių žmonių
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|