Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Istorija

---

Vincas ir Konstancija Kučinskai, gelbėję savo draugus žydus, emigracijoje Australijoje.

Nuotr. iš Ronaldo Kamerono asmeninio albumo

Žydų istorijos Vilkaviškyje tyrinėtojo Ralfo Selindžerio sukurtas interneto portalas jewishvilkaviskis.org tampa žinomu visame pasaulyje. Pasklaidę informaciją jame, paskaitę seniai pamestų ir rastų draugų, pažįstamų draugų istorijas daugelis užsidega noru surasti ir savuosius.

Į vilkaviškiečius kreipiasi australas Ronaldas Kameronas. Kartu su Vilkaviškyje gyvenančia pussesere Irena Doleriene jis nori surasti jų senelių slėptų žydų artimuosius.

„Mano mama nėra žydė, tačiau karo prakeiksmas palietė jos tėtį – mano „lietuviškąjį“ senelį. Todėl dalis mūsų šeimos, susprogdinus ūkį Vilkaviškio rajone, 1944 m. buvo išvežta vergauti Bavarijos fabrikuose. Prieš tai jiems teko paklajoti po Rytų Prūsijos kaimus, stengiantis išvengti vokiečių ir rusų kariuomenių susidūrimų. Giminaičiai pasakodavę nemažai kraują stingdančių siaubo istorijų iš savo tuometės patirties.

Vieną pasakojo mano mama, kuri nuo 1948 m. gyvena Australijoje.

Per vokiečių okupaciją, 1941 m., mano senelis savo ūkyje slėpė žydę su kokių trejų ar penkerių metukų dukrele. Šeimos galvą nužudė grupė fašistų, o joms su kaimynų pagalba pavyko pabėgti. Kaimynai ir atgabeno išsigandusią žydę su dukrele mano seneliui, nes šis buvo geras jos vyro draugas. Senelis jau seniai miręs ir mano mama, kuriai tuo metu tebuvo 12 metų (dabar jai yra 87-eri), neatsimena daugelio smulkmenų, susijusių su nužudyto žydo šeima. Viskas, ką ji žino, – kad senelio draugas prekiavo mediena.

Žydę senelis slėpė kluone, o jos dukrelė visada gyveno name, nes buvo per maža, kad tyliai tupėtų uždaryta. Tiesa, mama irgi dažnai būdavo namuose ir bėgdavo pasislėpti tik tada, kai ką nors įtartino išvysdavo kieme ar kas pasibelsdavo į duris.

Seneliai kaimynams ir kitiems apsilankiusiems meluodavo, kad mažoji mergaitė – tai jų giminaitė iš Marijampolės, kurią jie prižiūri, kol išvykę mažylės tėvai. Po kurio laiko abi žydės buvo išvežtos į kito giminaičio – Adomo Rutkausko – ūkį Gužučių kaime, nes senelis pradėjo įtarti, kad ilgainiui kaimynai ėmė netikėti jo sukurta legenda. Vėliau jos iškeliavo dar kitur, nes ir antrajame ūkyje pasidarė pavojinga.

australas labai norėtų išsiaiškinti, kas buvo tas nužudytas žydas ir koks dviejų minėtos šeimos moterų likimas, galbūt net surasti gyvus jų artimuosius.

Galų gale mano šeima pametė žydaičių pėdsakus, nes pačius užgriuvo nelaimės: karas, artimųjų mirtys, tremtis į Bavariją, rusų okupacija ir emigracija į Australiją. Apie motiną su dukra mums pavyko sužinoti tai, kad jos išgyveno. Padedant Vilniaus muziejaus darbuotojai Anai Bogatyriovai mums pavyko išsiaiškinti, kad vadinamajame perkeltų asmenų sąraše yra įrašas, jog V. Kučinskas ir A. Rutkauskas išgelbėjo žydų moterį, pavarde Leonevičienė, ir jos mažą sūnų. Greičiausiai įrašuose įsivėlusi klaida, mat Izraelyje, Yed Vashem puslapyje, rasti įrašai apie Mariją Levinovič, kurios vyras Aharonas Levinovičius buvo nužudytas Vilkaviškyje per Holokaustą. Jie turėjo dukrą, vardu Mina. Gali būti, kad tai – mūsų ieškomos žydės“, – savo ieškojimų peripetijas dėstė R. Kameronas.

Kol gyva jo mama, australas labai norėtų išsiaiškinti, kas buvo tas nužudytas žydas ir koks dviejų minėtos šeimos moterų likimas, galbūt net surasti gyvus jų artimuosius.

R. Kamerono senelio ūkis buvo netoli Pajevonio, Sodėnų kaime. Gali būti, kad netoliese gyveno ir savo verslą vystė minėtas žydas su šeima. Senelio vardas ir pavardė buvo Vincas Kučinskas.

Jo ūkis buvo prie kelio, netoli mokyklos, kuri buvo įkurta apleisto ar nusavinto dvaro patalpose. Senelio ir jo žmonos Konstancijos troba buvo perstatyta iš dvaro arklidžių, todėl buvo labai arti mokyklos.

R. Kamerono mama pasakojo, kad kitas senelio draugas žydas turėjo kilnojamą kiną. Jis keliavo po kaimus ir rodė filmus visur, kur tik galėjo. Kai jis būdavo netoli Vinco Kučinsko namų, visada apsistodavo ten ir rodydavo filmus senojoje mokykloje. R. Kamerono mama nieko nežino ir apie to žmogaus likimą.

Australijoje gyvenanti šeima prašo vilkaviškiečių, Pajevonio apylinkių gyventojų, kurie žino ar numano apie ką kalbama, pasidalyti turima informacija. Informaciją galima siųsti el. paštu ronjcam@gmail.com

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---