Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Gyvenimo būdas

---

Garsi papuošalų kūrėja Vilija Šabunkaitė miesto triukšmą iškeitė į gyvenimą gamtoje.

Nuotr. iš asmeninio albumo

Papuošalų dizainerė Vilija Šabunkaitė prieš keletą metų visiškai pakeitė gyvenimo būdą. Pirmiausia ji atsisakė miesto patogumų, apsigyveno kaime Ukmergės rajone, nustojo valgyti mėsą, beveik nevartoja pieno produktų, nuolat maudosi šaltoje upėje, miega lauke, tad tiesiog ėmė ir pamiršo... kelią pas gydytojus.

Širdis – mūsų krašte



Gyvenimas Viliją suvedė su taip pat mąstančiu vyriškiu Saugirdu, kuris, kaip pati sako, yra jos guru. Moteris iš jo mokosi, žavisi šiuo žmogumi ir nuolat jame atranda ką nors nauja.

Vilkaviškyje ir Pilviškiuose daug laiko praleidusi kraštietė teigia labai mylinti Suvalkiją. Gimusi Širvintose, augusi Ukmergėje, Vilija daug laiko praleisdavo ir mūsų kraštuose, kur gyveno jos seneliai. Dabar jau nebėra ką lankyti, tačiau širdis traukia į mūsų kraštą, todėl kūrėja žada aplankyti vilkaviškiečius su savo papuošalų kolekcija ir pasikalbėti apie sveiką gyvenseną.





Vegetarizmo pradžia

– Kažkada sutikau vieną praktikuojantį budistą vegetarą. Tuomet iš jo išgirdau apie vegetarizmą. Pamaniau – įdomu, ką čia jis šneka, reikia plačiau pasidomėti, gal tai – ne tik paprasčiausi paistalai. Pasidomėjau gana rimtai. Iš pradžių perskaičiau tris mitybos mokslininkų biochemikų knygas. Išsiaiškinau, kaip valosi limfa, kaip tuomet funkcionuoja inkstai. Tai gana pavojingas procesas ir visavalgiams jis nerekomenduotinas, nes gali ištikti stipri detoksikacija, tad žmogui reikėtų gerti daug vandens. Štai taip ir tapau vegetare. Dabar knygų apie vegetarizmą ir apskritai apie mitybą jau esu perskaičiusi tiek, kad ir skaičių pamečiau. Turiu 8 metus vegetarės patirties ir per šį laiką sutikau daug bendraminčių. Nuoširdžiai galiu pasakyti, jog didžioji dalis sąmoningų vegetarų išties yra ramūs, laimingi žmonės, plačiau mąstantys ir mažiau sergantys, – pasakojo V. Šabunkaitė. – Mano požiūris į mėsą dvejopas: mėsa yra kaip teršalas mūsų fiziniam kūnui ir mėsa kaip mirtis mūsų dvasiai, nes ji atėjusi per mirtį.





Nuodėmės ir įžvalgos



Vilija sakė pasilikusi vienintelę „nuodėmę“ – žuvį, kurią valgo labai retai. Ir tai yra tik balta jūros žuvis, nes su hormoniniais preparatais užauginti karpiai bei lašišos – ne tik bevertis, bet ir kenksmingas maistas. Jauna moteris, perskaičiusi begalę literatūros, kurioje išaiškinta, kaip funkcionuoja mūsų organizmas, sako supratusi, kad ji sveikatos klausimais išmano daugiau nei kai kurie medikai, kritikavę jos pasirinkimą.

Vilija pasakojo, jog anksčiau labai domėjosi vedomis ir krišnaizmu, tad dabar galinti pasakyti, kad krišnaistų maistas yra labai nesveikas. Mat jame naudojama itin daug cukraus, pieno produktų. Kūrėja negailėjo kritikos ir visiems saldiems pieno gaminiams, ypač jogurtams, glaistytiems varškės sūreliams.

dabar Vilkaviškyje jau nebėra ką lankyti, tačiau širdis traukia į mūsų kraštą, todėl kūrėja žada aplankyti vilkaviškiečius su savo papuošalų kolekcija ir pasikalbėti apie sveiką gyvenseną.

– Galiu mamoms pasakyti: jogurtai, varškės sūreliai, tiek šokoladu glaistyti, tiek apskritai visi saldūs pieno produktai yra nuodas. Cukraus dozės – milžiniškos, chemikalų – irgi, – savo įžvalgomis dalijosi V. Šabunkaitė.





Harmonija – iš gamtos



Vilija sakė, kad gražiausias jos gyvenimo tarpsnis – pastarieji metai, kai ji gyvena santarvėje su gamta, niekur neskuba, nekenčia nuo nuolatinio streso. Ir to, ką ji uždirba pagauta įkvėpimo, kūrėjai užtenka.

Vilijos vyras taip pat nevalgo mėsos, nors pats visą gyvenimą praleido kaime ir moka ne tik užauginti gyvulį. Tačiau šiuo metu jo ūkis – vištos, kurias šeima laiko dėl kiaušinių, ir alpakos, kurių mėsai niekas neaugina.

Nedideliame šeimos namelyje – begalė gyvūnų. Katės ir šunys čia miega viename kambaryje, visi turi savo vietą, tarp jų susiklosčiusi savotiška hierarchija.





Prisiminimai ir patyrimai



Pasak Vilijos, gyvendama su Saugirdu ji daug ko iš jo išmoko, suprato daugelį dalykų. Net ir jų mamų gyvenimai į moters pasaulio suvokimą atnešė daug įdomaus patyrimo.

– Kartu su mumis, kieme pastatytame nedideliame namelyje, gyveno ir Saugirdo mama, kuri 8 metus sirgo vėžiu. Pati mačiau, koks buvo jos gyvenimas. Ištisi metai skausmo, chemoterapijų ir agonijos, – pasakojo Vilija. – Nenorėčiau taip ilgai gyventi vien tam, kad egzistuočiau. Todėl nepageidaučiau žinoti apie tokią ligą ir būti gydoma medikų. Mano mama apie savo sunkią ligą sužinojo likus mėnesiui iki mirties. Ji išnaudojo tą laiką sutvarkyti visus savo žemiškus reikalus: atsisveikino su draugėmis, atsiprašė visų, ką įžeidė, susakė, kaip ją palaidoti, ir ramia širdimi iškeliavo. Palyginusi dviejų mūsų mamų gyvenimus aš rinkčiausi savosios...

Gerbdama savo mamos atminimą Vilija išpildė visus jos paskutinius norus. Dalis velionės pelenų – Pilviškiuose. Tad pasitaikius progai Vilija žada vėl aplankyti kraštus, kur augo tėvai ir kur gyvena gražūs jos prisiminimai.

Galerija: Vilija Šabunkaitė

---

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---